Bendradarbiavimo susitikimas

Komunikacijos ir technologijų perdavimo centre lankėsi Švedijos Halmstad universiteto atstovai doc. dr. Hendrik Barth ir prof. Per Ola, iš Estijos gyvybės mokslų universiteto, instituto direktorius doc. dr. Ants Vira; Raul Omer ir dr. Anne Poder. Delegacija susitiko su KTPC vadovu dr. Egidijumi Kasiuliu ir inovacijų rinkodaros specialiste Aiste Ragauskaite. Susitikimo metu KTPC vadovas dalinosi patirtimi vykdant mokslo ir verslo bendradarbiavimo veiklas, o Švedijos atstovai domėjosi tokio centro perspektyva Švedijoje. Vėliau atstovai buvo supažindinti su verslo inkubatoriuje veikiančiomis įmonėmis ir atviros prieigos centro laboratorijomis.

Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės ateityje rengiant projektus bei keičiantis patirtimi įgyvendinant mokslo – verslo bendradarbiavimą.

Ar maistas atsparus naujovėms?

Balsu valdomi prietaisai, išmanieji laikrodžiai, matuojantys kraujospūdį ir skaičiuojantys žingsnius, pirštų antspaudais atrakinami ir vandeniui atsparūs telefonai, automobiliai, prie interneto jungiami šaldytuvai, žinute pranešantys, kad jame nėra pieno ar duonos… visa tai ir dar daugiau, „vakar“ buvę fantastika, šiandien jau tapę arba netrukus taps visų mūsų kasdienybe. O ar atsparus naujovėms maistas?

Ne. Ir tai įrodo tokie produktai kaip sausas (miltelių pavidalo) medus, džiovintos sultys, topinambų traškučiai ir daugybė kitų ausiai negirdėtų ir gomuriui nepažįstamų maisto naujovių.

„Maistas irgi nėra atsparus inovacijoms. Ir ačiū Dievui,“ – sako daugybę metų besidominti maistu, jo kokybe ir inovacijomis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) profesorė Elvyra Jarienė.

„Kai aplinkoje ir taip pilna „tylių pavojų“, lemiančių ligų įvairovę ir plitimą, šiuolaikinis vartotojas ypač orientuotas į maisto kokybę, nes tai, ką duodame savo kūnui – grįžta dešimteriopai. Gera arba bloga savijauta. Todėl žmonės vis dažniau renkasi ne patį pigiausią, o kokybiškiausią produktą,“ – sako pašnekovė.

Kas lemia produktų kokybę? Tai, kaip jis išauginamas, kaip laikomas ar perdirbamas, kaip įpakuojamas, tai yra kelias nuo lauko iki stalo. Ekologiškai išaugintas grūdas gali virsti kokybiškiausia pilno grūdo duona arba organizmą netoleruojančių glitimo šaltiniu.

„Mano kuruojamos Maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programos studentai ir absolventai per 4 studijų metus tampa patys tikriausi maisto žaliavų kokybės ekspertai, gebantys generuoti maisto technologijų naujoves, kurti labai sveikus ir inovatyvius produktus, saugiai atkeliaujančius ant mūsų stalo,“ – sako E. Jarienė.

Vienas tokių – visiškai natūralūs, žemoje temperatūroje džiovinti uogų ir daržovių milteliai, be pridėtinių spalvos ir skonio stipriklių, galintys akimirksniu vitaminais ir mikroelementais papildyti kasdienį skubančio žmogaus racioną, pamaloninti gomurį kaskart nauju skoniu.

„Supermaistas vaikams ir suaugusiesiems, sportininkams, alpinistams, tolimųjų reisų vairuotojams ir netgi kosmonautams. Iš pirkėjų ir interneto sekėjų apie savo gaminamus produktus prekės ženklo „Sotu sotu“ vadovė Edita Danilčenko yra sulaukusi spalvingiausių epitetų, „ir tai nestebina, nes šie produktai – tikra vitaminų ir mikroelementų bomba,“ – sako ji.

