ES projektai

Komercinimo ir technologijų (žinių) perdavimo žaliosios (ir skaitmeninės) transformacijos inovacijų ekosistemos strategijos parengimas ir integracija į bendruomenę universitete

Tikslas: parengti efektyvią proveržio technologijų ir produktų kūrimo skatinimo strategiją ir atliepiant privataus sektoriaus bei universiteto akademinės bendruomenės poreikius ir galimybes. Projekto veiklos tiesiogiai bus naudingos tiek akademinei universiteto bendruomenei, tiek ir privačiam sektoriui.

Projekto vertė: 59 000 Eur

ES finansavimas: 59 000 Eur

Santrauka:

Vytauto Didžiojo universiteto 2021-2027 metų strategijoje vienas svarbiausių tikslų yra taikomųjų mokslinių tyrimų skatinimas, bei atviro daugialypio bendravimo su visuomene ir verslo subjektais plėtojimas. Universitetas taip pat siekia didinti mokslinio potencialo panaudojimą, inovacijas ir inovatyvaus verslo kūrimą, mokslinės informacijos viešinimą, bei užtikrinti projektų vykdymo metu sukurtų intelektinės nuosavybės objektų apsaugą siekiant didesnio mokslo ir meno veiklos finansavimo.

Įvykus susijungimui tarp trijų universitetų (Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos Edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto) 2019 metais universitetas tapo plačiausios aprėpties universitetu pagal mokslo sritis Lietuvoje ir siekia sukurti sinergiją tarp susijungusių institucijų. Suprantama, kad universitetų susijungimas atnešė ir papildomų iššūkių, tokių kaip didesnis tyrimų išsiskaidymas, skirtingos tyrėjų patirtys ir vidiniai organizacijų procesai. Šiuos iššūkius sprendžiant matomas poreikis dar labiau vienyti ir skatinti išaugusią universiteto bendruomenę dirbti kartu.

Universitetas aktyviai dalyvauja ir skatina tyrimus bei inovacijas bioekonomikos, švietimo, skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto, agroinovacijų, žaliųjų biotechnologijų ir kitose svarbiose srityse kur atrandami ryšiai tarp skirtingų mokslinių grupių įgyvendinant tarpdisciplininius projektus. Platus mokslo sričių spektras leidžia universitetui būti lankstesniu ir prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės ir technologinių pokyčių, įgyvendinti novatoriškus sprendimus, taip prisidedant prie inovacijų vystymo.

Visgi labai reikalingas sisteminis ir aiškus požiūris į tolimesnį prioritetinių krypčių vystymą apjungiant įvairias mokslininkų grupes ir pritraukiant pramonės atstovus. Už MTEP produktų komercializavimą, MTEP paslaugų, mokslo ir verslo sinergijos skatinimą ir universiteto strategijos (inovacijų vystymo klausimais) įgyvendinimą atsakingas Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (toliau – KTPC). 2022 metais VDU pasirašyta 2,2 mln. Eur vertės MTEP sutarčių, vis tik inovacijų vystymas universitete labai priklauso nuo ekonominės ir politinės situacijos, bendradarbiavimui su verslu skirtų finansavimo priemonių prieinamumo.

Šis projektas reikalingas sukurti Komercinimo ir technologijų (žinių) perdavimo žaliosios (ir skaitmeninės) transformacijos ekosistemos strategiją (toliau strategija), kuri leistų padidinti privataus sektoriaus įsitraukimą į proveržį skatinančių produktų/technologijų kūrimą, bei užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį tokių produktų/technologijų kūrimą universitete, jų paleidimą į rinką, taip prisidedant prie žaliųjų inovacijų sektoriaus augimo.

VDU Strategijos pagrindinis tikslas yra aktyvesnis žaliąją transformaciją skatinančių produktų vystymas, ugdant akademinę bendruomenę verslumo įgūdžių ir skatinant intensyviau įsitraukti į privataus sektoriaus veiklas. Strategija, kuria bus siekiama žinių ir inovacijų ekosistemos pertvarkos (lokalios), leis naujai įvertinti intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo procesus universitete, didinti universiteto kuriamų produktų poveikį pramonės šakoms. Perduodant žinias siekiama suintensyvinti tiesioginius mainus su atitinkamomis EMTE srities suinteresuotųjų subjektų organizacijomis.

