• Titulinis
• Visos naujienos

VDU Labturas: atrask skaitmenizacijos galimybes verslui

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia verslo ir viešojo sektoriaus atstovus į pažintinį renginį: „VDU labturas: atrask skaitmenizacijos galimybes verslui“. Jo metu universiteto svečiai turės galimybę susipažinti su VDU Informatikos fakultetu ir jame dirbančiais mokslininkais bei padiskutuoti apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, VDU kuriamas inovacijas, atliekamus tyrimus, vykdomus projektus, finansavimo pritraukimą ir kitas paslaugas verslui bei viešajam sektoriui.

Pažintinio turo metu bus aptartas verslo ir mokslo bendradarbiavimas tokiose tematikose kaip:

• Dirbtinis intelektas;
• Virtuali aplinka ir papildyta realybė;
• Didieji duomenys;
• Kalbos technologijos;
• Sistemų modeliavimas;
• Skaitmenizacija.

Prie puodelio kavos renginio dalyviai galės su VDU mokslininkais ir technologijų perdavimo specialistais aptarti idėjų įgyvendinimą ir bendrus projektus.

Data: 2025 m. spalio 15 d. (trečiadienis)
Laikas: 13.00 – 14.30 val.
Vieta: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.

Registracija (būtina, vietų kiekis ribotas): REGISTRUOTIS

Intelektinė nuosavybė: kaip atrasti konkurencinį pranašumą?

„Intelektinė nuosavybė: kaip atrasti konkurencinį pranašumą?“ – tai renginys, suburiantis inovatyvius verslus ir startuolius, mokslininkus, intelektinės nuosavybės profesionalus, Europos patentinius patikėtinius, advokatus, verslius studentus bei kitus rinkos lyderius, siekiančius komercializuoti intelektinę nuosavybę. Dalyviai ne tik sužinos, kaip apsaugoti savo idėjas, bet ir kaip jas sėkmingai paversti konkurenciniu pranašumu rinkoje.

Vytauto Didžiojo universitetas ir Valstybinis patentų biuras kviečia iš pirmų lūpų išgirsti puikiai atpažįstamų ir lyderiaujančių prekių ženklų negirdėtas istorijas, skaudžias pamokas ir neįkainojamus patarimus. Tarp renginio pranešėjų – „Triniti Jurex“, „Thermo Fisher Scientific“, „Orbio World“, „Nj world“ („Kakė Makė“) ir Valstybinis patentų biuras.

• Lietuvos intelektinės nuosavybės teisės profesionalė, advokatė ir Europos patentinė patikėtinė Vilija Viešūnaitė („Triniti Jurex“);
• Europos patentinė patikėtinė Indrė Jackūnė („Thermo Fisher Scientific“);
• Direktorė Vita Kiriliauskaitė (Valstybinis patentų biuras);
• Intelektinės nuosavybės teisių gynimo komandos vadovė Ernesta Kavolėlienė („Orbio World“);
• Prekių ženklų vystymo komandos vadovė Simona Krasauskienė („Nj world“ („Kakė Makė“).

Dalyvavimas nemokamas – būtina registracija: REGISTRUOTIS
Data: 2025 m. spalio 30 d.
Laikas: 13.00 – 16.30 val.
Vieta: VDU, Kaunas (V. Putvinskio g. 23; VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras; 414 auditorija).

Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt.

Iki susitikimo!

Idėjoms augti – VDU verslo inkubatorius kviečia jaunas įmones

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius kviečia lengvatinėmis sąlygomis įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Jos turi vykdyti ar artimiausiu metu pradėti vykdyti inovacinę veiklą – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Verslo inkubatorius yra unikalioje vietoje (Kauno r., Akademija), kur šalia galima rasti daugiau nei 30 skirtingų VDU laboratorijų biotechnologijų, agrotechnologijų ir IT srityse. Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje veikia daugiau nei dešimt įmonių. Jų sąrašą rasite čia.

VDU verslo inkubatorius turi prioritetines MTEP kryptis: agrobiotechnologija, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas, aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

VDU verslo inkubatoriaus privalumai:

• biuro patalpos, laboratorijos, diskusijų erdvės verslo susitikimams, automobilių stovėjimo aikštelė;
• VDU konsultacijos apie finansavimo pritraukimą, intelektinę nuosavybę, projektų rengimą, rinkos analizę;
• Papildomas įmonės viešinimas parodose, renginiuose, straipsniuose, bendradarbiavimas startuolių bendruomenėje.

Pagrindinė informacija konkurso dalyviams:

Konkurse galima dalyvauti tik tuo atveju, jei dalyvis vykdo veiklą ne ilgiau nei trejus metus.

Už registraciją ir turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264).

Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Pristatymo būdas paštu nenumatytas.

