Kauno mokslininkai tęsia bendradarbiavimą aktualiuose projektuose

Susivieniję Kauno mokslininkai tęsia partnerystę mokslo labui – jau antrus metus iš eilės bendrus projektus pagal Jungtinę veiklos sutartį ėmėsi vykdyti Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai bei Lietuvos energetikos institutas (LEI). Šiemet konkurse buvo išrinkti nauji projektai, kuriems bus skirtas finansavimas – šįkart jie skirti vėžio gydymui ir diagnostikai, atsparumui vaistams, naujiems bioenergijos šaltiniams ir kitiems aktualiems klausimams.

VDU, KTU, LSMU ir LEI jėgas suvienijo siekdami kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tarp partnerystės tikslų – sudaryti palankias sąlygas verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui, skatinti inovatyvius technologinius sprendimus, jų diegimą šalyje ir užsienyje.

Tarp jungtinių projektų, kuriems šiemet nutarta skirti finansavimą – tyrimas, skirtas itin opiai problemai: reiškiniui, kai daugelis vaistų, kurie slopina bakterijų augimą ir dauginimąsi, ima nebeveikti dėl įgyto atsparumo. VDU ir KTU tyrėjų komanda sieks bendro tikslo – atrasti naujas biologiškai aktyvias daugiavaisčio atsparumo siurblius veikiančias medžiagas, kurios padėtų išvengti daugiavaisčio atsparumo problemos. Projektas, kuriam vadovaus VDU Biochemijos katedros docentė dr. Simona Sutkuvienė, vadinasi „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopiklių sintezė ir tyrimai (SLOPSINT)“.

Kitas bendras projektas kovoja su vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių didelį mirštamumą nuo vėžio – pavėluota jo diagnostika ir atsparumu chemoterapijai. Vėžio ląstelių atsparumą vaistams gali lemti didelis kolageno skaidulų kiekis naviko tarpląstelinėje matricoje. Tyrėjų tikslas – įvertinti impulsinio ultragarso poveikį skirtingų medžiagų (priešvėžinių vaistų ir kalcio jonų) skvarbai ir toksiškumui vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūrose. Šiam projektui, „Impulsinio ultragarso poveikio įtaka medžiagų pernašai į vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūras“, vadovaus VDU Biologijos katedros profesorius Saulius Šatkauskas.

Kovai su onkologiniais susirgimais skirta ir dar viena bendra Kauno universitetų iniciatyva. Trečiasis finansavimą laimėjęs projektas imasi storosios žarnos vėžio – vieno dažniausiai diagnozuojamų ir tuo pačiu didžiausią mirtingumą nešančių piktybinių navikų pasaulyje ir Lietuvoje. Šiandien svarbia tyrimų kryptimi tapo molekulinių žymenų naudojimas ankstyvai šio kolorektalinio vėžio diagnostikai – tikimasi, kad ji pagerins pacientų išgyvenamumą ir palengvins vėžio prevenciją. Pastarojo projekto, „MiR-1246 ir jos izoformų, turinčių 5‘ galo modifikacijas, vaidmuo kolorektalinio vėžio patogenezėje (COLONMIR-1246)“, vadovas –VDU Biologijos katedros lektorius dr. Paulius Ruzgys.

Konkurse sėkmės susilaukė ir projektas, skirtas medvilnės atliekoms – vienam perspektyvių bioenergijos šaltinių, kuris gali ženkliai prisidėti prie didžiuosiuose miestuose suvartojamos energijos. Pasitelkdami mikroorganizmus, mokslininkai ėmėsi kurti technologijas, kurios padės gaminti biokuro produktą bioetanolį iš medvilnės pluošto arba popieriaus – kurie, savo ruožtu, gaunami iš tekstilės ir banknotų atliekų. Projekto pavadinimas – „Medvilnės atliekų perdirbimas vykdant mikrobiologinę hidrolizę ir etanolinę fermentaciją (CotEtha)“. Jam vadovaus VDU Aplinkos tyrimų centro vadovas, prof. habil. dr. Rimantas Daugelavičius.

Jungtinę veiklos sutartį VDU, KTU, LSMU ir LEI pratęsė vasario pradžioje. 2018 m. šios mokslo įstaigos įkūrė pirmąjį ir vienintelį Lietuvoje tarpinstitucinį mokslo fondą. Projektų konkurso koordinatorius – VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, užtikrinantis aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, universiteto partnerystes su verslo, valstybiniu ir viešuoju sektoriumi, padedantis mokslininkams komercializuoti savo paslaugas.

Dirvožemio gelbėjimo planas – mokslininkų rankose

Dirvožemis yra tarsi jautri, lengvai pažeidžiama gyvoji Žemės oda ir vienas vertingiausių išteklių. Šis gyvybiškai svarbus resursas, deja, sparčiai senka – per pastaruosius 150 metų buvo prarasta pusė planetos dirvožemio. Svarbiausias šių dienų žemės ūkio mokslo iššūkis – pateikti žinias, skatinančias imtis priemonių dirvožemio gyvybingumui atkurti bei išsaugoti.

Dirvožemio nykimas bei jo derlingumo mažėjimas yra opi viso pasaulio problema. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta. Kasmet pasaulyje dėl intensyvaus ūkininkavimo prarandama apie 24 mlrd. tonų derlingo dirvožemio. Skaičiuojama, jog dėl to pasauliniai derlingumo nuostoliai viršija 40 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Pasaulio specialistai perspėja – jei ir toliau leisime dirvožemiui degraduoti tokiais tempais, žemdirbystės vaisias galėsime džiaugtis tik artimiausius 60 metų. JTO iškėlė tikslą iki 2030 m. sustabdyti pasaulinę dirvožemio degradaciją. Lietuvos mokslininkai taip pat ragina aktyviai spręsti dirvožemio nykimo problemą ir siūlo priemones, kaip tai padaryti“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

Lietuvos dirvožemis praranda derlingumą

Dirvožemio degradavimo problema itin aktuali ir Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro mentorius, Agronomijos fakulteto docentas, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas akcentuoja – dėl sparčiai blogėjančios mūsų šalies dirvožemio būklės reikia kaltinti ne tik vėjo ir lietaus sukeltą dirvos erozija, bet ir neatsakingą ūkininkavimą, t.y. pernelyg intensyvų žemės dirbimą, nepagrįstą žemės ūkio technikos naudojimą, gausų tręšimą.

