Laboratorijos

Agrobiologijos laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis. Savo veiklą laboratorija pradėjo 2013 m. gruodžio 07 d. atidarius atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinį tyrimų centrą. Agrobiologijos laboratorijoje dirbantys mokslininkai vykdo įvairius žemės ūkio augalų, dirvožemio savybių ir dirvožemio mikrobiotos tyrimus, organizuoja seminarus, dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose, skleidžia savo tyrimų rezultatus, kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokymuose ir vykdami į stažuotes. Laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su LAMMC ir kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis, atlieka verslo įmonių užsakymus.  Agrobiologijos laboratorija, veikia atviros prieigos principu, t. y. jų ištekliai prieinami ne tik tų institucijų darbuotojams, studentams ar stažuotojams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų institucijų ar verslo subjektų vadovaujantis.

Akvakultūros centre 2015 m. įkurtas uždarų recirkuliacinių sistemų kompleksas (Žuvų veisimo ir Žuvų auginimo laboratorijos), įgyta analitinių tyrimų įranga, centro infrastruktūra išplėtota su verslo partneriais (įrengta šaltavandenių žuvų veisimo laboratorija, eksperimentinė žuvų auginimo sistema, įdiegta įvairios technologinės įrangos bandymams, akvaponikos sistema).

Tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto iniciatyva su Švedijos mokslininkų pagalba ekologinio žemės ūkio vystymui Lietuvoje 1995 metais universitete įkurtas Agroekologijos centras. Pabaltijo šalyse tai buvo pirmasis tokio pobūdžio centras. Tolesnei ekologinio ūkininkavimo plėtrai universitete 1997 metais įkurtas  ekologinės gamybos ūkis ir jam paskirtas universiteto mokomojo ūkio teritorijoje žemės sklypas. Šis ūkis yra Agroekologijos centro mokslinių tyrimų bazė, kurioje yra išbandomos ir diegiamos naujos ekologinio ūkininkavimo technologijos, atliekami svarbūs moksliniai tyrimai, ūkio bazėje mokomi ūkininkai, konsultantai, dėstytojai bei studentai. Ekologinės gamybos ūkyje savo mokslinius tyrimus atlieka doktorantai, magistrantai bei bakalaurai, kurių pagrindu rašomos disertacijos ir baigiamieji darbai. Nuo 1996 m. pradėti ir iki šiol tęsiami fundamentalūs ekologinio ir intensyvaus ūkininkavimo įtakos agroekosistemoms tyrimai. Pagrindiniai Agroekologijos centro tikslai: informacijos ekologinio ūkininkavimo klausimais rinkimas, kaupimas bei sklaida; konsultacijų teikimas konsultantams, dėstytojams bei ūkininkams; seminarų, kursų ir konferencijų organizavimas; metodinė pagalbos ekologinio ūkininkavimo klausimais teikimas universitetinių ir neuniversitetinių studijų ir mokslo įstaigų darbuotojams; naujų technologijų diegimas universiteto bei kituose Lietuvos ekologinės gamybos ūkiuose; studentų bei ūkininkų praktinis mokymas ekologinės gamybos ūkių bazėse; mokslinių tyrimų organizavimas ir vykdymas; leidybinė veikla.

Agrobiologijos laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“dalis. Savo veiklą laboratorija pradėjo 2013 m. gruodžio 07 d. atidarius atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinį tyrimų centrą. Agrobiologijos laboratorijoje dirbantys mokslininkai vykdo įvairius žemės ūkio augalų, dirvožemio savybių ir dirvožemio mikrobiotos tyrimus, organizuoja seminarus, dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose, skleidžia savo tyrimų rezultatus, kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokymuose ir vykdami į stažuotes. Laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su LAMMC ir kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis, atlieka verslo įmonių užsakymus.  Agrobiologijos laboratorija, veikia atviros prieigos principu, t. y. jų ištekliai prieinami ne tik tų institucijų darbuotojams, studentams ar stažuotojams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų institucijų ar verslo subjektų.

