VDU mokslininkų partnerystė su verslu: kurs bioskaidžių atliekų tvarkymo technologiją

Nuo 2018 m. trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikianti įmonė UAB „Cignera“ kartu su partneriu VDU įgyvendina projektą „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“.

Viena iš daugiausiai žalos mūsų aplinkai ir gamtai keliančių problemų – tvarkyti bioskaidžias atliekas (BSA), bioskaidžios žaliosios atliekos pradeda pūti ir skleisti blogus kvapus. Lietuvoje daugelyje kitų šalių yra labai silpnai išvystytos bioskaidžių atliekų tvarkymo technologijos bei gamybiniai pajėgumai. Nekvalifikuoto BSA tvarkymo ir šalinimo metu išsiskiria dideli išlakų kiekiai ir šios pavojingos išlakos veikia ne tik klimato kaitą, bet ir aplinką, gyventojus, gyvūnus ir kt. Iškyla problemos su paviršinių bei gruntinių vandenų tarša bei ligų platinimo galimybėmis. Kiekviena savivaldybė įprastai turi savitas atliekų tvarkymo taisykles, tačiau tikrai didžiojoje jų dalyje yra nurodyta, kad žaliąsias atliekas reikia tvarkyti atskirai.

Labai svarbus yra ir gyventojų įsitraukimas bei atidumas rūšiuojant šias atliekų rūšis. Neteisingai sutvarkytos bioskaidžios žaliosios atliekos pūva ir išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų. Pagal Europos Sąjungos (ES) atliekų politiką, pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujama parinktimi. Todėl laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, atliekos, kurių neįmanoma išvengti, paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Žaliųjų atliekų problema itin opi didmiesčiuose.

Projektas skirtas spręsti šiai problemai ir šio projekto įgyvendinimas prisidės prie bioskaidžių žaliųjų atliekų sugeneruoto metodiškai teisingo tvarkymo, sukuriant BSA greitesnio suirimo proceso antrinio panaudojimo technologiją pritaikytą gyventojams prieinamu principu. Hipotezė – taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, tikėtina, jog gali būti pagreitintas BSA žaliųjų atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis BSA panaudojimo būdas – bio-trąša veiksmingam dirvožemiui tręšimui.

Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas sukurti sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, kuri pagreitins BSA žaliųjų atliekų suirimą ir bus efektyvi bio-trąša dirvožemiui.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto vertė: 457 165,04 Eur

ES finansavimas: 269 061,32 Eur

Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. – 2027 m. kovo mėn.

VDU diskusijoje dalyvavusi intelektinės nuosavybės ekspertė: „Lietuvoje neegzistuoja džentelmeniški susitarimai“

VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre lapkričio 20-ąją dieną įvyko universiteto ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro organizuotas seminaras „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“. Renginys, kurį sveikinimo žodžiu atidarė VDU mokslo prorektorė Julija Kiršienė, pritraukė pusšimtį svečių iš privataus ir viešojo sektoriaus.

Renginio metu savo sėkmės istorija dalinosi Lietuvos vienaragio „Nord Security“ verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė, pristačiusi įmonės patentų portfelio strategiją. Pasak pranešėjos, „Nord Security“ yra daugiausiai ES patentų turinti įmonė Baltijos šalyse.

IN komercializacijos strategija

„Patentavimas mūsų įmonėje neša produktams naudą – didina mūsų verslo saugumą ir kelia komercijos potencialą, – pasakojo A. Diliautaitė. – Prekės ženklo registravimas kiekvienai įmonei suteikia inovatyvaus verslo statusą. Didelių apdovanojimų už tai nesusirinkome, bet turime apie save naratyvą. Kur patentus galime parodyti pardavimuose? Vartotojams nėra svarbu, ar čia patentuota, bet verslo segmentui tai gali būti tikrai gera žinutė, suteikti pasitikėjimo perkamu produktu.“

Lietuvos vienaragio verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė („Nord Security“ patentų portfelio kūrimas ir valdymas“)

Didelė reputacinė ir finansinė žala

Kita pranešėja – inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė, atstovavusi nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ prekės ženklą, skaitė pranešimą: „Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“.