• Nuomojamų patalpų apžiūra: susitarti dėl apsilankymo datos ir laiko.
• Konkurso dalyvių registracija: spalio 15 d. 10-12 val. ir 13-14 val.
• Komisijos posėdis: spalio 20 d. 10 val. (Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu).

Konkurso patalpos:

• Nr. 1 (26,26 kv. sandėlis)
• Nr. 2 (4,52 kv. laboratorija)
• Nr. 3 (20,37 kv. laboratorija)
• Nr. 4 (14,10 kv. laboratorija)
• Nr. 5 (30,49 kv. sandėlis)
• Nr. 6 (22,43 kv. sandėlis)
• Nr. 7 (35,34 kv. sandėlis)

Baltijos gyvybės mokslų forume – VDU naujovės: biospausdinimas, erkių tyrimai ir maisto inovacijos

Nuotr. Gabrielius Jauniškis / „Life Sciences Baltics“ / „Nando“ vadovas ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda

Rugsėjo 17–18 dienomis Vilniuje vykusiame didžiausiame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai pristatė savo pažangiausius tyrimus – nuo 3D karkasų biospausdinimo ir erkių platinamų ligų iki augalinio maisto inovacijų. Renginys subūrė daugiau kaip 1 000 lankytojų ir 50 pranešėjų iš 30 šalių.

3D karkasai organų trūkumui spręsti

Tarptautiniame renginyje VDU stende svečiai turėjo galimybę žvilgtelti pro mikroskopo okuliarą, o jame išvysti Gamtos mokslų fakulteto (GMF) mokslininkų suformuotus trimačius mikrostruktūrinius karkasų prototipus. 3D karkasai buvo pagaminti pasitelkiant modernią biospausdinimo sistemą.

„Karkasai gali būti taikomi audinių inžinerijos būdu kuriamų produktų vystymui. Transplantuojamų audinių ir organų trūkumas, taip pat sintetinių transplantantų trūkumas pabrėžia audinių inžinerijos būdu sukurtų konstrukcijų poreikį, kad būtų gauti saugūs, ilgalaikiai ir neriboti audinių pakaitalai“, – renginyje pasakojo GMF prodekanas tarptautiniams ryšiams Dr. Karolis Gedvilas.

Nuotr. Gabrielius Jauniškis / Baltijos gyvybės mokslų paroda „Life Sciences Baltics“ / Adityvios gamybos technologijos

Erkių tyrimai visuomenės sveikatos labui

„Life Sciences Baltics“ forumo lankytojai VDU stende tyrinėjo erkes bei susipažino su molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijos tarpdisciplininiais tyrimais. Pastarieji sutelkti į vektoriais (pernešėjais) platinamus patogenus, molekulinę ekologiją, medicininę entomologiją ir parazitologiją.

„Erkių platinamų patogenų tyrimai leidžia giliau suprasti tokių ligų kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas plitimo mechanizmus. Šios žinios yra ypač svarbios visuomenės sveikatos apsaugai, ankstyvosios diagnostikos tobulinimui ir naujų gydymo strategijų kūrimui“, – sakė GMF jaunesnysis mokslininkas Povilas Sakalauskas.

Nuotr. Gabrielius Jauniškis / Baltijos gyvybės mokslų paroda „Life Sciences Baltics“ / VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda

Maisto inovacijos iš morkų lapų

Gyvybės mokslo forumo dalyviai taip pat ragavo VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslininkų sukurtus inovatyvius maisto produktus – morkų lapų užtepėlę ir fermentuotus gėrimus, pagamintus iš vaisių, daržovių ir vaistažolių ekstraktų.

Parodos stende VDU tyrimus pristatė Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautiniams reikalams doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė ir GMF dekanas prof. Saulius Mickevičius.

„Smagu matyti tiek daug pažįstamų veidų, – forumo įspūdžiais dalinosi VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo (KTPC) specialistė Dr. Vaida Steponavičienė. – VDU turi puikių iniciatyvų gyvybės mokslų srityje, todėl tarptautinėje parodoje esame matomi, išgirsti ir įdomūs.“

GMF ir ŽŪA mokslininkai bei VDU inovacijų ir technologijų perdavimo specialistai klausėsi pranešimų apie personalizuotą mediciną ir dirbtinio intelekto proveržį sveikatos srityje, genų redagavimo pažangą, multiomikos taikymus ir naują vaistų kūrimą.

„Life Sciences Baltics“ forumas pradėtas rengti 2012 metais ir vyksta kas dvejus metus.

VDU su EIMIN ir partneriais steigs gynybos ir inovacijų kūrimo bei testavimo centrą

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku ir kitais partneriais pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl gynybos ir saugumo inovacijų kūrimo, testavimo ir sertifikavimo centro „Vytis“ steigimo. Centras veiklą turėtų pradėti po kiek daugiau nei dvejų metų, investicijos sieks iki 20 mln. eurų.