Kuriama strategija bus orientuota į aktyvesnį įsitraukimą kuriant produktus/technologijas žiedinės ekonomikos tematikose atitinkančius Žaliojo kurso tikslus. Strategijoje taip pat bus išgryninti būdai leisiantys efektyviau pritraukti investicijas į universitetą siekiant spartesnio ir intensyvesnio žaliąją ir skaitmeninę transformaciją skatinančių produktų ir technologijų kūrimą.

Strategijoje bus skatinamas tyrėjų judumas, verslumo įgūdžių ir karjeros galimybių augimas, bei atvirojo mokslo praktikavimas, neišskiriant nei vienos grupės žmonių, kitaip tariant projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Sukurta strategija bus prieinama ne tik kiekvienam universiteto darbuotojui, bet ir visuomenei, ir verslo subjektams.

Projekto veiklos tiesiogiai bus naudingos tiek akademinei universiteto bendruomenei, tiek ir privačiam sektoriui, nes skatins privataus sektoriaus konkurencinį pranašumą, atlieps privataus sektoriaus poreikius aukštos kvalifikacijos darbuotojams, tyrimams ir produktams. Projektas universiteto akademinėje bendruomenėje skatins saviugdą ir persikvalifikavimą, bei leis efektyviau identifikuoti privataus sektoriaus esamą darbuotojų žinių bei gebėjimų poreikį. Parengus strategiją akademinė bendruomenė galės lengviau suprasti rinkos poreikius ir kreipti vykdomus mokslinius tyrimus į sprendimų paiešką, visuomenėje kylančioms problemoms spręsti.

Įgyvendinant projektą bus įvertinama su universitetu susijusių pramonės šakų poreikių, įskaitant įgūdžių įgijimo / įgūdžių tobulinimo poreikius, skaitmeninimą, universiteto skatinamą standartizavimą, bendras technologijų veiksmų gaires ir mokslinių tyrimų bei technologijų infrastruktūras. Strategijoje bus peržiūrėtas intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo mechanizmas, kad būtų galima geriau remti fundamentinius žaliuosius mokslinius tyrimus nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Proveržio žinių ir inovacijų kūrimo paspartinimui, universiteto sukurtų rezultatų įsisavinimui pramonėje, bus parengtas koordinavimo mechanizmas siekiant pramonei suteikti technologijų infrastruktūras, kurių reikia inovacijoms išbandyti, patvirtinti ir plėsti sprendžiant žaliosios (ir skaitmeninės) pertvarkos klausimus,

Įgyvendinamas projektas prisidės prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimą. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus.

Daugiau informacijos apie ES investicijas galite rasti www.esinvesticijos.lt

„Pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektorių skaitmeninė transformacija Lietuvoje”

Tikslas: efektyvinti pramonės, maisto ir energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją, prioritetą teikiant Vakarų ir Vidurio Lietuvos regione veikiantiems verslo ir viešųjų subjektams ir pagrindinių skaitmeninių technologijų (didelio našumo kompiuteriai, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas) diegimui.

Uždaviniai:

• didinti skaitmeninių technologijų paklausą ir absorbcijos potencialą;
• ugdyti skaitmeninei transformacijai reikalingus skaitmeninius įgūdžius;
• mažinti investavimo į skaitmenines technologijas riziką, padedant įmonėms pritraukti papildomus finansinius išteklius;
• skaitmeninių technologijų ir verslo modelių pagalba, didinti Lietuvos ūkio subjektų integraciją į ES ir tarptautines vertės kūrimo grandines.

Koordinatorius:

• VŠĮ Lietuvos inovacijų centras

Partneriai:

• Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)
• Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)
• Lietuvos energetikos institutas (LEI)
• UAB „ART21“ (Art21)
• VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas
• VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“
• „VšĮ SmartEnergyDih“

Įgyvendinama pagal Europos Sąjungos Digital Europe programą (DIGITAL) (nr.: 101083746).

Įgyvendinimo laikotarpis: 2022.09.01–2025.08.31

Vertė: 3 238 516 Eur

Santrauka:

Konsorciumą, įgyvendinantį iniciatyvą „EDIH4IAE.LT“ (kitaip – „Pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektorių skaitmeninė transformacija Lietuvoje”), įsteigė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos inovacijų centras, agro-maisto sektoriaus technologijų įmonė „ART21”, skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania”, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas ir Smart Energy DIH.

EDIH4IAE.LT suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius. EDIH4IAE.LT turi geriausias galimybes remti 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos (Digital Europe Programme), kuria siekiama užtikrinti, kad Europa imtųsi ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės transformacijos ir suteiktų jos naudą įmonėms ir piliečiams, užmojus.