Danilčenko uogų ir daržovių miltelių siūlo dėti į košes, sriubas, padažus, kokteilius, jogurtą, varškę, konditerijos gaminius. „Nenumaniau, kad kada nors gyvenime tiek daug laiko praleisiu socialiniuose tinkluose, tačiau dabar tai darau. Ir čia labai dažnai naujų idėjų pasiūlo patys produktų linijos „Sotu sotu“ vartotojai. Tarkime, kaip „apgauti“ mažylį, nemėgstantį moliūgų ar morkų, su jų milteliais pagamintais ledais be pridėtinio cukraus, kaip marinuoti šventinį kepsnį juodųjų serbentų milteliuose ar gyvenant emigracijoje pasigaminti pasiilgtų šaltibarščių – tam pakanka stiklinės kefyro, agurko ir šaukšto linijos „Sotu sotu“ burokėlių, kurie, beje, nėra virti ar konservuoti su actu“, – pastebi pašnekovė.

Ji pasakoja, kad „kažko imtis“ paskatino paaugliai sūnūs. Mat aktyviai sportuojantys vaikinukai buvo pradėję vartoti sportininkams skirtus maisto papildus.

„Suprantama, man tai nepatiko, todėl ir ėmiau galvoti, kokiu „šaukštu gamtos“ galėčiau pakeisti sūnų geriamus preparatus. Taip gimė mintis džiovinti ir malti dilgėles, špinatus, petražoles, o netrukus, suvienijus jėgas su ASU mokslininkais, visa tai išsivystė ir į verslo idėją,“ – prisimena Edita.

Apsisprendusios imtis savo verslo buvusios ASU absolventės akys, be abejo, pirmiausia nukrypo į savąją Alma mater. Čia ji išsinuomojo gamybinę patalpą ir ėmėsi darbo. Patalpa iš tiesų veikiau primena mokslinę laboratoriją nei maisto gamybos cechelį.

Paklausta, kodėl į 50–100 g paketėlius supilstytų uogų ir daržovių miltelių pavadinimas būtent „Sotu sotu“, pašnekovė teigia, jog vieno šaukšto šių miltelių pakanka tam, kad žmogaus organizmas gautų tiek vitaminų ir mikroelementų, kiek jų yra visame kilograme šviežių uogų ar daržovių. O kai kuriais atvejais netgi ir ne viename kilograme – išdžiovinus 25 kg braškių gaunama viso labo 1,8 kg sausosios medžiagos.

„Aukštą produktų kokybę pirmiausia lemia mokslu pagrįstas gamybos procesas. Džiovinimo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 50 laipsnių. Esame nustatę, kad bent truputį aukštesnėje temperatūroje pradeda žūti naudingosios medžiagos, pakinta produkto spalva, todėl apsišarvuojame kantrybe ir džioviname ilgai, pavyzdžiui, spanguoles – beveik dvi savaites“, – aiškina pašnekovė, vardijanti „Sotu sotu“ asortimentą. Tai džiovintos ir labai smulkiai sumaltos įvairios miško bei kultūrinės uogos – mėlynės, spanguolės, bruknės, šaltalankiai, juodieji serbentai, avietės, braškės. Taip pat lapinės ir šakniagumbinės daržovės: špinatai, burokėliai, morkos, topinambai. Dar dilgėlės, kurių rinkti Edita pati važiuoja į už keliolikos kilometrų esantį mišką, ir pluoštinių kanapių žolė. „Visą žaliavą stengiuosi pirkti iš ekologinių, sertifikuotų įprastinės gamybos ūkių arba išsiauginti pati, tarkime, morkų sėklas perkuosi iš biodinaminio, kitaip tariant, iš „aukščiausios prabos“ ekologinio ūkio, nors tai atsieina 10 kartų brangiau. Bet galvoju, kad tai darau ne veltui, nes ir galutinis produktas turėtų būti sukaupęs daugiau energinio „užtaiso“, – dėsto pašnekovė, turinti planų ateityje visą „Sotu sotu“ asortimentą sertifikuoti kaip ekologinį.