„Šiandien yra istorinė diena regionui, Lietuvai ir Kaunui – šalies gynybos reikmėms sutelkus partnerius įkurtas konsorciumas „Vytis“. Universiteto indėlis pasitelkiant mokslinį potencialą ir infrastruktūrą vystyti šalies prioritetinę sritį ir prisidėti prie gynybos inovacijų kūrimo yra ypač reikšmingas“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, pasirašymo metu pavadavusi universiteto rektorių.

„Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nacionalinė gynybos pramonė privalo būti pasirengusi greitai reaguoti į sudėtingas situacijas. „Vytis“ suteiks mūsų įmonėms ir mokslininkams reikalingą modernią infrastruktūrą, kuri leis ne tik kurti ir testuoti inovacijas, bet ir greitai jas įdiegti praktikoje“, – sako ministras L. Savickas.

Centras įsikurs Kaune ir taps strategine erdve, kurioje savo interesus įgyvendins verslo atstovai bei mokslo ir valstybės institucijos. Čia bus kuriamos, testuojamos ir sertifikuojamos gynybos ir saugumo bei dvejopos paskirties technologijos ir produktai.

„Vytis“ konsorciumą kartu su EIMIN sudaro Kauno mokslo ir technologijų parkas („Tech-Park Kaunas“) – projekto iniciatorius ir koordinatorius, Inovacijų agentūra, Vidaus vandens kelių direkcija, VDU, Lietuvos šaulių sąjunga ir Lietuvos energetikos institutas. Šios organizacijos kartu su kitais gynybos ir saugumo inovacijų srities atstovais Lietuvoje sujungs savo patirtį ir išteklius, kad būtų įveiklinta ir išplėtota moderni tokio tipo inovacijoms skirta infrastruktūra.

„Startuoliams, technologijų kūrėjams, technologinių sprendimų ieškančioms ir kuriančioms įmonėms svarbu turėti tokią infrastruktūrą, kuri padėtų išnaudoti turimą potencialą ir kompetencijas. Tampame skėtiniu gynybos bei dvejopos paskirties technologijų inovacijų centru Lietuvos viduryje – taip užtikriname prieinamumą visai Lietuvai bei Baltijos jūros partneriams. Būtent tokia infrastruktūra leis kurti inovacijas, atitinkančias šalies ir NATO gynybos poreikius“, – teigia „Tech-Park Kaunas“ direktorius Paulius Nezabitauskas.

Centro veikla bus orientuota į dideles, mažas ir vidutines įmones bei startuolius, siekiant užtikrinti, kad kiekviena verslo grupė gautų jai pritaikytas paslaugas ir infrastruktūrą. „Vytis“ specializuosis kuriant ir vystant dronų sistemas, skirtas veikti ore ir vandenyje, autonominių grėsmių aptikimo technologijas, žvalgybinius mažuosius palydovus, karinės komunikacijos sprendimus, taip pat mobiliuosius energijos kaupiklius ir rezervinio maitinimo sistemas, naudojamas gynybos srityje.

Prioritetinės kryptys bus derinamos su Lietuvos kariuomene, Krašto apsaugos ministerija bei kitomis už gynybą ir saugumą Lietuvoje atsakingomis organizacijomis. Čia bus įrengtos laboratorijos, inžinerinės dirbtuvės ir darbo vietos, o technologijoms testuoti sudarytos galimybės tiek ore, tiek vandenyje, tiek ant žemės. Centre taip pat bus teikiamos ir saugumo bei gynybos produktų sertifikavimo paslaugos.

Į centro „Vytis“ infrastruktūros, įrangos ir inovacijų paramos paslaugų plėtrą planuojama investuoti apie 20 mln. eurų. Be to, EIMIN kartu su partneriais vysto platesnę iniciatyvą „Vytis“ – tai daugiau kaip 300 mln. eurų subsidijų, paskolų ir kapitalo investicijų paketas, skirtas gynybos ir saugumo inovacijoms stiprinti. Ji apima visą inovacijų ciklą – nuo idėjos iki eksporto – ir remiasi Lietuvos sumaniosios specializacijos pranašumais: fotonika ir lazeriais, dirbtiniu intelektu, kibernetiniu saugumu, autonominėmis sistemomis, pažangiomis medžiagomis ir energetikos sprendimais.

Įmonės jau šiandien gali naudotis gynybos inovaciniais čekiais, „Miltech Sandbox“ tinklu su testavimo infrastruktūra, „Milinvest“ fondais ar įvairiomis paskolų programomis. Taip pat skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas per misijas, forumus, parodas ir NATO DIANA akceleratorių.

Nuo 2026 m. pradedamos taikyti naujos priemonės: daugiau kaip 34 mln. eurų bus skiriama įmonių pajėgumams vystyti, dar 6 mln. – inovacijų srities partnerystei, kuri leis prototipus paversti brandžiais technologiniais sprendimais.