„Kai kurie Lietuvos ūkininkai nuo savo veiklos pradžios 1991 m. prarado 50-60 proc. dirvožemio humuso. Tai yra milžiniški nuostoliai – beveik dirvožemio sunaikinimas. Žmonės paprastai tos žalos neįvertina, tačiau specialistai fiksuoja, jog kasmet netenkama derlingojo, humusingo sluoksnio. Dirvožemis tampa ne juodas, o pilkas. Ūkininkai pastebi, kad trąšų ir augalų saugos priemonių sunaudoja vis daugiau, o derlius negerėja. Nuo 1998 m. trąšų sunaudojimas Lietuvoje išaugo vidutiniškai 30 proc. Tačiau žymaus derlingumo padidėjimo nėra. To priežastis – prastėjantis dirvožemis“, – teigia doc. dr. V. Liakas. Pasak jo, blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti nesiėmus priemonių dirvožemiui gerinti, yra jo dykumėjimas.

„Dirvožemis kadaise buvo smėlis, tik jame per milijonus metų iš sunykusių augalų ir gyvūnų liekanų susiformavo organinė dalis – humusas. Nuolat alinant, ateityje jis vėl gali virsti smėliu. Augalams reikalingas minimalus humuso kiekis dirvožemyje yra 2 proc. Dabar didelėje dalyje Lietuvos dirvožemių yra tik 1,2 –1,5 proc. humuso. Tiesa, yra ir itin derlingų dirvožemių, Joniškio bei Vilkaviškio rajonuose, kuriuose yra daugiau nei 3 proc. humuso“, – pasakojo V.Liakas.

Mokslininkai siūlo tvarios žemdirbystės sprendimus

Pasak doc. dr. V. Liako, dabar jau pasiekta kritinė riba, kai norime ar ne, dirvožemiu reikia pasirūpinti. Tačiau situacija nėra beviltiška, nes priemonių išsaugoti dirvožemį yra. Šioje srityje intensyviai dirba Lietuvos mokslininkai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje bei Vilniaus universitete, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre bei kitose mokslo įstaigose, aktyviai bendradarbiaujant su žemės ūkio verslu, atliekami augalų ir dirvožemio būklės tyrimai, inovatyvūs lauko bandymai bei pateikiami mokslu grindžiami dirvožemio gerinimo metodai.

V. Liakas apibendrina svarbiausias Lietuvos mokslininkų rekomendacijas šalies dirvožemiui išsaugoti.

Atsisakyti nepagrįsto žemės dirbimo

Lietuvoje derlingas tik 15-20 cm dirvožemio paviršius. Tačiau naudojant šiuolaikinę žemės ūkio techniką, išariama giliau ir į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Be to, netinkamas arimas padidina piktžolių plitimą, o po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia. Lietuvos ūkininkams vis dar neįprasta girdėti raginimus atsisakyti intensyvaus žemės dirbimo ir jos nearti, tačiau mokslininkai tikina, jog nepagrįstas žemės dirbimas stipriai prisideda prie dirvožemio niokojimo. „Ūkininkai niekaip nesuvokia, kad žemę reikia dirbti mažiau. Jie stengiasi ją dirbti intensyviai ir daro tai neracionaliai. Rekomenduojama supaprastinti žemės dirbimą ir pereiti prie tiesioginės sėjos, kai nuėmus augalus žemė neariama, o sėjama iškart. Tai yra vienas populiariausių sprendimų, leidžiantis apsaugoti dirvožemį nuo nykimo“, – aiškino V.Liakas.

Taikyti sėjomainą

„Ūkininkavimas yra verslas. Vienus augalus auginti pelninga, kitus – ne. Ūkininkai linkę auginti vien pelninguosius, t.y. kviečius, miežius, rapsus. Šie labiausiai alina dirvožemį, todėl būtina taikyti sėjomainą – augalų kaitą. Lietuvos mokslininkai atlieka tyrimus su posėliniais augalais, gilinasi į jų šaknų sistemą, kokie mikroorganizmai prie jų plintą, kaip tie augalai kovoja su dirvožemyje esančiais patogenais ir kiek jį pagerina“, – pasakoja V. Liakas. Tarpiniai pasėliai ne tik turtina dirvožemį naudingomis medžiagomis bei pagerina dirvos struktūrą, bet ir sumažina piktžolių kiekį, kai kurių ligų ir kenkėjų plitimą bei sulaiko dirvoje drėgmę. Rekomenduojama nuėmus derlių, dirvą užsėti posėliniais dirvožemį gerinančiais augalais (aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, facelijos, grikiai, lubinai, žirniai ir kiti greitai augantys augalai) ar jų mišiniais. Ūkininkai, gerinantys savo dirvožemį posėliniais augalais gali gauti ES žalinimo išmokas.