Džiovinant uogas išteka nemažai sulčių, todėl Edita į ASU mokslininkus kreipėsi patarimo, kaip būtų galima efektyviai panaudoti ir jas. „Visą praėjusią žiemą atlikome eksperimentus, ir šie eksperimentai pasitvirtino. Purkštuviniame džiovintuve įvairias sultis purškėme į uždarą sistemą, joje sultis veikė šilto ir šalto oro srovės. Vandeniui išdžiūvus, žemyn biro kietosios dalelės. Tiesa, jų buvo labai mažai – nepilnas šaukštas iš litro sulčių. Taip pat eksperimentavome ir džiovindami medų. Ir sulčių, ir medaus milteliai – inovatyvūs, brangūs produktai, jie gali būti naudojami farmacijos, kosmetikos pramonėje. Taigi ateityje bandysime ir juos tiekti į rinką“, – ateities planais dalijasi pašnekovė.

Straipsnį taip pat galite rasti 15min.lt

Lietuviškos inovacijos moderniam žemės ūkiui

Liofilizuotų uogų ir vaistinių augalų milteliais praturtintas lietuviškas medus nesukietėja ir yra ypač mėgstamas Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje. Lietuviškų veislių obelys auginamos Latvijoje ir Estijoje. O lietuviška žolių veislė „Elena“ nukeliavo net į JAV ir Kanadą. Tai tik keli agroinovacijų pavyzdžiai, paklausūs eksportui. Dar daugiau jų įsitvirtina Lietuvos rinkoje.

Metų paslauga verslui

Agroinovacijų kūrime itin svarbus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kaip pabrėžė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inovacijų rinkodaros specialistė Aistė Ragauskaitė, labai svarbu, kad verslas jaustų mokslinių tyrimų poreikį, o mokslininkai matytų praktinį tyrimų pritaikomumą: „Mūsų tikslas – skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, pradedant nuo idėjos subrandinimo moksliniams tyrimams iki galutinio produkto komercializavimo. Taip pat daug dėmesio skiriame intelektinės nuosavybės apsaugai bei žinių ir technologijų perdavimui“. ASU agroinovacijų kūrėjams suteikia visą infrastruktūrą: nuo įrengtų laboratorijų, veikiančių ir kaip atviros prieigos centrai, iki modernaus verslo inkubatoriaus. Jame jau 14 įmonių sukūrė inovatyvius produktus, kurie apima nuo kanapių inovacijų iki gaminamos karamelės, auginamų mikrožalumynų. ASU mokslininkams sėkmingai sukurti technologijas padėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros priemonė „Inočekiai“, kuri skatina verslą įsigyti paslaugų iš mokslininkų.

Pavyzdžiui, daigintos liofilizuotos spindulinės pupuolės ir juodieji lęšiai pasižymi itin plačiu panaudojimu bei dėl inovatyvios apdorojimo technologijos išlaiko beveik visas maistines savybes. Maistinių medžiagų turtingą produktą sukūrė ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto tyrėja prof. Honorata Danilčenko su verslo įmone „Sotu sotu“. Kol kas produktas užkariauja Lietuvos vartotojų širdis, tačiau kūrėjai sieks pristatyti ir į kitas Europos šalis. Šiuo pakankamai greitai populiarėjančiu produktu džiaugiasi ne tik profesorė, bet ir įmonės atstovai.

Prof. Elvyra Jarienė, doc. Jurgita Kulaitienė ir verslininkė Edita Danilčenko, naudodamos inovatyvią puršktuvinę džiovyklą, iš uogų išgavo tirpius, dažančiuosius miltelius. Šis produktas ypatingai svarbus maisto pramonei, kurioje stengiamasi pradėti naudoti mažiau cheminių elementų. Sukurti tirpūs milteliai pagaminti pagal specialią technologiją iš uogų, kurios ir suteikia spalvą. Juos galima naudoti tiek konditerijos pramonėje, tiek dažant vaisvandenius ar kitus maisto produktus, taip apsaugant produktą ir suteikiant vartotojui papildomą vertę naudojant natūralius ingredientus, o ne cheminius.

ASU Aplinkos ir ekologijos instituto mokslininko doc. Ernesto Zalecko sukurtas inovatyvus preparatas „Ph reguliatorius, kalcio ir magnio surišėjas“ padeda ūkininkams spręsti vandens kokybės problemas.