„Net neįsivaizduojate, kiek yra internetinių puslapių, galinčių piknaudžiauti jūsų prekės ženklu, vos per kelias dienas gali pradėti prekiauti jūsų produktais, – aiškino Ž. Kiedaitė. – Tai – didelė reputacinė ir finansinė žala, nes pirkėjai pirkdami jūsų produktą jį sieja ne su piknaudžiaujančiu puslapiu, o su jumis, kadangi tai labiausiai panašu į jūsų produktą. Tokiu atveju, jūs kaip kūrėjai, prarandate savo išskirtinumą, kas šiais laikais yra labai svarbu.“

Nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė („Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“)

Džentelmeniški susitarimai

Be verslo atstovų naudingų patarimų renginyje taip pat buvo galima išgirsti ir teisininkų įžvalgas. Viena tokių – didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė.

„Džentelmeniški žodiniai susitarimai neegzistuoja. Pas mus Lietuvoje ir daug kur pasaulyje džentelmenų nėra, – apie intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumą juokavo G. Domkutė. – Tikrai yra žmonių, kurie pasinaudoja gauta informacija darbo ar paslaugų teikimo metu, būnant valdymo organo nariu ar akcininku. Jie gali šią informaciją pritaikyti kitame versle, jei šis nepavyks.“

Didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė („Intelektinės nuosavybės apsaugos strategija: kaip įdirbio nepaleisti vėjais?“)

Dirbtinis intelektas ir IN

Tuo metu Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė apžvelgė generatyvinio dirbtinio intelekto ir intelektinės nuosavybės peripetijas pristatyme: „DI ir IN – daugiau nei bendra „i“.

„Technologijų naudojimas sukelia riziką, skatinančią intelektinės nuosavybės pažeidimus, bet gali ir įgalinti efektyvią jos apsaugą, – teigė J. Kalpokienė. – Aukštojo mokslo etikos gairėse nurodyta, kad galima pasitelkti generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius, tačiau mokslininkas, kuris publikuoja straipsnį, visada yra atsakingas už rezultatą – ar jis yra legalus ir nepažeidžia kitų asmenų teisių.“

Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė (DI ir IN – daugiau nei bendra „i“)

„Kabo įrėmintas ant sienos“

Apie intektinės nuosavybės komercializaciją dėstė ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vadovė Ieva Katinė, kartu su kitais pranešėjais dalyvavusi aktyvioje diskusijoje.

„Seniai praėjo tie laikai, kai patentas yra naudingas, kai kabo įrėmintas ant sienos. Intelektinė nuosavybė pati savaime nėra jokia vertybė“ – sakė I. Katinė, pristatymo metu skatinusi ne tik patentuoti, bet ir atsakingai prižiūrėti jau užpatentuotus objektus.

Valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė („Intelektinės nuosavybės apsauga inovatyviame versle“)

Seminarą organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC), vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą. Jei nepavyko sudalyvauti seminare, kviečiame sekti KTPC naujienas ir dalyvauti ateities renginiuose. Be to, esant poreikiui KTPC kviečia mokslininkus į nemokamą pirminę konsultaciją aptarti intelektinės nuosavybės komercializacijos strategiją.

VDU inkubatoriuje įsikūręs rūšinės kakavos startuolis: „Supermaisto mišiniai sukurti remiantis mokslu“

VDU Žaliųjų technologijų verslo inkubatorius toliau plečia narių tinklą, prie kurio jungiasi rūšinės kakavos startuolis „Real Cacao“. VDU absolventės, baigusios Lietuvos filologijos bakalauro ir žurnalistikos magistro studijas, Jurgitos Medonės kuriamas prekės ženklas „Uniplants“, partnerystėje su Ievos Dedelaitės valdoma „Real Cacao“, gamina augalinius supermaisto mišinius.