Naudoti biologinius preparatus

Pasak V. Liako, pati naujausia ir šiuo metu aktualiausia mokslininkų darbo kryptis – dirvožemio mikrobiologija. Itin svarbus dirvos sveikatos rodiklis yra jos biologinis aktyvumas. Kubiniame centimetre derlingo dirvožemio yra milijonai bakterijų, kurios dalyvauja dirvodariniuose procesuose ir saugo augalus nuo ligų sukėlėjų plitimo. Nualintam dirvožemiui atkurti rekomenduojama naudoti biologinius preparatus, kurie padidina jo mikrobiologinę įvairovę ir aktyvina natūraliai jame vykstančius procesus. „Lietuvoje kuriami ir gaminami biologiniai preparatai visoms dirvožemio bei augalų problemoms spręsti – augalų imuninės sistemos stiprinimui, biologinio azoto kiekiui dirvoje, fosforo įsisavinimui didinti, įvairių teršalų suardymui, tarkime, kai dirvožemis užterštas nafta, sunkiaisiais metalais ar druskomis. Taip pat siūloma naudoti biologinius preparatus, skirtus kovai su augalų ligomis. Šiems, skirtingai nei cheminėms augalų saugos priemonėms, neišsivysto patogenų atsparumas. Ir svarbiausia – naudojant biologinius preparatus visiškai neteršiama aplinka, nėra jokio neigiamo poveikio augalams, gyvūnams bei žmonėms. Biologiniai preparatai – nėra trąšos. Tai dirvožemio aktyvintojai, kurie sukurti naudojant tokias technologijas, kurias gamta sėkmingai naudoja milijonus metų. Žemėje yra visų jai reikalingų naudingųjų medžiagų. Tik mes jas užblokavome ilgą laiką gausiai naudodami trąšas ir pesticidus. Biologiniai preparatai padeda dirvožemiui atsigauti ir aprūpinti augalus būtinomis maistingomis medžiagomis“, – teigia V. Liakas.

Pasak MITA specialistų, net apie 75 proc. Lietuvos dirvožemio balansuoja ant degradavimo ribos, o didžiausią įtaką tam turėjo intensyvi ir chemizuota žemdirbystė. Dėl jos dirvožemyje sumažėjo organinių medžiagų, padidėjo tarša sunkiaisiais metalais, buvo išbalansuotas cheminių elementų tarpusavio santykis. Agroverslo atstovams bei ūkininkams rekomenduojama aktyviai domėtis moksline žemės ūkio srities veikla, įsiklausyti į ekspertų rekomendacijas ir pasukti tausojančios, tvarios žemdirbystės kryptimi. Verslo ir mokslo partnerystė naudinga abiems pusėms, o taip pat ir gamtai!

MITA kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Tai didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas, kuris teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

Kad verslas su mokslu galėtų sėkmingai bendradarbiauti, MITA įkūrė „Open R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams.

VDU pradeda vykdyti bendrus mokslo ir verslo MTEP projektus

Lietuvos verslo paramos agentūra finansuos net keturis bendrus mokslo ir verslo MTEP projektus, kuriuos kartu su įmonėmis vykdys Vytauto Didžiojo universitetas. Projektai buvo pateikti pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos I prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr.J05-LVPA-K-04 „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“.

Projektai vykdomi fizinių-technologinių, agroinovacijų ir edukologijos mokslų srityse. Bendra projektų vertė – 3,8 mln. eurų.

„Ekologiškų zootechninių pašarų priedų pagrindu paremtų premiksų prototipų vystymas“ (VDU ir UAB „Santranga“)

Dėl daugybės kintančių aplinkos sąlygų – tokių kaip hidrocheminio režimo sutrikimai, temperatūros skirtumai ar per mažas deguonies kiekis – sužalojimai gaudant žuvis, gyvų žuvų pakrovimas, iškrovimas ir kiti veiksniai sumažina žuvų imunitetą bakterijoms, virusams ir helmintams. Didelis ligų paplitimas bei funkcinis efektyvumas dažnai lemia ir aukštą žuvų mirštamumą. Siekiant spręsti šią problemą, pašaruose ilgai buvo naudojami antibiotikai, tačiau 2006 m. Europoje tokia praktika buvo uždrausta. Projekte kuriami ekologiški, zootechniniai premiksų su pašarų priedais sprendimai, kurie būtų ne tik efektyvūs, tačiau ir turėtų konkurencingą kainą, kuri galėtų pakeisti dabar rinkoje esančius produktus. Sukurti produktai mažins ligų kiekį, greitins sveikimą, gerins produkto įsisavinimą 12-15 proc. ir gyvos masės prieaugį iki 26 proc., mažins produkcijos savikainą, užtikrins ekologinį gamybos saugumą.

„Sausos fermentacijos biodujų reaktoriaus (SSAD) prototipo sukūrimas pritaikant besivystančioms bei didelį organinių atliekų kiekį turinčioms šalims“ (VDU ir MB „Tvarus sprendimas“)

Projekto metu kuriamas unikalios struktūros sausos fermentacijos biodujų reaktorius (SSAD) pasižymintis ne tik esminiais pakeitimais, tačiau ir pritaikymu namų ūkiams. Šiuo metu biodujų reaktoriai yra 100 kartų didesni už projekte numatomą produktą ir naudojami tik masiniam perdirbimui. Pasaulyje šiuo metu nėra pritaikytų sprendimų, skirtų problemoms, kurias sprendžia šis projektas. SSAD pasižymės unikalia struktūra bei technologija, kuri leis išspręsti didesnės nei 20 proc. sausos masės kiekio problemą, išvengiant komplikacijų. Taip pat bus įrengta speciali reaktoriaus konstrukcija ir žaliavos įkrovimo sistema, užtikrinanti geros kokybės biodujų išsiskyrimą reaktoriuje. Sukurtas SSAD reaktorius 1m³ metano/d gamybai pasižymės 38 proc. mažesniu tūriu, kas lems 50 proc. mažesnį žaliavos panaudojimą bei 80 proc. mažesnį vandens sunaudojimą, kuris yra problematiškas besivystančiose šalyse. Taip pat panaudojant projekto metu sukurtą unikalią reaktoriaus sistemą, skatinant anaerobinio proceso gaunamų dujų gamybą, tinkamai parenkant žaliavas, sėkmingai prižiūrint biodujų jėgaines, tinkamai parenkant proceso parametrus galima išgauti ne tik maksimalų biodujų kiekį, bet ir sugeneruoti atliekinę biomasę, kuri pagerintų dirvožemio chemines ir fizikochemines savybes ir galimai padidintų užauginamos biomasės derlių.

„Žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma“ (VDU ir UAB „Corner Case Technologies“)

Pasitelkus informacinių ryšių technologijas ir kompiuterines programines įrangas, gali būti sukurta patogi, efektyvi ir inovatyvi žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi internetinė platforma. Ši bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma suteiktų ūkininkams galimybę pasinaudoti savo turimais ištekliais, gauti papildomų pajamų bei kooperuotis su kitais, žemės ūkio sektoriuje dirbančiais asmenimis. Taip pat programa suteikia galimybę atlikti greitus ir efektyvius užsakymus, planuoti atliekamus darbus, priklausomai nuo įrangos užimtumo grafiko, pirkti žaliavas ar parduoti žemės ūkyje užaugintus produktus bei atlikti kitas funkcijas. Sistemos siekiai: padidinti ūkininkų derybinę galią, suteikti galimybę atlikti išankstinę įrangos rezervaciją ir pasirinkti įrangą priklausomai nuo jos lokacijos, paskatinti ūkininkus naudotis automatizuota buhalterija bei pritaikyti ir panaudoti naujas informacines technologijas žemės ūkio sektoriuje.

„Ar žinai kaip užauginti laimingą žmogų?“ (VDU ir VšĮ „Vaikų ugdymas“)

Pozityvaus ugdymo principai yra žinomi daugumai pedagogų ir tėvų, bet išlieka viena aktuali problema – tėvai nesugeba vadovautis pozityviosios tėvystės principais kasdieninėse vaikų ugdymosi situacijose ir nesudaro harmoningų vaiko asmenybės ugdymosi sąlygų. Todėl būtina kurti pagalbos vaikui nuo pat jo gimimo prieinamumą, siekiant padėti jam ugdytis visapusiškai: tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek socialiai, tiek protiškai, tiesioginę pagalbą nukreipiant į vaiko artimiausią aplinką – šeimos narius (tėvus, senelius, įtėvius, globėjus ir pedagogus bei kitus ugdytojus), kas sudarytų vaikams tinkamas ugdymosi sąlygas. Projekto veiklos rezultatas – sukurta mokymosi metodika ir integruota interaktyvi pozityviosios tėvystės ugdymo technologijų programa.

Valstybinis patentų biuras ir VDU steigs PATLIB centrą

Kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl PATLIB (angl. „Patent Library“) centro steigimo. Pagrindinės šio naujai įkurto centro užduotys: teikti visuomenei konsultacijas intelektinės nuosavybės apsaugos ir komercializavimo klausimais bei galimybė pasinaudoti patentų paieškos paslaugomis. Švietimo ir informacijos apie pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą sklaida – kita svarbi šio centro funkcija, kuriai numatoma skirti daug dėmesio.

„Džiaugiamės, jog galime prisidėti prie LR Valstybinio patentų biuro koordinuojamų PATLIB centrų tinklo. Ši bendradarbiavimo ir dalinimosi patirtimi platforma yra reikšmingas žingsnis ne tik stiprinant Vytauto Didžiojo universiteto intelektinės nuosavybės valdymą, komercializavimo procesus, bet ir šviečiant visuomenę pramoninės nuosavybės apsaugos klausimais, taip skatinant ir plėtojant inovacinę kultūrą. Neabejojame, jog pasirašyta sutartis su LR Valstybiniu patentu biuru taps pagrindu aktyviam abipusiam bendradarbiavimui, padėsiančiam abiem pusėms efektyviau užtikrinti visuomenės pramoninės nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikoje“, – teigia Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro teisininkė, intelektinės nuosavybės specialistė Milda Žaliauskaitė.

Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys teigiamai vertina plėtojamą partnerystę su LR Valstybiniu patentų biuru. „Žiūrime labai pozityviai į pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su LR Valstybiniu patentų biuru, nes įkurtas PATLIB centras padės išjudinti sukauptą mokslinį potencialą universitete, padės mokslininkams, verslui ir visuomenei suprasti, kad jų atliekami tyrimai, kuriami produktai yra autentiški, išskirtiniai, todėl būtina saugoti jų intelektinę nuosavybę. Tuo pačiu džiaugiamės atsivėrusiomis galimybėmis kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, pildyti žinių bagažą ir savo patirtimi pasidalinti su PATLIB tinklo nariais bei Kauno bendruomene. Tikime, kad galėsime prisidėti prie ir taip jau sparčiai augančio Kauno regiono inovacijų vystymo, padedant jas ištraukti į dienos šviesą ir apsaugoti. Džiaugiamės ir sustiprėjusiu ryšiu su biuro atstovais bei abipusiu noru bendradarbiauti. Taip pat jau planuojame pirmas bendras veiklas ir renginius“, – sakė E. Samys.

PATLIB centro funkcijas įgyvendins VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro paskirti darbuotojai.

Mokslininkai kviečiami dalyvauti „Inočekių“ priemonėje

Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) kviečia mokslininkus dalyvauti priemonėje „Inočekiai“, pagal kurią finansavimas teikiamas siekiant skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, tęsti bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti MTEP veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą bei pasinaudoti verslo ir mokslo bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis. KTPC siūlo tiek idėjų vystymo, partnerių paieškos, tiek paraiškų rengimo pagalbą.

Šios priemonės įgyvendinimui numatoma skirti 1 mln. Eur. Paraiškas paramai gauti reikia pateikti iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos (imtinai).

Remiamos šios veiklos (projektas gali apimti vieną veiklą arba abi veiklas):

– inovacinių čekių, skirtų techninių galimybių studijoms vykdomiems MTEP darbams ar planuojamiems vykdyti MTEP darbams atlikti, teikimas;

– inovacinių čekių, skirtų projektams, turintiems Europos Komisijos suteiktą Kokybės ženklą (angl. Seal of Excellence) pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“, bet negavusiems paramos priemonės „MVĮ instrumentas“ 1 etapo (fazės) veikloms (techninių, komercinių galimybių įvertinimo veikloms), įgyvendinti teikimas;

– inovacinių čekių, skirtų MTEP projektams įgyvendinti, teikimas.

Dėl daugiau informacijos kviečiame kreiptis į KTPC vadybininkus arba el. paštu: mokslo.paslaugos@vdu.lt.