Agroekologijos centro tyrėjo doc. Juozo Pekarsko technologija – tvarkyti ir panaudoti maisto atliekas. Ją pritaikyti ėmėsi įmonės „Biastra“ ir „Insectum“. „Lietuvoje susikaupia gausybė maisto atliekų ir kelia rimtų problemų visuomenei. Kilo idėja, kaip jas perdirbti, o vėliau ir pakartotinai panaudoti‘, – sakė doc. J. Pekarskas. Pagal sukurtą technologiją iš musių lervų perdirbtos biomasės galima pagaminti įvairius geros kokybės kompostus, o iš jų – granuliuotas trąšas. Iki šiol tokių technologijų panaudojant juodųjų plokščiamusių lervas nebuvo sukurta. ASU inovacija šiemet buvo apdovanota kaip „Metų mokslo paslauga verslui“.

Netradicinis žemės dirbimas ir sėja

ASU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto mokslininkų komanda, vadovaujama prof. Egidijaus Šarauskio, atlieka žemės dirbimo ir sėjos technologijų bei mašinų tyrimus, skirtus mažinti šių technologinių operacijų energijos sąnaudas bei neigiamą poveikį aplinkai, didinti ekonominį efektyvumą.

„Orientuojamės daugiausia į tokias technologijas, kurios leistų žemės dirbimo intensyvumą sumažinti iki minimumo. Vadovaujantis naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis ir pačių atliktais moksliniais tyrimais, siūlome sėti į minimaliai įdirbtas dirvas arba tiesiai į nedirbtą dirvą. Naujausias tyrimų objektas – juostinis žemės dirbimas, kuomet įdirbamas ne visas dirvos paviršius, bet atskiri jos ruožai, kuriose bus sėjami augalai. Kol Lietuvoje nebuvo tyrimams nei vienos tokios mašinos, tai teko susiprojektuoti ir pasigaminti patiems juostinio žemės dirbimo ir sėjos įrenginį, kuriam Valstybinis patentų biuras išdavė patentą”, – pasakojo mokslininkas.

Šiomis technologijomis pradėjo domėtis ir žemės ūkio technikos gamintojai bei tiekėjai. Šiuo metu į rinką jau tiekiamos juostinio žemės dirbimo ir sėjos mašinos, galinčios sėti kukurūzus, cukrinius runkelius, sojas, saulėgrąžas ir kt. augalus. Pagal šią technologiją tarp įdirbtų juostų likusi neįdirbta dirva, ražiena ir augalinės liekanos labai gerai apsaugo dirvožemį nuo aplinkos veiksnių, mažina cheminių medžiagų išsiplovimus ir dirvos eroziją, didina jo humusą ir gerina struktūrą.

Visiškai nedirbta dirva, pasak prof. E. Šarauskio, – šiek tiek ekstremalus būdas, tinkantis ne kiekvienam ūkiui, dirvai, augalui. Ir sėti galima tik modernizuota technika, nes įprastinė nesugebės kokybiškai įterpti sėklų į tokią dirvą. Reikia papildomų darbinių dalių. Kokios jos turi būti, kokie tinkamiausi jų technologiniai parametrai, tyrimus atlieka ir ASU mokslininkai.

Prof. E. Šarauskis ir doktorantė V. Naujokienė su kitais Žemės ūkio inžinerijos ir Agronomijos fakultetų mokslininkais pristatė naują degalų sąnaudų mažinimo būdą gilaus ir seklaus žemės dirbimo technologinėse operacijose. Naudojant biologinius preparatus arba jų mišinius galima ženkliai taupyti energijos sąnaudas ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į aplinką.

Precizinis tręšimas

ASU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto mokslininkų prof. Dainiaus Steponavičiaus, doc. Remigijaus Zinkevičiaus ir doktorantų tiriamos precizinio tręšimo technologijos leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį. Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos ir tausojama aplinka.