Tribologijos laboratorijos ištakos yra sietinos su Žinybine laboratorija „Žemės ūkio technikos poremontiniams resursams tirti“, veikusia prie Mašinų remonto katedros nuo 1973 m. Plėtojant tribologinius tyrimus ir bendradarbiaujant su KTU, VU,  Chemijos ir Fizikos institutų mokslininkais 1995 m. buvo įkurtas Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) skyrius „Tribologija“, kuris 1997 m. įstojo į Tarptautinę tribologijos tarybą (International Tribology Council). Tribologijos laboratorijos mokslininkų grupė, sudaranti LMS skyriaus „Tribologija“ branduolį, nuo 1999 metų kas du metai organizuoja tarptautines mokslines konferencijas BALTTRIB (http://www.balttrib.info).

Laboratorijoje vykdomi tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, studentai gali atlikti ne tik laboratorinius darbus, bet ir realizuoti savo būsimo verslo idėjas. Tyrimai atliekami taikant naujausius tarptautinius standartus bei nacionaliniu lygiu pripažintus tyrimų metodus. Pagrindinis dėmesys skiriamas procesų, nulemiančių dujų emisiją į aplinką nagrinėjimui, poveikio klimato kaitai, amoniako emisijos poveikio žmogaus, gyvūnų sveikatai ir ekosistemoms įvertinimui bei priemonių, skirtų atmosferos taršos mažinimui, kūrimui.  Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Tikslai: ugdyti mokslinę kompetenciją aplinkos inžinerijos bei klimato kaitos tyrimų srityse, taikyti ją kuriant ir plėtojant pažangias inžinerines, aplinkotyrines ir aplinkosaugines technologijas.

Laboratorijos mokslininkai konsultuoja atsinaujinančios energetikos, pramonės įmonių automatikos specialistus, projektuotojus, energetikus ir valstybinių įstaigų atstovus automatikos ir atsinaujinančios energetikos srityse. Laboratorija palaiko dalykinius ryšius su Lietuvos ir kitų šalių mokslo įstaigomis, įmonėmis bei organizacijomis. Laboratorijos mokslininkai dalyvavo atliekant energetinių objektų automatizavimo ir įvairių energetinių rodiklių matavimus, diegiant energinių procesų automatinio valdymo sistemas. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Laboratorija veikia nuo 2000 metų. Laboratorijos mokslininkai konsultuoja ūkininkus, pramonės įmonių specialistus, projektuotojus, energetikus ir valstybinių įstaigų atstovus augalų biomasės ir organinių atliekų perdirbimo į biodujas klausimais. Laboratorija bendradarbiauja su kitomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutu, Lietuvos energetikos institutu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademija) ir verslo asociacijomis (Biodujų, Biomasės energetikos, Energetikos konsultantų, Inžinerinės ekologijos ir kt.). Laboratorija palaiko dalykinius ryšius su Austrijos, Danijos, Italijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslo įstaigomis, įmonėmis bei organizacijomis. Laboratorijos mokslininkai dalyvauja rengiant Lietuvoje veikiančių ir statomų biodujų jėgainių projektus bei atlieka jų veiklos stebėseną. Laboratorijos mokslininkai atlieka mokslo tyrimus verslo įmonių, mokslo institucijų ir fondų užsakymu. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Laboratorija įkurta 1996 m. prie LŽŪA Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedros kaip Darbo sąlygų tyrimo laboratorija, kuri 1997 m. atestuota Sveikatos apsaugos ministerijos darbo ir gyvenamosios aplinkos veiksniams tirti. Nuo 2001 m. tęsė veiklą kaip LŽŪU Darbo sąlygų tyrimo ir mašinų saugos bandymo laboratorija, kuri 2003 – 2008 m. buvo Nacionalinio akreditacijos biuro akredituota darbo aplinkos veiksnių ir mašinų triukšmo bei virpesių tyrimams atlikti. Nuo 2011 m. Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto sudėtyje Technologijų saugos laboratorija. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Statinių ir statybinių medžiagų laboratorija įkurta 1975 m. ir nuo šio laikotarpio joje vykdomi pagrindinių, hidrotechninėje statyboje naudojamų statybinių medžiagų tyrimai. Nuo 1995 iki 2000 metų laboratorija buvo atestuota suteikiant teisę vykdyti betono, betono užpildų, medžiagų keliams (smėlio, žvyro, skaldos), armatūros, įdėtinių detalių ir kitų statybinių medžiagų bei gaminių bandymus nustatant privalomuosius sertifikavimo ir kitus rodiklius. Laboratorijoje taip pat nustatomas užpildų tinkamumas betono, statybinių skiedinių gamybai, projektuojamos betono, statybinių skiedinių sudėtys. Daugiau nei 10 metų tiriamos ekologiškos statybinės medžiagos nedegto molio, pluoštinių kanapių betono ir kitų vietinių, neimlių energijai medžiagų pagrindu. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Dirvožemio savybių tyrimai lauko sąlygomis mobilia mašina Veris 3150 MSP (elektrinis laidumas; dirvožemio rūgštumas (pH); organinių medžiagų kiekis); Dirvožemio savybių tyrimai lauko sąlygomis mobilia mašina Veris P4000 (su 350–2200 nm spektrometru dirvos profilio horizontuose iki 1 m gylio) (elektrinis laidumas; dirvožemio kietumas; anglies kiekis).