Verslo atstovų vizitas

Agroforumo dalyviai po įvykusios konferencijos turėjo galimybę susipažinti su Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru ir Atviros prieigos centro laboratorijomis. Verslo atstovai buvo pasidalinę į dvi grupes. Viena grupė turėjo galimybę susitikti su verslo inkubatoriuje įsikūrusiomis įmonėms UAB „Sotu Sotu“ (džiovintų vaisių ir daržovių produkcija) ir UAB „Grainis“ (pagal specialią technologiją auginami mikrožalumynai). Inovacijų ir technologijų perdavimo specialistė Indrė Bručienė mano, kad dažnai verslas neturi pagrindinės informacijos apie mokslininkų teikiamas paslaugas, todėl KTPC stengiasi sukurti kuo glaudesnį bendradarbiavimo ryšį ir itin dažnai priima verslo atstovus pažintiniams vizitams. Antroji grupė daugiau pamatė atviros prieigos centro principu veikiančių laboratorijų: biodyzelino, bioetanolio ir biologinių tepalų (prof. dr. E. Sendžikienė), augalinių žaliavų kokybės (doc. dr. A. Paulauskienė); klimato kaitos kameros (A. Bočys), agrobiologijos (prof. dr. V. Bogužas).

Atviros prieigos centro koordinatorė dr. Vaida Steponavičienė teigia, kad: „Laboratorijose dirbantys mokslininkai yra itin aukštos kvalifikacijos, todėl gali rasti sprendimą, tuo metu, kai įmonė jaučiasi nežinanti kaip toliau dirbti su produktu. Platus laboratorijų spektras bei išpildyta infrastruktūra leidžia teikti itin kokybiškas mokslo paslaugas verslui.“ Vizitų metu buvo aptartos konkrečių sprendimų reikalingų verslui paieškos, taip pat pristatytos KTPC teikiamos verslo konsultavimo paslaugos nuo idėjos generavimo iki produkto komercializavimo, o nemažo susidomėjimo susilaukė finansinio monitoringo galimybės bei rinkodaros strategijos. Dažniausiai tokie pirminiai susitikimai pavirsta į konkrečius mokslo – verslo darbus.

Mokomasis vizitas Lenkijoje

Lapkričio 14-15 dienomis KTPC komandos nariai vyko į dviejų dienų mokomąjį vizitą Lenkijoje, Kujawsko-Pomorskie regione. Galimybę pasisemti patirties suteikė kolegos iš Kauno mokslo ir technologijų parko, kurie kartu su užsienio partneriais įgyvendina tarptautinį projektą pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą. Projektas skatina sumanios specializacijos (taip vadinamos RIS3) įgyvendinimą ir mokslinių tyrimų bei inovacijų strategijų tobulinimą vidutinio dydžio miestuose ir regionuose, esančiuose Baltijos jūros regione. Šio mokomojo vizito pagrindinis tikslas buvo inicijuoti diskusijas apie sumaniosios specializacijos įgyvendinimo galimybes ir iššūkius maisto sektoriuje.

Pirmosios vizito dienos metu buvo aplankytas Bydgoščiaus Jono ir Andriaus Sniadeckių technikos ir gamtos mokslų universitetas (UTP) ir keletas verslo įmonių. UTP yra vienintelė aukštoji mokykla regione jungianti žemės ūkio ir technologijos mokslus ir vienintelė regione ruošianti inžinierius. Universitete be kitų, veikia Žemės ūkio ir biotechnologijos bei Gyvūnų veisimo ir biologijos fakultetai. Moderniose laboratorijose atliekami moksliniai tyrimai, kurių rezultatai prisideda prie globalių visuomenės problemų sprendimo, tokių kaip visuomenės aprūpinimas kokybišku maistu, maisto saugumo užtikrinimas, tausojantis gamtos išteklių naudojimas ir kt. Vertinga buvo pažintis su minėto universiteto Regioniniu inovacijų ir technologijų perdavimo centru. Centras turi didelę patirtį, kaip mokslo žinias paversti verslu. Universitete plačiai išvystytos paramos paslaugos mokslininkams, tyrėjams ir studentams, turintiems idėjų ir norintiems įsteigti naujas įmones (start up, spin off ir spin out).

Antrąją vizito dieną turėjome galimybę dalyvauti Penktajame Europos agroverslo vadovų kongrese ir išklausyti pranešimus, skirtus diskusijoms modernaus ir atsakingo žemės ūkio sektoriuje. Vizitas KTPC komandos nariams suteikė nemažai minčių, kaip tobulinti savo veiklą. Užmegzti kontaktai, tikimės, leis tęsti dialogą su kolegomis iš Lenkijos ir atrasti naujų kelių, kaip skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, prisidėti prie regionų konkurencingumo stiprinimo.

Jaunos verslininkės idėjos gula į saldžias kalėdines dovanas

Šiuo metu jaunos verslininkės Gretos Putnaitės įmonėlėje – pats prieškalėdinis darbymetis – čia neišpasakytai gardžius aromatus skleidžia į mažus stiklainėlius pilstoma karamelė. Ir, nėra abejonės, kad jei žmonėms būtų galima ne tik į burną įsidėti šio skanumyno, bet ir į galvas įsikrėsti jo autorės entuziazmo, verkšlenančiųjų, kad Lietuvoje nėra vietos jaunimui, būtų gerokai mažiau.

Greta sako neturinti tikslo „čia ir dabar uždirbti milijoną“. Todėl mergina prieš kurį laiką nesukirto rankomis ir su investuotojais, užsimojusiais pasinaudojant jos žiniomis, vystyti stambią karamelės gamybą. „Mano galva, Lietuvos verslininkų yda – beatodairiškas pelno siekis, nenoras dalytis su komanda ir augti drauge su ja. O mano tikslas – kaip tik tai“, – neabejodama teigia pašnekovė.