Vienas iš supermaisto augalų

„Mūsų kakava – vienas iš supermaisto augalų. Supermaistu vadinami augalai, išsiskiriantys savo maistingumu bei itin didele žmogaus organizmui naudingų medžiagų gausa: antioksidantai, baltymai, skaidulos, vitaminai, mineralai ir kitos bioaktyvios medžiagos“, – bendraudama su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru kalbėjo J. Medonė.

VDU Verslo inkubatoriaus naujokės teigimu, supermaistas yra naudingas norint stiprinti imuninę sistemą, turėti daugiau energijos, pagerinti odos būklę. Anot J. Medonės, taip pat jis gali padėti mažinti uždegiminius organizmo procesus, lėtinių ligų riziką ir pasižymi kitomis savijautą gerinančiomis savybėmis.

„Supermaisto mišiniai sukurti remiantis mokslu, bendradarbiaujant su mitybos specialistais ir biochemikais bei išsaugojant iš gamtos atėjusias botanines formas, – pasakojo „Real Cacao“ vadovė I. Dedelaitė. – Kurdami sudėtis naudojame kuo natūralesnes augalų formas. Norime, kad vartotojas, skaitydamas produkto sudėtį, aiškiai matytų, jog produktas natūralus – jame nepridėta sintetinių junginių.“

„Real Cacao“ misija

Iš to ir gimė verslo misija – praplėsti visuomenės supratimą apie sveiką mitybą.

„Gyvename laikmetyje, kuriame žmonės vartoja daug termiškai apdoroto maisto. Tai reiškia – praradusio savo maistinę vertę, – pabrėžė J. Medonė. – Tam tikros kultūros jau seniai atradusios, kaip augalai junginiuose vieni su kitais pastiprina savo savybes ir poveikį. Mums įdomu tas iš kartos į kartą perduodamas žinias ir patirtį pagrįsti dar ir moksliškai – biocheminiais tyrimais.“

VDU Verslo inkubatoriaus laboratorijose „Real Cacao“ kurs naujų produktų receptūras ir testuos jų maistinę vertę.

„Su supermaisto mišiniais esame akylai įsitraukę į kiekvieną produkto kūrimo žingsnį – nuo idėjos, receptūrų kūrimo iki atidžios tiekėjų paieškos ir pakuočių, – vardijo J. Medonė – Renkamės ekologiškas sertifikuotas žaliavas. Ieškodami tiekėjų prioritetą teikiame vietiniams mūsų šalies ūkiams, o egzotinius augalus renkamės iš tų augintojų, kurie savo įmonės politikoje taiko tvarumo principus – rūpinasi, kad jų kuriamas verslas kuo mažiau pakenktų gamtai“.

Įmonės planuose yra numatyta asortimento plėtra. Dabar supermaisto mišiniai turi keturias produktų formules: odai, subalansuotam moterų ciklui, ramiam miegui ir energijai. Tuo metu „Real Cacao“ klientams siūlo aromatais išsiskiriančias „Criollo“ ir „Trinitario“ kakavos rūšis.

VDU Verslo inkubatoriaus konkursas

Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje yra paskelbtas naujas nuomos konkursas. Ne ilgiau nei trejus metus veikiančios įmonės yra kviečiamos iki lapkričio 29 d. teikti paraiškas. Jaunos įmonės lengvatinėmis sąlygomis VDU verslo inkubatoriuje gali įsikurti tik tuo atveju, jei vykdo arba artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti MTEP veiklas. Plačiau apie VDU Verslo inkubatoriaus konkurso sąlygas rasite paspaudę čia.

Visus VDU Verslo inkubatoriaus startuolius rasite čia.