Dirvožemio savybių tyrimai lauko ir laboratorinėmis sąlygomis (anglies dvideginio dujų koncentracijos dirvožemyje matavimas; dirvožemio mėginių poringumo nustatymas laboratorijoje; dirvožemio dalelių sukibimo stiprumo nustatymas laboratorijoje; dirvožemio kietumo ir drėgnio nustatymas lauke; žemės ūkio mašinų traukos jėgos matavimas);

Lauko ir sodų purkštuvų darbo kokybės rodiklių tyrimai (sodų purkštuvų išpurškiamo skysčio vertikalaus pasiskirstymo matavimas; atskirų purkštukų našumo (debito) matavimas; purkštuvo siurblio našumo matavimas, manometrų patikra bei debitmačių kalibravimas);

Žemės ūkio gamybos produktų ir dirvos dalelių fizikinių-mechaninių savybių tyrimas mašina Instron 5960 (medžiagų gniuždymo, tempimo, lupimo, lenkimo, plėšimo tyrimas; medžiagų tamprumo tyrimas);

Energetinių augalų auginimo, priežiūros, nuėmimo ir paruošimo konversijai technologijų bei mašinų tyrimai (medienos atliekų ir stambiastiebių energetinių augalų smulkinimo proceso tyrimai; susmulkintos medienos atliekų ir stambiastiebių energetinių augalų, tokių kaip gluosniniai žilvičiai, pjaustinio kokybės nustatymas). Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms laboratorija įkurta 2012 m. kovo 21 d. Veiklos sritys: Miško ekosistemų biologinės ir genetinės įvairovės, produktyvumo, tvarumo ir pokyčių klimato kaitos ir žmogaus poveikio sąlygomis tyrimai. Pagrindinė turima įranga: Medžio rievių matavimo įrangos (LINTAB 6) komplektas, portatyvinis lajos lapų indekso (LAI) matavimo prietaisas, lapų ir šaknų ploto matavimo sistemos, portatyvinės miško ekosistemų mikroklimatinių sąlygų nustatymo įrangos komplektas, portatyvinė fotosintezės tyrimo sistema, Uv/Vis spektrofotomentras, miško dirvožemio tyrimo lauko sąlygomis įranga, automatizuota dozavimo bei nukleino rūgščių išskyrimo sistema, DNR gausintuvas, elektroforezės aparatas DNR fragmentų paskirstymui, genetinis analizatorius DNR žymenims. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Centro paskirtis dalyvauti Lietuvos Respublikos veislininkystės sistemos veikloje ir teikti jai paslaugas, metodiškai vadovauti ir vykdyti gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės gerinimą genetiniu būdu, konsultuoti ūkininkus ir teikti jiems paslaugas bei vykdyti gyvulių prekinės ir veislinės vertės nustatymą, pasitelkiant materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, efektyviai panaudojant mokslinį potencialą svarbioms veislininkystės problemoms spręsti. Vykdyti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus

1997 metais Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) buvo įsteigta Aplinkos instituto Geografinių informacinių sistemų žemės, vandens ir miškų ūkyje laboratorija, kuri 2004 m. reorganizuota į Geografinių informacinių sistemų mokymo ir mokslo centrą, o 2012 metais, sujungus GIS mokymo ir mokslo centrą su Geomatikos laboratorija, priklaususia Integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui slėniui NEMUNAS, įsteigta Geomatikos laboratorija Aleksandro Stulginskio universitete Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete.

Geomatikos laboratorijos funkcijos: vykdyti žemės ūkio ir technologijos mokslų krypties fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą susijusią su geomatika, skleisti mokslo žinias, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir diegti inovacijas.