Kaune planuojamas „Vyčio“ centras taps visaverčiu eksperimentavimo, prototipavimo ir testavimo mazgu, kuris bus skirtas startuoliams, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms. Projektą bus pradėta įgyvendinti 2026 m. antrąjį ketvirtį, centras pradės veikti 2028 metais.

Antrasis vizitas Masačusetso technologijos institute: žvilgnis į pasaulinio lygio mokslą ir inovacijas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programos koordinatorius Lietuvoje, kartu su Lietuvos konsorciumo partneriais 2025 m. birželio 8-14 dienomis antrą kartą lankėsi Masačusetso technologijos institute (MIT) Bostone, JAV. Šis aukšto lygio vizitas, sekantis po pirmojo, vykusio 2025 m. kovo 16-21 dienomis, buvo skirtas giliau pažinti lyderiaujančio pasaulyje universiteto infrastruktūrą, susitikti su pasaulinio garso mokslininkais ir lyderiais bei dalyvauti Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume. Abu vizitai finansuoti Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.

Aukščiausio lygio atstovavimas ir kontaktų stiprinimas

Lietuvos konsorciumas, kurį sudaro 12 mokslo ir verslo partnerių , turėjo išskirtinę galimybę aplankyti įvairius MIT padalinius, garsėjančius savo novatoriškumu, tarpdiscipliniškumu ir bendradarbiavimu su verslu bei per savo išradimus ir veiklas atpažįstamus ne tik mokslo, bet ir pasaulyje. Tarp aplankytų vietų buvo Medijų laboratorija, Dirbtinio intelekto laboratorija, Kvantinės inžinerijos centras, Bitų ir atomų centras, Nanotechnologijų centras „MIT.nano“, Kocho vėžio tyrimų bei McGoverno smegenų tyrimų institutai.

VDU delegaciją vizito metu atstovavo rektorė elektė prof. dr. I. Dabašinskienė, MISTI Lietuvai programos koordinatorė Ina Žurkuvienė, VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, Biochemijos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Šatkauskas, Viešosios komunikacijos katedros prof. dr. Auksė Balčytienė ir Filosofijos katedros doc. dr. Viktoras Bachmetjevas.

Strateginės diskusijos dėl bendradarbiavimo plėtros

„Tai buvo ne tik pažintis su įspūdinga MIT infrastruktūra ar technologijomis. Labiausiai įsiminė žmonės – kuklūs, bet plačiai mąstantys. Vizijos, kurias jie kuria, atrodo neįtikėtinos, bet čia jos virsta realybe“, – įspūdžiais dalijosi rektorė elektė prof. dr. I. Dabašinskienė. Ji pabrėžė, kad „Mind, Hand, and Heart“ – tai ne tik šūkis, bet kasdienės praktikos esmė, o MIT darbai grįsti ne tik žiniomis, bet ir tikėjimu, kad pasaulį galima keisti atsakingai ir kūrybiškai. „Sužavėjo tai, kaip natūraliai MIT jungia technologijas, mokslą ir meną. Kūrybiškumas čia ne priedas, o esminė inovacijų dalis. Menas tampa erdve eksperimentuoti, permąstyti visuomenės iššūkius ir kurti prasmingus sprendimus, kurie jungia skirtingas sritis ir žmones“, – pasakojo prof. dr. I. Dabašinskienė.

Vizito metu VDU delegacijos atstovai taip pat dalyvavo strateginiame susitikime su MIT Tarptautinės veiklos prorektoriumi prof. dr. Duane’u S. Boningu, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) ministru Luku Savicku ir viceministre Agila Barzdiene. Diskusijoje buvo aptariamos galimybės plėsti Lietuvos ir MIT bendradarbiavimą studijų, mokslo, kompetencijų stiprinimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityse. Šiame susitikime taip pat dalyvavo Deliana Ernst, MIT Pasaulinių programų direktorė bei prof. Gediminas Urbonas, kurio pastangomis ir buvo pradėtas šis strateginis Lietuvos bendradarbiavimas su MIT. Susitikimo metu buvo aptartas Lietuvos tikslas stiprinti bendradarbiavimą su MIT ir siekti ilgalaikės naudos šalies mokslo ir inovacijų sistemai.

„Ši kelionė leido geriau suprasti, kad daug daugiau galime pasiekti drauge – universitetai, verslas, viešasis sektorius. Kad žodžiai tarpdiscipliniškumas, kritinis požiūris ir bendradarbiavimas – yra ne etiketės ar kasdien kartojami reikalingi raktažodžiai, bet realybėje įkūnijami veiksmai ir mąstymo kryptis“, – kalbėjo rektorė elektė prof. dr. I. Dabašinskienė.