VDU Verslo inkubatoriuje – laboratorijų nuomos konkursas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius kviečia lengvatinėmis sąlygomis įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Jos turi vykdyti ar artimiausiu metu pradėti vykdyti inovacinę veiklą – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Verslo inkubatorius yra unikalioje vietoje (Kauno r., Akademija), nes šalia galima rasti daugiau nei 30 skirtingų VDU laboratorijų biotechnologijų, agrotechnologijų ir IT srityse. Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje veikia daugiau nei dešimt įmonių. Jų sąrašą rasite čia.

VDU verslo inkubatorius turi prioritetines MTEP kryptis: agrobiotechnologija, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas, aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

VDU verslo inkubatorius siūlo:

biuro patalpas, laboratorijas, diskusijų erdves verslo susitikimams, automobilių stovėjimo aikštelę;
VDU konsultacijas apie finansavimo pritraukimą, intelektinę nuosavybę, projektų rengimą, rinkos analizę;
Papildomą įmonės viešinimą parodose, renginiuose, straipsniuose, bendradarbiavimą startuolių bendruomenėje.

Pagrindinė informacija konkurso dalyviams

Konkurse galima dalyvauti tik tuo atveju, jei dalyvis vykdo veiklą ne ilgiau nei trejus metus.

Už registraciją ir turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264).

Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Pristatymo būdas paštu nenumatytas.

Nuomojamų patalpų apžiūra: susitarti dėl apsilankymo datos ir laiko.
Konkurso dalyvių registracija: lapkričio 29 d. 10 – 13 val.
Komisijos posėdis: gruodžio 2 d., 14 val. (Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.).

Nuomojamos VDU patalpos

26,26 kv. m ploto patalpos (sandėlis)

Konkurso Nr. 1 sąlygos

10,27 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

Konkurso Nr. 2 sąlygos

4,52 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

Konkurso Nr. 3 sąlygos

20,37 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

Konkurso Nr. 4 sąlygos

Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?

Vytauto Didžiojo universitetas ir Valstybinis patentų biuras kviečia verslo bei mokslo atstovus į atvirą renginį „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“.

Renginio metu pranešimus skaitys:

Lietuvos vienaragio verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė („Nord Security“ patentų portfelio kūrimas ir valdymas“);
Didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė („Intelektinės nuosavybės apsaugos strategija: kaip įdirbio nepaleisti vėjais?“);
Nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė („Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“);
Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė (DI ir IN – daugiau nei bendra „i“);
Valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė („Intelektinės nuosavybės apsauga inovatyviame versle“).

Būtina registracija (vietų kiekis ribotas): REGISTRUOTIS
Data: 2024 m. lapkričio 20 d.
Laikas: 13.15 – 16.30 val.
Vieta: VDU, Kaunas (V. Putvinskio g. 23; Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas; 414 auditorija).

Organizatorius: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą. Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt.

Iki susitikimo!

„Erasmus+” vizite – Kretos universiteto inovacijų diegimo užkulisiai

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) komercinimo projektų vadovė dr. Indrė Bručienė ir mokslo paslaugų vadybininkė dr. Aušra Rudinskienė spalio mėnesio pabaigoje dalyvavo Kretos universiteto „Erasmus+“ mokymosi vizite, kurio metu gilinosi į technologijų ir inovacijų diegimo procesus bei susipažino su žinių perdavimo praktika universitete.

Vizito metu KTPC specialistės turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Kretos universiteto Biologijos katedra, kurią pristatė jos vadovas prof. Kalantidis Kriton bei Mikrobiologijos ir augalų biotechnologijų grupės vadovas doc. dr. Panagiotis Sarris.

„Turėjome unakalią progrą stebėti, kaip Biologijos katedros laboratorijose vyksta darbas, kaip mokosi studentai bei doktorantai, kokius metodus jie naudoja tyrimams atlikti. Šios patirtys ne tik praturtino mūsų mokslinį supratimą, bet ir suteikė naujų įžvalgų apie technologijų taikymą ir jų praktinį pritaikymą mokslo aplinkoje“, – įspūdžiais dalinosi dr. I. Bručienė.