Biodyzelino, bioetanolio ir biologinių tepalų laboratorijos. Biologinių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimo laboratorijos. Sintezės dujų, antros kartos skystųjų biodegalų ir biovandenilio laboratorijos.

Laboratorijos įkurtos 2012 metais. Vykdo technologijos mokslo srities aplinkos inžinerijos krypties fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Laboratorijose dirbantys mokslininkai sprendžia atsinaujinančių išteklių panaudojimo biodegalų ir bioalyvų sintezei problemas. Jie glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuoja ūkio subjektus biodegalų, biodujų, bioalyvų, aliejaus gamybos, kokybės, naudojimo bei riebalinių žaliavų naudojimo gyvūnų pašarų gamyboje ir kitais klausimais. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Augalinių žaliavų kokybės laboratorija pradėta kurti 2007 m. kaip slėnio „Nemunas“ dalis. Savo veiklą laboratorija pradėjo 2012 m. gruodžio 07 d. atidarius atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinį tyrimų centrą. Augalinių žaliavų kokybės laboratorijoje dirbantys mokslininkai vykdo augalinių žaliavų kokybės tyrimus, organizuoja seminarus, dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose, skleisdami savo tyrimų rezultatus, kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokymuose. Laboratorijai priklausiančiame šiltnamyje atliekami gėlių veislių tyrimo darbai, vegetaciniai eksperimentai, įvertinant trąšų, biologinių preparatų, aplinkos sąlygų įtaką  įvairiems augalams, jų kokybei. Laboratorijos mokslininkai bedradarbiauja su LAMMC, LSMU ir kitomis Lietuvos mokslo įstaigomis, Varšuvos gamtos mokslų universitetu, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetu, VDU ŽŪA Aplinkos ir ekologijos institutu, atlieka ūkininkų ir verslo įmonių užsakymus.

Laboratorijos veiklos  tikslas – taikomieji ir fundamentiniai tyrimai ekologijos, aplinkotyros ir aplinkos inžinerijos srityse. Laboratorijos paskirtis – plėtoti mokslinius tyrimus, propaguoti mokslo žinias, dalyvauti Universiteto studijų procese. Laboratorija vykdo darbus mokslinių tyrimų, studijų ir paslaugų teikimo srityse: ykdomi agro, hidro ir miško ekosistemų objektų kokybės tyrimai. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Laboratorija kaip savarankiškas ŽŪA padalinys įkurta 1986 m. Nuo 1997 m. iki 2012 metų buvo Aplinkos instituto padalinys. Šiuo metu laboratorija yra VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos instituto padalinys. Laboratorijoje vykdomi moksliniai darbai yra nukreipti į skystųjų biodegalų ir biologinės kilmės tepamųjų medžiagų gamybos, savybių ir poveikio aplinkai tyrimus. Be to, tiriami ir biodujų valymo procesai siekiant jas panaudoti transporto sektoriuje. 2010 metais prieš keletą metų pradėti kompleksiškai mikrodumblių panaudojimo energetikai tyrimai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, jos darbuotojai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, vykdo LMT, LRŪM, LRŽŪM, ūkio subjektų užsakomuosius mokslinius tyrimus. Laboratorijoje nuolat tyrimus vykdo magistrantai ir doktorantai, podoktorantūros stažuotojai.

Agrobiotechnologijų laboratorijos funkcija – vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus augalų biotechnologijos, biologijos ir fiziologijos srityse; atlikti eksperimentinės plėtros darbus; kurti ir diegti modernias technologijas bei inovacijas; skleisti ir populiarinti mokslo žinias; teikti atvirą prieigą ir žinioms imlias paslaugas; ugdyti aukštos kvalifikacijos mokslinį potencialą. Laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis.

Atliekama atliekami darbai: instrumentinės analizės metodų kūrimas ir vystymas taikant pažangias technologijas ir tarpdisciplininę kompetenciją, cheminės analizės metodų miniatiūrizavimas ir integravimas, sorbcinių medžiagų sintezė, įvertinimas ir taikymas chromatografijoje, elektrochromatografijoje ir kietafazėje ekstrakcijoje, nanostruktūrinių medžiagų sintezė, charakterizavimas ir panaudojimas analizei. Atliekama biologinių, aplinkos objektų ir sintetinių produktų analizė, naudojant integruotus bandinio ruošimo ir mikroanalizės metodus, ir vaistinių augalų antrinių metabolitų analizė, epigenetiniai tyrimai, įvertinamos augalų ekstraktų antioksidacinės savybės.