Dalyvavimas verslo forume ir globalių iššūkių sprendimas

Lietuvos sutartis su MIT užtikrino ir galimybę MIT Media laboratorijos erdvėse organizuoti Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumą, kurį inicijavo Lietuvos ambasada bei Lietuvos konsultatai JAV. Konsorciumo partneriai vizito metu aktyviai dalyvavo forumo programoje, taip pat inicijavo diskusiją „MIT MISTI Lietuva. Bendradarbiavimas energetikos inovacijų srityje“. Jos metus buvo aptartos temos, susijusios su technologinėmis inovacijomis ir jų komercializavimu siekiant energetinės nepriklausomybės, energetine politika, Lietuvos saugumu bei MIT ekspertize. Diskusijoje dalyvavo Vladimir Bulović (MIT Elektros inžinerijos profesorius, MIT.nano steigėjas), Darius Milčius (Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Mokslo ir inovacijų departamento vadovas; Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas), Violeta Motuzienė (Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos sistemų katedros profesorė; Lietuvos energetikos instituto doktorantūros vadovė; Lietuvos inovacijų agentūros ekspertė), Vytautas Bitinas (Lietuvos geležinkelių Technologijų direktorius), moderavo – Gediminas Urbonas (MIT Media profesorius).

„Dažnai kalbame, kad globalūs iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų pasaulis, reikalauja kolektyvinio intelekto, bendradarbiavimo ir gilaus įsipareigojimo žmogiškosioms vertybėms. Todėl vienas esminių Lietuvos tikslų šiame bendradarbiavime, nepaisant to, kad turime skirtingus išteklius, yra tai, kaip mes, kaip šalis, galime prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo“, – po antrojo vizito MIT kalbėjo programos koordinatorė I. Žurkuvienė.

MIT jau 14-us metus iš eilės užima pirmą poziciją pasauliniuose QS universitetų reitinguose: jis pripažintas geriausiu universitetu pasaulyje 11-oje dalykų sričių, o dar 7-iose srityse užėmė antrą vietą. „Manau, kad tokios pozicijos išlaikymą užtikrina būtent toks mąstymas ir universiteto organizavimo kultūra, – teigė programos koordinatorė I. Žurkuvienė. – Tai nėra tik apie tarpdiscipliniškumą studijose ir moksle, peržengiantį disciplinų ribas. Tai – ir apie aistrą bei atsidavimą, su kuriuo tai daroma.“

Ilgalaikė programa ir jos reikšmė Lietuvai

Antrasis vizitas į MIT liudija MIT MISTI Lithuania programos svarbą ir ambicingus tikslus. Ši partnerystė su MIT, kuris yra pasaulinis lyderis mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, suteikia Lietuvai unikalią galimybę pasinaudoti geriausia pasauline patirtimi ir resursais. Siekiama, kad per artimiausius metus dabartinė trejų metų (2025-2027 m.) trukmės bendradarbiavimo sutartis išaugtų į ilgalaikę ir visapusišką programą. Tai leistų Lietuvai dar labiau sustiprinti savo pozicijas mokslo ir inovacijų srityse ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo.

MIT MISTI Lithuania veiklos ir konsorciumo partneriai

MIT MISTI Lithuania programa, oficialiai pradėta 2025 m. sausio 28 d. sutartimi , yra trejų metų trukmės strateginė partnerystė tarp Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumo bei MIT. Tarp bendrų veiklų yra planuojami ankstyvosios stadijos mokslo projektai (Global Seed Fund) , Lietuvos ir MIT studentų stažuotės, bendri renginiai Lietuvoje ir MIT. Šiuo metu Lietuvos universitetuose, mokslo institutuose ir įmonėse praktiką atlieka 14 MIT studentų.

Programą koordinuoja VDU. Konsorciumo partneriai:

• Universitetai: Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija.
• Mokslo institutai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas.
• Verslo partneriai: AB „Ignitis grupė“ , AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Novian“ , UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“.

Apie Masačusetso technologijos institutą

MIT (JAV, Bostonas) yra pasaulinis lyderis mokslo, technologijų ir inovacijų srityse. Jis užima 1-ą vietą QS reitinguose. 2024 metais MIT bendrosios veiklos pajamos viršijo 5 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 2.1 mlrd. JAV dolerių buvo skirta moksliniams tyrimams.

MIT pasižymi stipriu tarpdiscipliniškumu, gebėjimu integruoti mokslą, inžineriją, vadybą, socialinius ir humanitarinius mokslus bei dizainą. Institutas taip pat išsiskiria stipria mokslo ir verslo bendradarbiavimo sistema, apimančia technologijų perdavimą ir verslumo ekosistemą. 2024 metais MIT užregistravo 679 naujus išradimus, įsteigė 24 startuolius ir jo mokslininkams ir tyrėjams buvo išduoti 323 nauji patentai.

MIT bendruomenės nariai yra pelnę daugybę prestižinių apdovanojimų: 105 Nobelio premijas, 27 Pulitzerio premijas, 26 Turingo apdovanojimus, 84 MacArthur stipendijas ir kt.