VDU atstovai aplankė ir Kretos universiteto žinių perdavimo biurą (angl. Knowledge Transfer Office) bei Mokslinių tyrimų paramos biurą (angl. Research Support Office). Juose buvo pristatytos strategijos, veiklos metodai ir inovacijų taikymas siekiant efektyvesnės žinių sklaidos. Vizito metu savo patirtimi ir gerosiomis praktikomis dalinosi VDU atstovės, kurios pristatė, kaip Lietuvoje organizuojami žinių ir technologijų perdavimo procesai. Susitikimuose buvo aptartos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės, mokslinių tyrimų finansavimo bei paramos mechanizmai, galintys paskatinti VDU mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir stiprinantys jų mokslinių tyrimų kokybę.

Erasmus+ vizitai prisideda prie VDU darbuotojų profesinio tobulėjimo ir šiuo atveju tolimesnio bendradarbiavimo su Kretos universitetu bei kitomis tarptautinėmis institucijomis. Vizitas buvo reikšmingas siekiant VDU strateginių tikslų – tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo, naujų metodikų įgyvendinimo bei žinių sklaidos.

„VDU LabTuras“ sugrįžta: atrask Agroinovacijų centrą verslui

Kviečiame verslo atstovus į atvirą renginį „VDU LabTuras“, kuriame turėsite išskirtinę progą ne tik aplankyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) naujai atsidariusį Agroinovaciijų centrą, bet ir iš savo srities profesionalų – mokslininkų sužinoti apie verslui atliekamus tyrimus, kuriamas inovacijas bei kitas teikiamas paslaugas.

Laboratorijų sąrašas:

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijos;
Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijos;
Medžioklėtyros laboratorija.

Po „VDU LabTuras“ pristatymo aptarsime Jūsų klausimus prie puodelio kavos!

Data: 2024 m. spalio 24 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 14:00 – 16:00
Vieta: Studentų g. 9, Akademija, Kauno r.

Registracija (būtina, vietų kiekis ribotas): https://forms.gle/CxEu2QFSLUTCUAed8

Renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Praėjusio „VDU LabTuro“ užfiksuotas akimirkas galite rasti čia.

VDU naudos verslui – „Nando“ inovacijų vadovo akimis: „Reikia plėsti požiūrį į universitetus“

8-nerius metus trunkantis agro-biotechnologijų įmonės „Nando“ ir VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) bendradarbiavimas nuo kelių mažų tyrimų išaugo iki milijoninių ES finansuojamų projektų. Universiteto inkubatoriuje startavusi įmonė dabar jau gali save vadinti patyrusiu inovacijų lyderiu, kuriam pavyko peržengti 5 mln. Eur pajamų ribą ir išplėsti veiklą įvairiuose žemynuose – Europoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir JAV.

Visgi kelių chemikų įkurto startuolio pradžia nebuvo tokia lengva, nes įmonė tuo metu buvo priversta ieškoti būdų, kaip universiteto laboratorijose įdiegti moderniausias technologijas. Tačiau pastangos davė vaisių – laboratorijos palaipsniui virto į inovatyvų tyrimų centrą, kuriame buvo galima atlikti mikrobiologinius, chemijos ir dirvožemio tyrimus.

2022-ųjų metų pabaigoje sėkmingai plėtrą vykdžiusi „Nando“ galiausiai išsikėlė iš universiteto patalpų, nes išaugo į didesnę organizaciją, bet verslo ir mokslo įdirbis išliko iki šiol.

Virš 20 skirtingų projektų su VDU

„Kartu su universitetu įvykdėme virš 20 skirtingų projektų, iš kurių 7 tapo finansuojami. Bet be finansavimo, komercine iniciatyva vykusių projektų ar užsakomųjų tyrimų buvo begalė“, – bendraudamas su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru kalbėjo „Nando“ inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius.