Priemonė rapsų derliaus nuostoliams mažinti

Prof. D. Steponavičius, doc. E. Zaleckas su doktorantais taip pat kuria inovatyvią technologiją, leidžiančią sumažinti rapsų nuostolius derliaus nuėmimo metu. Mokslininkų sukurta specifinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga yra paskleidžiama ant dar nenuimtų rapsų. Ši medžiaga, patekusi ant rapsų ankštarėlių jas tam tikra prasme „užrakina“ ir neleidžia joms lengvai atsidaryti. Ši technologija mažina savaiminį rapsų sėklų išbyrėjimą ir derliaus nuostolius nuimant derlių kombainais.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, įkurtas „OPEN R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras. Jis sudaro galimybes individualiems susitikimams, padeda užmegzti kontaktus, tapti partneriais.

Straipsnis parengtas MITA www.mita.lt

Vizitas Europos Parlamente

Europos Parlamento nario Bronio Ropės kvietimu, 2018 m. gegužės 31 d Europos Parlamente, Strasbūre (Prancūzija), lankėsi Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro specialistai – teisininkė Milda Žaliauskaitė, inovacijų ir technologijų perdavimo specialistai Indrė Bručienė ir Egidijus Kasiulis bei komercinimo projektų vadovė Asta Bendoraitytė.

Vizito metu susipažinta su Europos Parlamento veikla, sprendimų priėmimo mechanizmu ir pokyčiais Parlamente, laukiančiais po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Taip pat diskutuota žemės ūkio politikos, teisinio reglamentavimo, paramos sektoriui tendencijomis ir finansavimo perskirstymu po 2020 m. Delegaciją šiltai sutikęs europarlamentaras Bronis Ropė plačiau supažindino su savaitės plenarinės sesijos aktualijomis bei būsimo ES finansinio laikotarpio galimybėmis Lietuvai ir jos regionams. Apsilankyta plenarinių posėdžių salėje, kurioje posėdžiauja ir sprendimus priiminėja 751 Europos Parlamento narys. Apsilankymo metu Europos Parlamentas sprendė žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų klausimus. Svečiai turėjo progą klausytis debatų vertimo į lietuvių kalbą.

Aptartas ir įdomus bei daug diskusijų tebekeliantis klausimas apie Europos Parlamento veiklos specifiką, kai kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, mieste, kuris yra laikomas Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo simboliu. Sesijų metu visi Parlamento nariai, patarėjai, politikos žurnalistai ir net reikalingi dokumentai keliauja į Elzaso sostinę. Tokia tvarka nusistovėjo tik 1992 m. išsisprendus ilgalaikiams nesutarimams tarp Belgijos ir Prancūzijos renkantis kur bus oficiali Europos Parlamento būstinės vieta. Belgijai sutikus, kad Strasbūre įsikurtų Europos Parlamentas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kiti pagrindiniai Europos Sąjungos valdymo organai įsikūrė Briuselyje.

Susitikimas su UAB „Hella Lithuania“

Spartus inovatyvių technologijų poreikis žemės ūkio sektoriuje, skatina intensyviai darbuotis tiek mokslininkus tiek verslą. Vis daugiau didžiųjų įmonių tikslingai investuoja į inovacijas šiame sektoriuje, o be to ir į būsimus darbuotojus. Inovacijos dažnas mokslo ir verslo sinergijos rezultatas, todėl Aleksandro Stulginskio universitetas siekdamas parodyti mokslinių tyrimų potencialą ir jų teikiamą naudą verslui kviečia verslo įmones į bendradarbiavimo susitikimus. Gegužės 8 d. Aleksandro Stulginskio universitete lankėsi UAB Hella Lithuania atstovai: personalo vadovė Jurgita Macijauskienė ir operacijų vadovas Marcel Bennor. UAB Hella Lithuania naujausia Hella grupės gamykla, kuri specializuojasi automobilių pramonei skirtų elektronikos komponentų gamyboje.

Susitikimo metu progresyvios augalininkystės inžinerijos laboratorijos vedėjas prof. dr. Dainius Steponavičius pristatė naujausias technologijas žemės ūkyje bei pagrindinius atliekamus mokslinius tyrimus. Dr. Gediminas Vasiliauskas kartu su Technologijų saugos laboratorijos vadovu doc. dr. Ričardu Butkumi dalinosi atliekamais moksliniais tyrimais: triukšmo gyvenamosiose ir darbo aplinkose, virpesių, spinduliuotės ir apšviestos, ypatingai svarbiu ergonomikos veiksnių vertinimu darbo vietose.