MIT yra Bostono inovacijų ekosistemos centras. Ši ekosistema pasižymi prestižinių universitetų (MIT, Harvardo, Bostono, Tufts ir kt.) koncentracija, daugiau nei 1000 biotechnologijų įmonių, tyrimų ir inovacijų centrų, rizikos kapitalo fondais ir glaudžiu bendradarbiavimu tarp mokslo ir verslo. Kendall Square rajone, kur MIT yra vienas didžiausių žemės savininkų, veikia tokios biotechnologijų ir farmacijos įmonės kaip Novartis, Pfizer, Biogen, Sanofi ir Vertex Pharmaceuticals, taip pat programinės įrangos kūrėjai Google, Microsoft, Apple ir Amazon. Tokia tanki įmonių ir tyrimų centrų koncentracija skatina inovacijas ir ekonomikos augimą.

Penkmetį skaičiuojanti VDU atžalinė įmonė: nuo bemiegių naktų ir prototipų kalno iki pripažinimo Vokietijoje

Dr. Mindaugas Visockis/„Amber Charge“

Viena pirmųjų VDU atžalinių įmonių „Amber Charge“ jau skaičiuoja savo penktuosius gyvavimo metus. Įmonės įkūrėjams VDU Biochemijos katedros vedėjui prof. dr. Sauliui Šatkauskui, dr. Mindaugui Visockiui ir dr. Justinui Barakauskui per šį laikotarpį teko įveikti tikrus amerikietiškus kalnelius, kad šiandien galėtų varžytis su pažangiausiais konkurentais iš viso pasaulio.

Įmonė vadinama atžaline tuomet, kai jos pagrindinis tikslas yra komercinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatus. Būtent su tokiu tikslu buvo įkurta „Amber Charge“, vystanti pirmąją elektrinių impulsų generavimo sistemą, galinčią vykdyti selektyvią elektroporaciją.

VDU atžalinė įmonė vysto inovatyvią technologiją

„Amber Charge“ komandos kuriama technologija gali būti pritaikyta maisto pramonėje, veterinarijoje ir medicinoje. Visgi pastaroji sritis labiausiai patraukė VDU atžalinės įmonės dėmesį.

Įmonės kuriamos inovacijos savybės leidžia vaistų efektyvumą padidinti net kelis šimtus kartų.

Trijulės sukurta impulsų generavimo sistema dabar yra naudojama Lietuvos mokslo įstaigose, kurios ieško efektyvesnių prieširdžių virpėjimo gydymo sprendimų. Ši liga – viena dažniausių širdies ritmo sutrikimų.

Taip pat VDU komandos vystoma elektrinių impulsų generavimo sistema šiuo metu eksportuojama į Vokietijoje bei kitas pasaulio rinkas.

„Technologija skamba įdomiai, bet kai prie to dirbi mėnesius ir nematai jokio grįžtamojo ryšio, tada entuziazmas tiesiog užgęsta. Mūsų komanda tai patyrė ne vieną kartą“, – iššūkiais dalijosi atžalinės įmonės bendraįkūrėjas J. Barakauskas.

Tačiau „Amber Charge“ komanda nepasidavė ir rado entuziastingų kolegų, kurie prisidėjo prie pirmųjų prototipų kūrimo.

„Amber Charge“ pristatomasis vaizdo įrašas:

Bemiegės naktys ir prototipų kalnas

„Bandėme prisitraukti tų, kurie patikėtų mūsų idėja. Iš pradžių neturėjome nei įmonės, nei finansavimo, bet turėjome draugų ratą, pas kuriuos ateini ir klausi: „Ar gali mums tai suprogramuoti?“ Mums padėjo tokių žmonių entuziazmas“, – kalbėjo „Amber Charge“ atstovas.

Tokį entuziazmą spinduliuoja ir pats J. Barakauskas, su VDU Komunikacijos ir technologijų centru (KTPC) pasidalinęs asmeniniu prisiminimu.

„Kai 4:45 ryte išgirsdavau, kad jau važiuoja pirmas troleibusas, tada susivokdavau, kad jau laikas eiti miegoti. Visas dienas ir naktis praleisdavome prie šio projekto“, – šypsodamasis pasakojo J. Barakauskas.

Sunkus darbas davė vaisių ir 2022 m. VDU mokslininkų įkurta įmonė laimėjo „Metų biotechnologinių sprendimų“ titulą Kauno startuolių apdovanojimuose.

„Ko bijojau įkuriant atžalinę įmonę buvo tai, kad universitetas taps lėto sprendimų priėmimo proceso našta. Šioje vietoje galiu pasidžiaugti ir patikinti, kad tikrai neturėjome tų problemų. Iš VDU – tik visokeriopa žmonių pagalba“, – teigė J. Barakauskas.

Pradėjus rašyti MTEP projektus „Amber Charge“ aplankė sėkmė. Įmonė pritraukė ilgai lauktą finansavimą, bet susidūrė su kitais netikėtais keblumais.