Vienas iš septynių finansuojamų projektų vykdomas iki šiol, o jo pabaiga numatoma 2026-aisiais. Kauno biotechnologijų įmonė kartu su VDU ŽŪA įgyvendina 1,2 mln. Eur vertės projektą, kurio tikslas – novatoriškais būdais auginti mikroskopinius grybus.

„Dar iki projekto pradžios pasirengėme prototipą ir dabar kartu su universitetu jį vystome į aukštesnį TRL (techninį parengties lygį – aut. past.), – apie inovatyvių gaminių kūrimą pasakojo J. Ignatavičius. – VDU prisijungė į projektą, nes atradome mokslininką, turintį mikroskopinių grybų fermentacijos žinių. Vystydami prototipą su juo konsultavomės ir tada parašėme bendrą projektą. Tai tikrai bus globali inovacija.“

„Nando“ vadovo teigimu, per visus bendradarbiavimo metus prie įmonės sėkmės prisidėjo ne vienas VDU ŽŪA mokslininkas.

„Mūsų MTEP veiklos vadovu anksčiau buvo prof. dr. Dainius Steponavičius. Jis pats kuruodavo universiteto MTEP darbo dalį, – VDU ŽŪA mokslininką pabrėžė J. Ignatavičius. – Tačiau už jo būdavo daug žmonių, kurie darydavo tyrimus ir įdėjo savo indėlį.

Iki šios dienos iš VDU turime dirbantį prof. Ernestą Zalecką. Jis – vienas pirmųjų tyrėjų įmonėje. Pas mus mokslo potencialo visada būdavo daug. Palaikydavome tokius mainus idėjomis, personalu, projektais ir iniciatyvomis. Nuo pat pradžių turėjome bendradarbiavimą su įvairiomis mokslo įstaigomis, kadangi veikiame žemės ūkio sektoriuje ir esame įsikūrę Kaune, tad natūralu, jog intensyviausias bendradarbiavimas visada vykdomas su VDU.“

Verslo-mokslo abipusė nauda

„Nando“ taip pat ženkliai prisideda prie VDU ŽŪA tobulėjimo. Įmonė skiria skatinamąsias stipendijas talentingiems studentams ir teikia ekspertines konsultacijas naujoms studijų programoms, magistrų bei doktorantų temoms. Pvz., dronų purškimai, mikrobiologija, dirvožemio gerinimas, preparatai ankštarų užklijavimui, pesticidų efektyvinimas.

„Iš to gimsta krūva kitų dalykų: doktorantūros studijos, Europos ar komercinis projektas, produkto vystymas ir t.t. Taip atsiveria įvairiausių kelių, kaip tą likusį potencialą galima geriausiai išnaudoti, – bendradarbiavimo su universitetu naudas vardijo „Nando“ inovacijų vadovas. – Bet tam reikia turėti tinkamą mąstymą. Tai mūsų direktoriaus nuopelnas, nes jis tą žinutę įdiegė įmonės viduje.“

Paklaustas, kokią didžiausią vertę ilgalaikėje perspektyvoje sukuria toks artimas įmonės ir universiteto bendradarbiavimas, J. Ignatavičius išskyrė kelis privalumus.

„Kai kurios įmonės į universitetą žiūrį kaip į darbo biržą. Taip nereikėtų daryti, universitetas turi daryti mokslą, – sakė „Nando“ atstovas. – Daug įmonių, kurios formaliai bendradarbiauja su universitetais, turi labai aiškią motyvaciją – pasiruošti sau darbo jėgą. Tai – labai siauras požiūris ir jį reikia plėsti. Tos naudos atsiranda iš idėjų generavimo ir naujų projektų.

Be to, atsiranda galimybė pasitikrinti tyrimų metodus ir tik po to pirkti laboratorinę įrangą. Taip įmonė gali susimažinti investicinius kaštus ir klaidos riziką.