Antroje susitikimo dalyje po apsilankymų laboratorijose buvo persikelta į diskusiją, kurios metu aptartos jutiklių ir kitų technologijų bandymo galimybės ASU bazėje, plačiau diskutuota apie galimus ergonomikos darbo vietoje vertinimus, kurie itin aktualūs atidarant naujas gamybines įmones. Taip pat svarstytas įmonės įsitraukimas į logistikos ir prekybos studijų programos studentų ruošimą ir bendradarbiavimas jų kompetencijų auginime, dirbant su specifinėmis verslo valdymo programomis, kurios naudingos daugeliui įmonių, tuo tarpu ir UAB Hella Lithuania. Diskusijos metu buvo svarstyta gerai gamybinėms įmonės pažįstama problema – sandėlių planavimas ir užpildymas. Šiuo atveju ASU mokslininkai su studentai gali atlikti logistinių sistemų ir sandėliavimo procesų tyrimus bei bandymus. Taip pat aktyviai diskutuota apie apšvietimo sistemų pritaikymo žemės ūkio sektoriuje tyrimus ir bandymus.

Diskusijoje dalyvavo ASU rektorius Antanas Maziliauskas, prorektorė Laima Taparauskienė, mokslo skyriaus vedėjas Egidijus Šarauskis, logistikos ir prekybos studijų programos dėstytojas Mindaugas Samuolaitis, ASU karjeros centro vadovė Rita Mičiulienė, Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inocacijų ir technologijų perdavimo specialistas Egidijus Kasiulis ir inovacijų rinkodaros specialistė Aistė Ragauskaitė. Operacijų vadovas Marcel Bennor pristatė UAB Hella Lithuania veiklą ir tikslus, dalinosi tarptautine patirtimi, tuo pačiu personalo vadovė Jurgita Macijauskienė išskyrė personalo ir motyvuotų darbuotojų paieškos perspektyvas. ASU administracijos ir akademinės bendruomenės atstovai akcentavo mokslo ir verslo partnerystės naudą, siekiant bendrų tikslų.

Kartu su ASU rektoriumi Antanu Maziliausku susitikimą organizavo ir Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda, kurios pagrindinis tikslas ne tik užmegzti verslo – mokslo bendradarbiavimą bet ir skatinti tiek verslo tiek mokslo atstovus aktyviau veikti žemės ūkio sektoriuje. Norintiems susipažinti su laboratorijomis bei ASU galimybėmis kviečiame kreiptis ktpc@asu.lt.

Susitikimas su viceministru G. Vilda

Gegužės 4 d. Aleksandro Stulginskio universitete lankėsi Ūkio ministerijos viceministras Gintaras Vilda. Viceministras susitikimo su ASU administracijos atstovais: prorektoriumi doc. dr. Vidmantu Butkumi, mokslo skyriaus vedėju prof. dr. Egidijumi Šarauskiu, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekane prof. dr. Astrida Miceikiene, Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inovacijų ir technologijų perdavimo specialiste Indre Bručiene. Vizito metu asociacijos „Slėnis Nemunas“ vadovė doc. dr. Inga Adamonytė plačiau pristatė asociacijos veiklą bei infrastruktūrą.

Viceministras G. Vilda taip pat susipažino su Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru, kuris yra pagrindinis tarpininkas, siekiantis sukurti nenutrūkstamą bendradarbiavimo sistemą tarp mokslo ir verslo. Kartu buvo aplankytos ir su KTPC inkubuojamomos įmonės – „Sotu sotu“ ir jos vadove Edita Danilčenko, „Nando Labs“ komercijos direktoriumi Jonu Ignatavičiumi ir „Grainis“ vadovu Mindaugu Maziliausku.

ASU mokslinį potencialą, atliekamus tyrimus ir išpildytą mokslinę infrastruktūrą viceministrui pristatė gausus mokslininkų būrys: progresyvios augalininkystės inžinerijos laboratorijos vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius, aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Violeta Makarevičienė, sitnezės dujų, antros kartos skysųjų biodegalų ir biovandenilio laboratorijos vadovė prof. dr. Eglė Sendžikienė, biologinių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimo laboratorijos vedėja doc. dr. Milda Gumbytė, biodyzelino, bioetanolio ir biologinių tepalų laboratorijos vadovas dr. Kiril Kazancev, biodujų laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Navickas.