„Labai daug kainavo išmestos detalės. Nusipirkai, sudėjai, pabandei – neveikia. Viską išmeti ir perki naują. Išmetėme kalną prototipų. Iki dabartinio prototipo buvo sukurta apie 60-70 vienetų, – inovacijų kūrimo kasdienybę pristatė „Amber Charge“ akcininkas. – Negana to, praėjus dešimtmečiui, mokslas sako visiškai priešingai ir tokiu atveju esi priverstas keisti kryptį. Prieš dešimtmetį ėjome vienu keliu, o dabar matome, kad reikia visiškai kito.“

„Amber Charge“

Kaip susitvarkyti su perfekcionizmu?

Pasak elektronikos mokslų daktaro, dėl šios priežasties yra svarbu surinkti tinkamą komandą.

„Reikia MTEP darbuotojo, finansininko ir to, kuris žinotų produktą. Mes savo įmonėje visus tuos tris žmones turime ir ant jų viską klijuojame. Susitinkame, pakonfliktuojame ir judame į priekį“, – sakė J. Barakauskas, pristatęs komandos stipriąsias puses.

Kur didžiausias klaidas daro inovacijas vystantys mokslininkai?

„Mes, lietuviai, esame žiaurūs perfekcionistai. JAV požiūris yra šiuo atžvilgiu lankstesnis – pirmiausia parduokime, o tada – žiūrėkime, – tikino įmonės „Amber Charge“ įkūrėjas. – Aišku, reikia taikyti į viduriuką. Komandoje turėkime tą vieną žmogų, kuris pasakytų: „Gerai, užteks, užsukame varžtus ir parduodame“. Mes irgi gyvename su tuo perfekcionizmu. Reikia labai jausti, kada pinigus investuoti į prototipą, o kada – į verslo pusę.“

Iki 2025 m. liepos 17 d. galima teikti paraiškas atžalinių įmonių MTEP projektams įgyvendinti.

„Atžalinėms įmonėms reikalingas pasiryžimas. Tam reikia labai tikinčių ir užsispyrusių žmonių“, – pabrėžė vienos pirmųjų VDU atžalinių įmonių įkūrėjas.

VDU KTPC komanda kviečia mokslininkus ir tyrėjus konsultuotis dėl atžalinių įmonių kvietimo.

Mokslininkai kuria inovaciją: ekstraktais praturtinti ledai – ne tik gardūs, bet ir palankūs sveikatai

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveiką gyvenseną, tvarius sprendimus ir sąmoningą mitybą. Technologijų ir mokslo pažanga leidžia vis drąsiau ieškoti sprendimų, kurie kasdienį maisto racioną papildytų sveikatai palankiais ingredientais. Tačiau ar įmanoma sukurti idealią dermę – desertą, kuris ne tik lepina gomurį, bet ir yra palankus sveikatai? Mokslininkai į šį klausimą atsako inovacija – ledais, praturtintais natūraliais augaliniais ekstraktais.

Už technologijų slypi skonis ir nauda

Naudojant modernias technologijas, iš vietinių žaliavų išgauti ekstraktai ledams suteikia ne tik išskirtinį skonį, bet ir funkcinių savybių: nuo gerinančių virškinimą iki stiprinančių imunitetą. Taip vyksta mokslo ir gamtos sinergija, kuriant naujos kartos maisto produktus – sveikesnius, natūralesnius ir draugiškus aplinkai.

„Mūsų laboratorijoje mokslininkai ir studentai įprastai ekstraktus gamina iš augalinių žaliavų – vaisių, daržovių, uogų, vaistažolių ir jų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, išspaudų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius.

Ekstraktai – tai bendrinis terminas bet kokiame tirpiklyje ištirpintoms medžiagoms. „Puikus ekstrakto pavyzdys buityje būtų arbata arba kava. Ekstraktai gali būti išgaunami įvairiais būdais – klasikinio metodo pavyzdys galėtų būti infuzija, kai ekstraktas išgaunamas medžiagą   laikant kambario temperatūros tirpiklyje, Tokia ekstrakcija nėra efektyvi ir gan ilgai užtrunka. Šią problemą spręsti padeda inovatyvūs ekstrakcijos metodai – procesą galima paspartinti temperatūros ar slėgio pokyčiais, net ultragarsu ar mikrobangomis“, – vardija mokslininkas.

Kovo mėnesį Akademijoje vykusioje tarptautinėje žemės parodoje mokslininkai pristatė inovaciją – ledus, praturtintus ekstraktais, kurie išgauti naudojant pažangias technologijas. Visuomenei pasiūlytas braškinis ir avietinis šerbetas, braškinis šerbetas su natūraliu mėtų ekstraktu, morengai su liofilizuotais šilkmedžio uogų milteliais, morengai su šilkmedžio uogų ir braškių pabarstukais, ledai su itin koncentruotu natūraliu mėtų ekstraktu. „Mėtos ekstraktas atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus, turi raminančių savybių ir malonų mentolio aromatą“, – pasakoja A. Petruškevičius ir priduria, kad tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip ekstraktai maistą gali praturtinti savo funkcionalumu.