Galiausiai, egzistuoja paprasčiausias socialinis ir filantropinis aspektas. Gyvename Kaune ir norime, kad čia būtų gyvasties – verslas ir mokslas judėtų į priekį. Labai svarbu yra inicijuoti mažus projektus, iš kurių vėliau gimsta dideli projektai. Mes praktiškai su visomis katedromis pradėjome bendradarbiavimą nuo mažų bendrų projektų, kurie leido pasitvirtinti, kad čia galima kažką nuveikti.“

Mokslo diskusija: atnaujinama intelektinės nuosavybės tvarka ir tyrimai verslui

Kviečiame rugsėjo 24 d. VDU bendruomenę į nuotolinę mokslo diskusiją, kurioje bus aptartas projektų rengimas ir užsakomieji laboratoriniai tyrimai verslui bei viešajam sektoriui.

Renginyje savo patarimais ir įžvalgomis dalinsis:

Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius;
Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius;
Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė.

Renginyje daugiau sužinosite apie:

Atnaujintą intelektinės nuosavybę valdymo tvarką;
MTEP, licencinių ir paslaugų sutarčių naudas mokslininkui;
KTPC pagalbą derybose su verslu;
Verslo iššūkių ir partnerių paiešką;
MTEP projektų paraiškų rengimą.

Laikas: 10 val. – 11.30 val. (trukmė – 1,5 val.), rugsėjo 24 d.

Vieta: „Microsoft Teams“ platforma (nuoroda bus atsiųsta registracijos formoje nurodytais el. pašto adresais prieš renginį).

Registracija (būtina): https://forms.office.com/e/CRhyMpnevc

Organizatorius: Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC)

Absolvenčių sugrįžimas į universitetą: augins natūralios duonos verslą

: Gabrielė Vaičiulienė ir Giedrė Ignatavičė / asm. archyvas

VDU absolventai į universitetą sugrįžta dėl įvairių priežasčių – lektoriavimas, profesinis tobulėjimas ar karjeros pokyčiai, tačiau atsiranda ir tokių, kurie šį sprendimą priima norėdami patobulinti kuriamus produktus. Prieš aštuonerius metus VDU politikos mokslus baigusios Gabrielė Vaičiulienė ir Giedrė Ignatavičė šią vasarą vėl žengė į universitetą, bet šįkart jau kaip verslininkės.

Beveik pusmetį skaičiuojanti MB „Rūgsta“ su G. Vaičiulienė ir G. Ignatavičė priešakyje turi ambicingą viziją – natūralaus raugo duona kiekvieno namuose. Įmonės įkūrėjos savo produktą pasirinko vystyti VDU verslo inkubatoriuje, įsikūrusiame Kauno r., Akademijoje, kur šalia galima rasti daugiau nei 30 skirtingų laboratorijų biotechnologijų, agrotechnologijų ir IT srityse.

„VDU – mūsų „Alma Mater“, tad ieškant erdvės verslą auginti mokslui palankioje aplinkoje ir atsiradus progai tai daryti universitete, klausimų nebeliko. Esame užtikrintos, kad čia rasime visą reikalingą paramą bei puikias sąlygas startuoti“, – VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centre (KTPC) kalbėjo G. Vaičiulienė.

Merginos natūralaus raugo kepiniais pradėjo domėtis prieš ketverius metus – gimus pirmagimėms, pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje. Dabar jos ne tik moka kepti natūralaus raugo kepinius, bet moko tai daryti ir kitus.