„INOČEKIAI LT“ informacinis renginys

Gegužės 17 d. mokslininkus ir verslo įmonių atstovus kviečiame į informacinį renginį, skirtą pristatyti dalyvavimo priemonėje „Inočekiai“ galimybes. Renginio pradžia – 12.00 val.

RENGINIO PROGRAMA

11.45–12.00	Dalyvių registracija
12.00–13.15	Kvietimas teikti paraiškas pagal ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Inočekiai“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Visuotinės dotacijos skyriaus vyr. specialistė Ieva Kalpokaitė
13.15–14.00	Diskusijos ir individualios konsultacijos

Renginio vieta – VDU ŽŪA IV rūmų konferencijų salė.

Registruotis į renginį galima el. paštu: rita.petlickaite@vdu.lt

Svečiai iš Rai Technologijų universiteto

Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras sutiko svečius iš Rai Technologijų universiteto. Kartu diskutavome apie bendradarbiavimo galimybes. Daugiau apie mokslo – verslo bendradarbiavimą galite sužinoti iš mūsų komandos ktpc.vdu.lt

„Ką pasėsi…2018“ praėjo, o kas toliau?

Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (toliau – KTPC) komanda laukė visų parodoje „Ką pasėsi…2018“. Susitikimų metu kalbėta apie inovatyvius produktus, technologijas žemės ūkyje, apie galimybes mokslo – verslo bendradarbiavimui, kuriant inovacijas. Taip pat mugės dalyviai domėjosi ASU veikiančiomis laboratorijomis bei jų pasinaudojimo galimybėmis. Daugiau informacijos visi KTPC komanda gali papasakoti susitikimų metu.

„Lietuvos 100-mečio inovacijų DNR: kaip auginsime inovatorių kartą?“

Kovo 8 d., ketvirtadienį, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizavo verslo ir mokslo inovacijų konferenciją, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Konferencija „Lietuvos 100-mečio inovacijų DNR: kaip auginsime inovatorių kartą?“ buvo skirta apžvelgti Lietuvos inovacijų istoriją ir ieškoti atsakymų, kaip Lietuva galėtų tapti šalimi, drąsiai investuojančia į inovacijas, ir kurioje norėtų savo ateitį kurti jaunimas. Renginyje dalyvavo Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inovacijų ir technologijų perdavimo specialistės Rita Petlickaitė ir Indrė Bručienė bei komercinimo projektų vadovė Asta Bendoraitytė.

Pranešėjai vaizdingai pristatė Lietuvos inovacijas nuo seniausių laikų, kai pagrindinis darbo įrankis buvo medinė žagrė, iki šių dienų, kai turime pasaulio mastu pripažintų išradimų. Galime džiaugtis sparčiais šalies pokyčiais inovacijų švieslentėje, kurie Lietuvoje įvyko per pastaruosius dešimtmečius. Kita vertus, lyginant šalies situaciją su pasaulio mokslo laimėjimais, akivaizdu, kad dar turime kur tobulėti. Pagal investicijas į inovacijas žymiai atsiliekame nuo pažangiausių pasaulio šalių. Jei trokštame didesnės gerovės, reikėtų klausti savęs, ar investuojant tiek nedaug, protinga tikėtis gyventi geriau, neatsiliekant nuo išsivysčiusių pasaulio valstybių? Tokius diskusinius klausimus, kėlė ir pagrindiniai renginio pranešėjai.

Tačiau yra ir gerų žinių. Lietuva turi gerą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą, puikių specialistų ir dideles galimybes veikti globaliai. Taip pat Lietuva turi ir įkvepiančių mokslo sėkmės istorijų – tik reikia ryžtingiau nusiteikti pokyčiams ir veikti kantriai, atkakliai, ir būtinai novatoriškai.

Daugiau informacijos apie įvykusį renginį ir pranešimai www.mita.lt

Moksliniai tyrimai

Finansavimo galimybės verslui