Ji pasakoja pastaraisiais metais nuolat gyvenanti „tarp Kauno ir Vilniaus“. Mat prekyba kokybiškais, inovatyviais, todėl neišvengiamai brangesniais desertais aktyviau vyksta sostinėje, o gamyba – pakaunėje, Aleksandro Stulginskio universiteto inovatyvių verslų inkubatoriuje – Komunikacijos ir technologijų perdavimo centre (KTPC).

„Viena iš daugelio mūsų veiklų – jauno, veržlaus verslo skatinimas. Specialiai jiems -startuoliams esame parengę bendradarbiavimo planus, kuriuose siekiame teikti ne tik įprastas verslo inkubavimo paslaugas, bet taip pat kurti glaudų bendradarbiavimo ryšį, kuris neretai išauga į naujas verslo idėjas, naujus, inovatyvius produktus ar paslaugas.

Jaučiamės lyg startuolių „angelai“, kurie vykdami į renginius, parodas, susitikdami su potencialiais partneriais, po savo sparnu neša ne ką kita, o jų išaugintus ir išpuoselėtus produktus. Ne išimtis ir Gretos karameliniai „stebuklai“, kurie drąsiai ir sklandžiai skinasi kelią į Lietuvos smaližių širdis.“ – sako ASU KTPC inovacijų ir technologijų perdavimo vadybininkė Indrė Bručienė.

„Tiesą sakant, tuo metu, kai iš universiteto laukiau atsakymo, ar mano paraiška bus patenkinta, atostogavau Sicilijoje, bet nerimas neleido atsipalaiduoti ir užmigti net naktį“, – su šypsena prisimena pašnekovė, verslo inkubatoriuje, tokių pačių kaip ji „žalių“ verslininkų kaimynystėje, įsikūrusi kiek daugiau nei prieš metus. Pasak jos, čia šaunu jau vien todėl, kad yra su kuo kolegiškai pasitarti, o iškilus didesnei gamybinei problemai visada galima kreiptis pagalbos į universiteto mokslininkus.

Gretai vos 25 – eri, tačiau jos į nuosavą verslą atsineštas patirčių bagažas ganėtinai spalvingas, o naujų idėjų sąrašas ir dar spalvingesnis. Merginos nuomone, verslininko stiprybė – kūrybiškumas. Save ji taip pat visų pirma laiko kūrybingu žmogumi. „Besimokydama Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje lankiau dramos studiją, daugelį metų mokiausi piešimo, buvau aktyvi įvairių renginių organizatorė. Tačiau iš aplinkos nuolat girdėdama frazę, kad iš meno neišgyvensi, atsakingai mokiausi tiksliųjų disciplinų ir ketinau studijuoti mediciną. Laimė, tėtis juto, kad tai ne man, todėl paskatino nueiti pas psichologę pasitarti. O ši ir pasakė, kad turiu ne tik meninę, bet ir verslo gyslelę“, – šypsosi mergina.

Tuo metu specialistės žodžiais Gretai patikėti buvo sunku, nes, prisipažįsta esanti vienturtė, kuriai iki tol gyvenime visi akmenėliai buvo nurankiojami nuo tako. Todėl pačiai savarankiškumo ir drąsos stigo. Atsisakiusi medicinos, bet puikiai mokiusis chemijos, Greta galiausiai pasirinko maisto technologijos studijas. „Maisto gamyba man visada asocijavosi su spalvomis ir kūryba. Be to, pasirinkta specialybė leido manyti, kad dirbsiu ramų darbą kokioje nors maisto perdirbimo įmonėje. Tačiau tikras perversmas galvoje įvyko pagal studentų mainų programą pusmečiui išvažiavus studijuoti į Prahą. Ten ėmiau galvoti, ką iš tiesų noriu veikti gyvenime ir priėjau prie išvados, kad darbo rutina, motyvacijos stoka, priežasties nebuvimas apdovanoti save tebūnie ir už nedideles pergales, mane sužlugdytų,“ – atvirai dėsto pašnekovė.

Tad grįžusi į Lietuvą Greta ėmė artimą draugę raginti: „Darom ką nors!“ Pašnekovė prisipažįsta, kad šiandien tas „kas nors“ jai „šiaušia plaukus“. Mat merginos tiesiog namų virtuvėje pradėjo gaminti datulių džemą, įvairias užtepėles, dabar gaminamos karamelės „protėvį,“ ir visa tai socialiniame tinkle pradėjo siūlyti įsigyti draugams, o vėliau ir draugų draugams. „Net minčių nebuvo, kad ant stiklainių būtina bent jau užklijuoti produktų maistingumo lenteles, nurodyti jų galiojimo laiką. Žodžiu, žiūrint šiandienos akimis tai buvo visiška avantiūra, tačiau ji užaugino sparnus“, – šypsosi karamelės gamintoja.

Deja, universitete artėjant diplominio darbo rengimo metui, į kurį Greta žiūrėjo itin atsakingai, draugių verslas natūraliai nusilpo. Tačiau ne mintis apie išties kokybiškos karamelės gamybą merginos galvoje. Su šia tema siejosi ir jos diplominis darbas. Karamelė ir diplominis darbas tapo lemtingu duetu. „Buvo situacijų, kai vienu metu trys profesoriai subedę žvilgsnius stebėjo kunkuliuojantį karamelės puodą, ieškodami atsakymo, kaip pagaminti ją kokybišką, norimos konsistencijos ir kokios įrangos tokiai gamybai reikia“, – prisimena mergina.

Gretos idėja buvo ne šiaip gaminti karamelę iš sutirštinto pieno, grietinėlės ir cukraus, o sukurti jos gamybos liniją su uogomis, džiovintais vaisiais, riešutais. „Liofilizuoti pagardai gerokai išaugina produkto kainą, tačiau įsitikinome, kad jų naudojimas – vienintelis teisingas sprendimas. Liofilizacijos metu produktas pirmiausia užšaldomas labai žemoje temperatūroje, vėliau išdžiovinamas vakuumo aplinkoje. Tam reikalinga įranga yra brangi, tačiau taip išsaugomas produkto maistingumas, skonis, aromatas, spalva. Bandžiau eksperimentuoti ir su pigesnėmis šviežiomis, taip pat džiovintomis uogomis. Tačiau pastarosios nėra aromatingos, o šviežios net ir saldžioje terpėje greitai ima pelyti“, – inovatyvaus produkto kūrimo niuansus komentuoja pašnekovė.