Projektas „Enterprenerystė“

Enterprenerių rengimas pastebimiems ir įdomiems universitetams

Europos inovacijų ir technologijų instituto aukštųjų mokyklų iniciatyva

Projekto aprašymas ir konsorciumas

„Enterprenerystė“ – tai projektas, kuriuo siekiama padėti Europos universitetams tapti verslesniais ir novatoriškesniais. Skatindamas ateities kompetencijas, jis užtikrins naują studentų verslininkų ir inovatorių kartą. Projektas atneš radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, neliteratūrinius, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.

Konsorciumą sudaro aštuoni partneriai:

1. Silezijos universitetas Katovicuose
2. Vytauto Didžiojo universitetas
3. Kastilijos-La Mančos universitetas
4. GrantXpert Consulting Ltd
5. Mokymo fabriko kompetencijų centras – Astiki Mi Kerdoskopikietaireia
6. Mälardalen universitetas
7. Briuselio Vrije universitetas
8. Lvovo prekybos ir ekonomikos universitetas

Veikla

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus vykdoma ši veikla:

– studentų įsitraukimo veiklos masto ir apimties didinimas, studentų paramos biurų, konsultuojančių verslumo ir inovacijų klausimais, tobulinimas;

o integruoti esamus švietimo išteklius inovacijų srityje;

– technologijų perdavimo biurų profesionalizavimas;

– keitimasis gerąja praktika gerinant tinklų kūrimą ir abipusį mokymąsi;

– bendradarbiavimas su EIT aukštojo mokslo institucijomis (pvz., tarpusavio bendradarbiavimas);

o bendradarbiavimas EIT: sveikatos, skaitmeninės ir žaliavų,

o stiprinti integraciją inovacijų ekosistemose ir tarp jų;

– struktūrų ir sąlygų žmonėms kurti ar plėtoti savo verslą ir pradedančiąsias įmones kūrimas;

o idėjų / galimybių / verslo modelių ir pradedančiųjų įmonių iššūkių nustatymas,

o remti naujus inovacinius projektus / iniciatyvas;

– inovacijų ir verslumo mokymo programų ir mentorystės programų darbuotojams ir studentams kūrimas;

o mokymo stovyklos ir kursai,

o inovacijų ir verslumo klubai,

o seminarai ir praktiniai užsiėmimai.

Apskritai konsorciumas sukurs akademinio verslumo ugdymo metodo modelį, kurį bus galima keisti. Šis metodas padės plėtoti konsorciumo, EIT ekosistemų studentų, darbuotojų ir inovatorių inovacijų ir verslumo potencialą net ir pasibaigus projekto laikotarpiui.

Daugiau informacijos:

• Svetainė: https://www.entrepreneurproject.eu/
• Facebook: https://www.facebook.com/EntrepreneurProjectEu
• LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/entrepreneur-project-eu/
• Instagram: https://www.instagram.com/entrepreneur_project_eu/

Projekto pavadinimas
„Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimas“, projekto kodas Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-04-0004

Projekto tikslas
Padidinti Vytauto Didžiojo universiteto žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą, užtikrinant tvarią ir strategiškai ilgalaikę Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklą per proaktyvų antreprenerystės įgalinimą. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bus stiprinamos antreprenerystės veiklos, skirtos proaktyviai įgalinti komercializuoti MTEP rezultatus. Kuriant sinergiją bus vystomos visos inovacinės veiklos nuo idėjos sukūrimo iki įgyvendinimo, siekiant pateikti rinktai išbaigtus ir intelektine nuosavybe apsaugotus produktus.

Projekto finansavimo priemonė
2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“

Projekto veiklos
~ Antreprenerystės paslaugų teikimas;
~ Sklaidos renginių organizavimas;
~ MTEP produkto vystymo ekspertinės konsultacijos;
~ Demonstracinės erdvės kūrimas;
~ Infrastruktūros plėtra.

Projekto biudžetas
690 141,15 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt vienas euras ir 15 ct)

Projekto įgyvendinimo trukmė
29 mėn. (2021 m. gegužė – 2023 m. rugpjūtis)

Projekto vadovas
Edvinas Samys

Projekto pavadinimas
„Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimas“

Projekto tikslas
Stiprinti ir plėtoti Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) veiklą, siekiant sukurti finansinę naudą intelektinės nuosavybės kūrėjams ir inovatyviam verslui.