Molekulinės ekologijos ir imunologijos laboratorijose atliekami patogenų, taip pat molekulinės genetikos tyrimai. Atliekami augalų ir gyvūnų, endo ir ekto parazitų aptikimo ir identifikavimo tyrimai naudojant molekulinius metodus.

Laboratorijos siekia kompleksiškai tiriant elektroporacijos ir sonoporacijos reiškinius (elektrinių laukų ir ultragarso poveikį ląstelėms), atliekant šių procesų analizę ir modeliavimą, įvertinti vaistų ir genų pernašą į ląsteles invitro ir audinius invivo. Remiantis minėtais tyrimais norima išvystyti ir pagrįsti hibridinį vaistų ir genų elektrosonopernašos metodą, siekiant jį pritaikyti žmonių gydymui klinikoje.

Kita kryptis koncentruojasi ties tikslu pritaikyti elektrosonopernašos metodą aktyvių biologinių molekulių (siRNR, plazmidžių, įvairių slopiklių) pernašą į nervines ląsteles nervų sistemos vystymosi tyrimams. Vykdant minėtus tyrimus lygiagrečiai siekiama kurti ir tobulinti elektrosonoporatoriaus prototipą ir jo pagrindu išvystyti elektrosonoporatorių serijinę gamybą. Tyrimai atliekami invitro su keliais navikinių ir nenavikinių ląstelių tipais. Intensyviai bendradarbiaujama su kitų Lietuvos institucijų bei Olandijos, Prancūzijos, Ukrainos bei JAV mokslininkais.

Tiriama: 1) ksenobiotikų (vaistinių medžiagų ir aplinkos teršalų) poveikis mitochondrijų oksidacinio fosforilinimo sistemai; 2) hipertermijos įtaka vėžinių ir sveikų audinių ląstelėms; 3) kamieninių ląstelių savybės ir jų taikymas širdies raumeniui regeneruoti; 4) fizinio streso įtaka sėkloms daiginti bei vėlesnis augalų vystymasis ir jų atsparumas ligoms.

Atliekami tyrimai susiję su hipertermijos poveikiu normalioms ir vėžinėms ląstelėm ir sėklų atsaku į stresą.

Tiriama: 1) mikroorganizmų (bakterijų, archėjų, mielių) virusų patekimo į ląsteles ir išėjimo iš ląstelių mechanizmai; 2) medžiagos ir metodai daugiavaisčio atsparumo siurblių aktyvumui nustatyti; 3) membranose aktyvių junginių veiklos mechanizmai.

Laboratorijose yra įrengta procesų modeliavimo įranga, pramoninių valdiklių, garso įrašymo judesio fiksavimo, 3D projektavimo ir prototipų gamyba, garso įrašymo, judesio fiksavimo įrangos bei atitinkama programinė įranga.

Garso ir vaizdo technologijų laboratorija – atliekami eksperimentai integruojant įvairius skaitmenines laikmenas, kuriami vaizdo įrašai, mokomoji medžiaga, animacija.

D modeliavimo laboratorija – atliekamas 3D modelių projektavimas, skaitmeninės skulptūros, 3D spausdinimas, 3D modelio taikymas kompiuterinės grafikos, animacijos, 3D žaidimai, muziejų ekspozicijos.

Virtualios aplinkos laboratorijos – atliekamas projektavimas ir tyrimai interaktyvių virtualios ir papildytos realybės aplinkoje.

Interneto ir mobiliųjų sistemų laboratorija – atliekami eksperimentai kuriant modernias interneto informacines sistemas, elektronines paslaugas, mobiliųjų programas.

Tarpdisciplininės neuromokslų laboratorijos (kartu su Gamtos mokslų fakultetu) – atliekamas kompiuterinis modeliavimas neurologijos duomenimis, moksliniai tyrimai virtualios aplinkos poveikis žmonėms, žmonių reakcija į regėjimo dirgiklius.

Atliekami tarpdisciplininiai tyrimai kompiuterinės lingvistikos srityje. Šie tyrimai atliekami bendradarbiaujant su Humanitarinių mokslų fakultetu, VDU kompiuterinės lingvistikos centru naudojant techninės įrangos išteklius bei lingvistinių duomenų bazes.