Pirmą kartą ASU verslo inkubatoriuje pagaminta karamele Greta prekiavo Klaipėdoje, Jūros šventės metu. Pirkėjai jos gaminius, pašnekovės žodžiais, tąsyk „nunešė“ vos ne su visu prekystaliu. Tai paskatino gaminti daugiau ir prekiauti įvairių renginių, mugių metu. Netrukus Gretos gaminamos karamelės turėtų pasirodyti ir vieno didžiųjų šalies prekybos centrų natūralių produktų skyriuose.

Šiuo metu unikalios karamelės gamintojos komandoje dirba trys darbuotojos – „firmos paslaptį sauganti“ virėja ir dvi pagalbininkės – Aleksandro Stulginskio universiteto studentės. Pati Greta užsiima vadyba, logistika ir naujų idėjų generavimu. Artimiausiuose merginos planuose – naujos linijos produktų be pridėtinio cukraus gamyba.

„Man labai patinka pačiai betarpiškai bendrauti su pirkėjais. Sakyčiau, tai – „vežančioji“ mano veiklos dalis, kai gali imti iš žmogaus pinigus už kokybišką vienetinę prekę drąsiai žiūrėdamas jam į akis. Todėl man reikia ne fabriko su tonomis vienodos produkcijos, o kūrybos džiaugsmo. Tą, beje, pastebi ir pirkėjai, į rankas imdami produktą meniškai apipavidalintoje pakuotėje“, – kalba G. Putnaitė. O paklausta, kodėl artėjančiai kalėdinei prekybai ruošiamus karamelės indelius puošia subtilus grafikos darbelis, kuriame vaizduojamas dviratis, mergina atsakymo neieško: dviratis simbolizuoja idėją judėti pirmyn.

Straipsnį taip pat galite rasti l24.lt

Naujos galimybės Ukrainoje

Spalio 22–26 dienomis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) atstovai kartu su kitų mokslo ir studijų institucijų atstovais dalyvavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame jungtiniame vizite Ukrainoje. Aleksandro Stulginskio universitetui atstovavo Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius Virginijus Venskutonis, Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė daktarė Asta Ramaškevičienė, Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inovacijų ir technologijų perdavimo specialistės Indrė Bručienė, Rita Petlickaitė ir teisininkė Milda Žaliauskaitė.

Delegacija dalyvavo 21-ojoje tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „WorldFood“, kuri vyko Tarptautiniame parodų centre, Kijeve. Parodos dalyviai – maisto produktų ir gėrimų gamintojai ir tiekėjai, perdirbimo įmonės, platintojai, ar juos atstovaujančios organizacijos. Lietuvos mokslo potencialą bendrame stende pristatinėjo ASU, LAMMC, LSMU, KTU ir VDU mokslininkai bei mokslo vadybininkai. Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras pristatė verslo inkubatoriuje veikiančios UAB „Sotu sotu“ produkciją ir kitus mokslininkų maisto sektorius kuriamus produktus ir teikiamas mokslinių tyrimų paslaugas. Taip pat spalio 24 d. buvo suorganizuota konferencija „Open R&D Lietuva – Inovatyvios maisto technologijos maisto pramonei”, kurioje mokslo institucijų atstovai pristatė atviro Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklo (Open R&D Lietuva) potencialą, savo paslaugas kuriant inovatyvias maisto perdirbimo, žaliavų paruošimo, funkcinio maisto kūrimo technologijas. Sveikinimo žodį konferencijoje tarė Marius Janukonis, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje. Lietuvos delegacija turėjo galimybę susipažinti su Ukrainos verslo įmonėmis, dirbančiomis maisto ir gėrimų srityje, palyginti su Lietuvos tendencijomis bei išsiaiškinti bendradarbiavimo galimybes.

Spalio 25 d. bendra ASU ir VDU delegacija lankėsi Nacionaliniame gyvybės ir aplinkos mokslų universitete ir turėjo susitikimą su šio universiteto administracija bei mokslininkais. Abiejų šalių atstovai dalinosi informacija apie turimą mokslo bazę, vykdomą mokslo ir studijų procesą bei patirtį dirbant su verslu. Delegacija turėjo galimybę susipažinti su jau minėto universiteto Maisto mokslų fakulteto dekane ir jos komanda, pamatyti jų laboratorijas bei išgirsti, kuo šis fakultetas gyvena, kokius maisto perdirbimo technologijų sprendimus siūlo verslo įmonėms ir pan. Taip pat daugiausiai buvo dalintasi patirtimi apie mokslo – verslo bendradarbiavimą bei sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius. Susitikimą vainikavo Aleksandro Stulginskio universiteto ir Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto bendradarbiavimo sutarties pasirašymas.

Verslumo ugdymo praktika kaip vyšnia ant torto prieš bakalauro gynimą

Verslumo ugdymas daug metų ir daugelio mokslininkų analizuojama tema. Dažnai kyla klausimas, ar įmanoma dar kartą išrasti dviratį verslumo ugdyme? Tai kiekvienais studijų metais bando padaryti ASU Ekonomimos ir vadybos fakulteto ketvirto kurso studentai ir dėstytojos lekt. dr. Jurgita Zaleckienė, asist. Aistė Ragauskaitė, lekt. Erika Besusparienė.