Projekto finansavimo priemonė
2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonė „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“. Projektas finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Projekto veiklos
~ Inovatyvių sprendimų (MTEP rezultatų) komercinimo sistemos kūrimas bei investicijų ir veiklos partnerių pritraukimo projekto (IVPPP) įgyvendinimas;
~ MTEP rezultatų komercinimo marketingo ir inovacijų rinkodara;
~ Gebėjimų, įtvirtinančių MTEP rezultatų komercinimą, žinių ir technologijų perdavimą stiprinimas.

Projekto tikslinė grupė
Universiteto darbuotojai, atsakingi už mokslo ir jo rezultatų komercinimą institucijoje.

Projekto biudžetas
652.786,85 Eur

Projekto įgyvendinimo trukmė
36 mėn.

Projekto vadovė
Doc. dr. Inga Adamonytė

Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0041

Projekto pavadinimas: Daugiafunkcinio, UV-VIS-NIR spektrometrija grįsto, tvaraus precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelio sukūrimas

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-21 iki 2023-09-01

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Egidijus Šarauskis

Santrauka

Projekto tikslas – sukurti moksliniais tyrimais, telemetrinėmis sistemomis ir daugiafunkciniais UV-VIS-NIR spektrometrijos metodais pagrįstą žieminių kviečių precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelį. Projekto veiklos: 1. Ištirti precizinės sėjos pagal kintamą normą ir gylį technologinį procesą, nustatyti jo efektyvumą ir įvertinti energetinio, aplinkosauginio, agronominio ir ekonominio naudingumo rodikliais; 2. Naujo žieminių kviečių precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelio sukūrimas ir išbandymas realiomis lauko sąlygomis.

Siekiamas rezultatas: kompleksinis precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelis, apjungiantis kintamą sėjos normą ir kintamą sėjos gylį. Toks daugiafunkciniais metodais grįstas precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelis būtų unikalus, turintis komercinį potencialą, o tai ypatingai svarbu žemės ūkio technologiniam progresui, aplinkos tvarumui ir ekonomikos stabilumui.

 Finansavimas

Projektas finansuojamas Europos Regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.

Išmaniosios precizinės žemės ūkio technologijos – jau ir sėjant populiariausius augalus 

Lietuvos mokslininkai kuria pirmąjį visoje Rytų Europoje sėjos valdymo modelį, paremtą tiksliąja žemdirbyste – šios technologijos dėka, sėklos normos nustatomos labai tiksliai, skiriant ne visam laukui vienodą kiekį, o normuojant skirtingai konkretiems to paties lauko ploteliams. Modernų projektą vykdo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslininkai, laimėję konkurencingą ES struktūrinės paramos konkursą.

Precizinė arba tikslioji žemdirbystė yra moderni, nauja technologija, kuri pastaraisiais metais vis stipriau skverbiasi į Lietuvos žemės ūkį. Netrukus taip tiksliai normuojant mūsų žemdirbiai galės sėti ir populiariausius šalyje žemės ūkio augalus – žieminius kviečius. Mokslininkų teigimu, jų kuriamas modelis, paremtas tokios žemdirbystės principais, leis sumažinti ekonomines ir energetines sąnaudas, didinti augalų produktyvumą ir tausoti aplinką. Projekte taip pat numatoma vykdyti plačius eksperimentinius tyrimus ūkininkų ūkiuose.

Lietuvoje žieminiais kviečiais kasmet apsėjama apie 700 tūkst. hektarų. Taikant tradicinę sėjos technologiją, į vieną hektarą beriama apytikriai po 4 milijonus sėklų (400 vienetų į 1 kv. metrą), tačiau derliai gaunami labai skirtingi. VDU ŽŪA mokslininkai neabejoja, kad tiksliosios žemdirbystės sistema šiuo atveju turi neabejotiną pranašumą.

Ūkių, turinčių modernią žemės ūkio techniką ir galinčių šią sistemą taikyti, Lietuvoje jau tikrai yra. Tačiau progresas dar paspartėtų, jei ES parama žemės ūkio modernizacijai būtų skiriama ne tik įsigyti naujai technikai, bet ir atsižvelgiant į tai, ar ūkyje diegiamos naujos pažangios ir išmaniosios technologijos, išnaudojant visas tokios įsigytos technikos galimybes.