„Tuo metu informacijos apie natūralaus raugo kepinius lietuvių kalba praktiškai nebuvo, tad teko ieškoti patikimų šaltinių, tuo pat metu mokantis tiesiog iš savo klaidų, – mokymosi pradžią prisiminė G. Ignatavičė. – Verslo idėja kilo tuomet, kai pamatėme, kad žmonės susiduria su daug iššūkių norėdami išsikepti natūralaus raugo duoną namuose. Norėjosi jiems kažkaip pagelbėti, suteikti pagalbą gamybos procese bei galimybę įsigyti patikimus įrankius. Kartu nenorėjome išskirti ir tų, kurie nori susipažinti su natūralaus raugo kepiniais, tad suteikiame galimybe išbandyti ir galutinius produktus.“

„Ne ką mažiau norisi pasidalinti ir pagrindine žinute, kad galima didžiąją dalį mums visiems žinomų kepinių fermentuoti ir mėgautis sveikesne alternatyva,“ – kolegę papildė G. Vaičiulienė.

: Gabrielė Vaičiulienė ir Giedrė Ignatavičė / asm. archyvas

Kodėl parduotuvių lentynose esanti duona nėra sveikas pasirinkimas?

„Manome, kad tikrai nereikia išbraukti parduotuvėse randamos duonos, kadangi ji yra lengvai pasiekiama, o tai iš esmės yra labai svarbu ir vertinga. Visgi didžioji dalis gaminių pasižymi pertekline sudėtimi, – teigė G. Ignatavičė. – Tam, kad prekybos centre pavyktų išsirinkti vertingiausią produktą, privalu skaityti etiketes.

Duonos kepimui reikia tik keleto ingredientų: vandens, miltų, raugo ir druskos. Visi kiti priedai, kuriuos rasite, skirti arba suteikti kepiniui kitokį skonio profilį arba kompensuoti naudojamų ingredientų silpnąsias puses bei pagaminti galutinį produktą per maksimaliai trumpą laiką.“

Sveika mityba besidominčios MB „Rūgsta“ įkūrėjos išskyrė tris savo kuriamo produkto pranašumus prieš kitus parduotuvės lentynose matomus produktus.

„Pirmas ir tikriausiai vienas pagrindinių dalykų apie natūralaus raugo kepinius yra tai, kad jie tikrai palankūs virškinimo sistemai dėl ilgos fermentacijos, – privalumą išskyrė G. Vaičiulienė. – Antras, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad mes savo klientus supažindinsime su natūralaus raugo kepiniais ir jų įvairove, nes raugo galimybės – tikrai didelės.

Trečias – didelį dėmesį skiriame kokybei. Visada labai kruopščiai atrenkame naudojamus produktus, todėl pirmumą teikiame mažiems šeimos verslams ar ūkiams, ieškome patikimų, gerai savo produktą pažįstančių tiekėjų. Tikimės, kad klientai pastebės bei įvertins tai.“

Nors VDU verslo inkubatoriuje įsikūrusios verslininkės jau dabar džiaugiasi savo produktais, tačiau yra numačiusios ir toliau tobulinti jų kokybę.

„Kadangi už raugo kepinių slypi gana preciziškas fermentacijos procesas, pirmiausia numatėme tirti skirtingų Lietuvoje randamų miltų ir juose esančių baltymų sąveiką su rauge esančiomis bakterijomis, skirtingose aplinkos temperatūrose, – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) papasakojo G. Vaičiulienė. – Tikime, kad tai leis geriau suprasti skirtingų miltų duonos masių fermentacijos trukmes. Šios žinios galės padėti duonos kepimo proceso efektyvinimo klausimu, kas verslui yra ypač svarbu.“

Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje yra paskelbtas naujas konkursas. Ne ilgiau nei trejus metus veikiančios įmonės yra kviečiamos iki rugsėjo 24 d. teikti paraiškas. Jaunos įmonės lengvatinėmis sąlygomis VDU verslo inkubatoriuje gali įsikurti tik tuo atveju, jei vykdo arba artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti MTEP. Plačiau apie konkurso sąlygas rasite paspaudę čia.

View this post on Instagram

A post shared by Rūgsta • Nuo raugo iki kepalo (@rugsta.lt)

Paslaugos verslui

Kvietimai į projektus