Verslumo ugdymo praktikos studijų dalyko tikslas – įtvirtinti per trejus studijų metus studentų surinktas kompetencijas. Kiekvienais metais ieškoma vis kito, vis geresnio verslumo ugdymo praktikos organizavimo modelio. Pastarąjį semestrą pagrindinė verslumo ugdymo praktikos organizavimo ašis – simuliacinės įmonės veikla. Iki 15 studentų grupė sukuria įmonę su vadovu ir keturiais veikiančiais skyriais: finansų, personalo, rinkodaros ir pardavimų. Kiekvienam skyriui taip pat išrenkami vadovai. Prieš įmonės veiklą kiekvienas vadovas gauna realiai praktikoje versle turimas atlikti užduotis, o įmonės veikla prasideda nuo verslo idėjos sukūrimo. Visu praktikos laikotarpiu dėstytojai atlieka mentorių funkcijas, kuomet pataria, tačiau visą veiklos atsakomybę perleidžia studentas. Šį semestrą studentai įsteigė 4 verslo įmones, kurių produktai buvo pakankamai inovatyvūs: pagal specialią technologiją gaminami ekologiški moliūgų saldainiai, individualiai užsakomos pakeliamos lysvės, taip pat neeilinio skonio produktas – rūkyti vaisiai ir apynių arbatos. Studentai nestokojo kūrybiškumo ir entuziazmo perprantant įmonės kūrimo, veiklos organizavimo ir rezultato siekimo užduotis.

Erikas Pacaitis, Logistikos ir prekybos studijų programos IV kurso studentas sako, kad: „Praktikos metu ne tik išmokau kaip derėtų valdyti kolektyvą, tačiau ir susipažinau su vadovo ir kitų skyrių funkcijomis. Taip pat, būdamas vadovu, išmokau rengti viešą kalbėjimą, organizuoti darbus, juos vertinti bei stebėti visą „įmonės“ bendrą veiklą bei aptarti rezultatus. Praktikoje patiko tai, jog buvo pateiktas realus verslo modelis, t.y visi darbai, kurie buvo atliekami, yra atliekami realiose įmonėse, tai buvo ne tik savęs išbandymas, tačiau ir susipažinimas su bendromis taisyklėmis ir funkcijomis.“

Dėstytoja ir Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro rinkodaros specialistė Aistė Ragauskaitė itin džiaugiasi atsinaujinusiu verslumo ugdymo praktikos modeliu: „Svarbiausia, kad šią praktiką kuriame kartu su studentais. Labai svarbus jų įsitraukimas ir tikėjimas tuo ką daro. O taip pat visos dėstytojos turi skirtingos verslo ir dėstymo patirties, o tai leidžia formuoti realias užduotis, kurias vėliau studentai atlikinės jau būdami darbo rinkos dalyviais“. Taip pat praktikoje siekiama įtraukti ir veikiančias įmones. Vienas iš pagrindinių verslumo ugdymo praktikos tikslų – kuo sėkmingiau parduoti įmonę investuotojams. Tai kaip finalinis viso šio proceso akordas, kuris vyko paskutinėmis praktikos dienomis. Studentai savo sukurtus verslus pristatė rinkoje sėkmingai veiklą vystančių verslo įmonių atstovams. Šiais metais sutiko dalyvauti UAB „Sotu sotu“ vadovė Edita Danilčenko, UAB „Nando“ inovacijų vadovas dr. E. Zaleckas, MB „Toka food“ vadovas T. Karlonas. Kad studentus vertina jau esančių verslų atstovai juos labai motyvuoja stengtis ir prisistatyti kuo geriau.

Gretos Grigaitytės, Logistikos ir prekybos studijų programos IV kurso studentės, nuomone: „Šis mėnesis buvo ne tik ėjimas į paskaitas, ar dalyko nagrinėjimas. Nežinau, kaip kiti, bet per jį aš išmokau gilesnių dalykų, pažinti save, savo stiprybes, išskirtinumą, išmokau išklausyti kitu nuomonių. Mūsų suburta skirtingų žmonių komanda, skleidėsi akyse, apie simuliacinę įmonę, mes net pamiršome visi siekėme bendro tikslo, visi vienas už kitą kovojome ir palaikėme. Apsišlifavę grupelėse nariai veikė darniai ir tikslingai. Didelė motyvacija buvo prisidėti prie komandos sėkmės ir būti už tai įvertintai. Aš manau, kad po šios praktikos mėnesio mes dar ilgai semsime gausias žinių palūkanas.“ Kultūros ir turizmo studijų programos 4 kurso studento Domanto Kaupo teigimu, „ši praktika sukėlė daug įvairių emocijų, kurios iš esmės buvo naudingos. Didžiausi iššūkiai buvo konkurencija ir nepasitikėjimas savimi, iš pradžių manėme, jog esame iš esmės atsitiktinai surinkta grupelė, kuriai viskas skirta sudėtingiausia. Tačiau tapome viena geriausių įmonių, ypatingai dėka vadovų pagalbos ir pasiaukojimo“.

Dėstytoja dr. Jurgita Zaleckienė mano, kad praktika – nemenkas iššūkis, tačiau jį įveikus atsiskleidžia kiekvieno studento individualumas: „Didelis šios praktikos privalumas tas, kad studentai būna iš skirtingų EVF studijų programų – Logistikos ir prekybos, Kultūros ir turizmo vadybos, Kaimo plėtros administravimo, Taikomosios ekonomikos ir verslo analizės. Kiekvienas studentas ateina į šią praktiką su skirtingu žinių bagažu, patirtimi. Todėl sinergija jų veikloje – akivaizdi. Tą jaučia tiek patys studentais, tiek su jais dirbantys dėstytojai. Tai ypatingai džiugina“.

Lektorė Erika Besusparienė džiaugiasi, kad studentai turėdami tik buhalterinės apskaitos pagrindus, puikiai tvarkėsi finansų skyriuje: „Praktikos metu tikras iššūkis per trumpą laiką perprasti apskaitos programos veikimo principą, o ką jau kalbėti apie visos įmonės finansinės ir mokestinės apskaitos tvarkymą. Tačiau studentai puikiai įveikė visus iššūkius, klydo, taisėsi, tačiau galiausiai įmonės įmonės apskaita buvo tiksli ir skaidri“.

Moksliniai tyrimai

Finansavimo galimybės verslui