Projekto vadovas VDU ŽŪA profesorius Egidijus Šarauskis pasakoja, kad komandoje drauge su patyrusiais tyrėjais iš Lietuvos dirba ir pasaulinio garso precizinės žemdirbystės ekspertas, Belgijos Gento universiteto profesorius, Precizinės dirvožemio ir augalų inžinerijos grupės vadovas Abdul Mounem Mouazen. Žieminių kviečių sėjos tyrimai bus nauja sritis ir šiam agroinžinerinių mokslų korifėjui, kuris projekte prisijungs prie profesorių ir jaunųjų mokslininkų iš VDU ŽŪA  Inžinerijos ir Agronomijos fakultetų.

Projekto dalyviai tikisi per trejus metus ne tik sukurti sėjos modelį, kuriuo galės kasdieniame darbe naudotis ūkininkai praktikai, bet ir patentuoti mažiausiai du mokslinius išradimus. Atsižvelgdami į tai, kad dirvožemis yra nevienalytis, mokslininkai dirbs taikydami daugiafunkcius ultravioletinių spindulių optinius ir artimosios infraraudonosios spinduliuotės spektroskopijos metodus.

Pašnekovai atskleidžia, kad tikslioji žemdirbystė yra technologija, į vieną visumą jungianti agronomijos, informatikos ir inžinerijos žinias, praktiškai pritaikomas žemės ūkyje. Šią technologiją sudaro trys žingsniai. Pirmasis jų – informacijos rinkimas. Šiuo atveju ji renkama išnaudojant GPS ryšio galimybes, fotografuojant laukus, juos skenuojant, atliekant dirvožemio tyrimus ir analizuojant kitų pasaulio autorių paskelbtus šios srities mokslo darbus. Antrasis ir sudėtingiausias žingsnis – surinktos informacijos apdorojimas. Tiksliosios žemdirbystės technologijai įdiegti ūkininkui nepakanka žinoti dirvožemio sudėtį ir pagal tai berti daugiau ar mažiau sėklų. Surinktus duomenis reikia apdoroti informacinių technologijų algoritmais, atsižvelgti į priimamų sprendimų ekonominį efektą bei aplinkosauginę naudą.

Tik tada galima žengti trečiąjį žingsnį – pateikti rekomendacijas ūkininkams. Ūkininkas duomenis perkelia į sėjamosios kompiuterį ir lauku važiuoja naudodamasis atitinkamomis GPS koordinatėmis bei žemėlapiu, o technika kintamas produkto normas paskleidžia arba įterpia konkrečiose lauko vietose.

Tiksliosios žemdirbystės technologija Lietuvoje šiuo metu jau nėra visiška naujovė. Populiarėja tikslusis tręšimas, tikslusis augalų apsaugos priemonių skleidimas, tačiau tikslioji sėja iki šiol nėra taikoma.

VDU ŽŪA mokslininkai pasakoja, kad, į vieną kvadratinį metrą pasėjus 400 žieminių kviečių sėklų, vienur subręsta 200 varpų, kitur net 700–800, o kai kur tie patys keturi šimtai – iš vienos sėklos išauga viena varpa. Mat tame pačiame lauke granuliometrinė dirvožemio sudėtis bei organinių medžiagų kiekiai yra skirtingi. Sunkesnė dirva labiau sulaiko drėgmę, todėl sausros periodu išmaitina didesnį kiekį varpų, o ten, kur vandens mažiau, dalis susiformavusių varpų tiesiog nesubrandinamos. Tiksliosios sėjos modelis ūkininkui padeda priimti sprendimą, kur sėklų kiekius tikslinga didinti, o kur – sumažinti. Sėti reikėtų tiek sėklų, kiek konkrečių savybių dirvos plotas gali išmaitinti ir užauginti augalų. Taip galima sutaupyti apie 10 proc. sėklų, o kartu ir nemažą dalį resursų, sunaudojamų sėkloms užauginti bei paruošti.

Vytauto Didžiojo universiteto projektui ,,Daugiafunkcinio, UV-VIS-NIR spektrometrija grįsto, tvaraus precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelio sukūrimas“ bus skiriamas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal programą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai (SMART)“. Tarp projektą vykdančių mokslininkų – VDU ŽŪA profesoriai Dainius Steponavičius, Kęstutis Romaneckas ir Algirdas Jasinskas, mokslų daktarės Vilma Naujokienė ir Sidona Buragienė, doktorantai Marius Kazlauskas, Indrė Bručienė ir Justinas Anušauskas.

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ KTPC ir jo infrastruktūros sukūrimo II etapas: KTPC infrastruktūros ir materialinės bazės formavimas, projekto kodas Nr. VP2-1.4-ŪM-04-V-01-002. Daugiau informacijos.