A. Petruškevičiui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė: ekstraktais praturtinti ledai – išties išskirtiniai. „Lietuvoje gaminama įvairių ledų, bet mūsų žiniomis, tokių, kurie būtų praturtinti natūraliai pagamintu ekstraktu – nėra. Akademijoje gaminami ledai yra unikalūs savo gamybos technologija ir ingredientais, ypač todėl, kad naudojamos vietinės žaliavos – mėtos, valgomojo sausmedžio ar šilkmedžio uogos“, – vardija E. Jakienė.

Ledai akį traukia funkcinėmis savybėmis

Kad būtų išsaugotos vertingosios savybės, ledų gamyba vyksta preciziškai: nuo ingredientų maišymo ir pasterizavimo, iki ekstraktų įmaišymo vėlesniuose etapuose – procesas turi būti itin kruopštus. „Visų pirma, paruošiami ingredientai: pienas, grietinėlė, cukrus, vanilė, kiaušinių tryniai yra sumaišomi ir pakaitinami iki vienalytės masės, siekiant užtikrinti produktų pasterizavimą ir produkto saugumą. Vėliau į ledų mišinį pridedami ekstraktai (arba kitos medžiagos), kurie negali būti kaitinami, siekiant išlaikyti jų cheminę struktūrą. Sumaišytas mišinys dedamas šaldyti ir po paros yra dar kartą permaišomas, siekiant gauti vientisumą. Permaišyti ledai vėl užšaldomi ir vėliau teikiami degustacijai“, – ledų gamybos technologiją detalizuoja E. Jakienė.

Ekstraktais praturtinti ledai vartotojų akį traukia įvairiomis savybėmis. „Šie ledai pasižymi natūralumu ir sveikatinančiomis savybėmis. Ekstraktai, ypač jeigu yra naudojami vaistiniai ar supermaisto ingredientai, gali suteikti papildomos maistinės vertės, pavyzdžiui, antioksidantų, vitaminų ar mineralų. Patraukli ir skonio įvairovė – nauji ir unikalūs ekstraktai gali praturtinti ledų skonius, vartotojams suteikiant įdomesnį skonio patyrimą. Dar vienas svarbus komponentas – ekologija: vietoje užaugintos žaliavos, kurioms auginimo metu nebuvo naudojamos augalų apsaugos priemonės, bei vaisių-uogų išspaudos gali prisidėti plėtojant tvarumą“, – ledų potencialą aptaria mokslininkė.

Ekstraktų panaudojimo galimybės – kupinos potencialo

Ekstraktai yra ne tik modernus komponentas maisto gamyboje, tačiau ir naudingomis savybėmis pasižymintis priedas. „Ekstraktai perima veikliąsias ir aromatines medžiagas iš pirminės žaliavos (vaisių, vaistažolių), todėl pasižymi labai panašiomis savybėmis, kaip pirminė žaliava, bet žaliavų paruošimo ir ekstrakcijos metodai gali pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą į organizmą. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, gerina virškinimą, ramina nervų sistemą. Tai gali būti vitaminai, polifenoliai, terpenai, ar kitos sveikatai naudingos medžiagos“, – vardija A. Petruškevičius.

Ekstraktų naudojimo galimybės – beribės: nuo farmakologijos, maisto pramonės iki dažų gamybos. O kas laukia ateityje? „Ekstraktai visame pasaulyje plačiai naudojami tūkstančius metų. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, galima išekstrahuoti bet kokias tirpias medžiagas. Šios srities plėtros galimybės yra itin plačios ir kupinos potencialo. Atsižvelgiant į augantį visuomenės dėmesį aplinkosaugai ir sveikai gyvensenai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai turi planų, kaip ekstraktus pritaikyti inovatyviai produkcijai gaminti – nuo funkcinių maisto produktų ir maisto papildų kūrimo iki pažangių tvarumą ir žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų vystymo“, – sako mokslininkas.

Žvilgsnis į ateitį: daugiau nei tik ledai

Natūralumas, tvarumas, sveikata ir skonis – visa tai gali tilpti viename ledų kaušelyje. Tai ne tik mokslinis eksperimentas, bet ir reali kryptis, kurią mokslininkai vysto siekdami sukurti prasmingą ir inovatyvią maisto ateitį. Ekstraktai tampa jungtimi tarp gamtos išteklių ir modernios, sąmoningos mitybos. „Ateityje šių ledų gamybos perspektyvos gali būti labai plačios, atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą dėl sveikesnių maisto produktų. Kadangi vartotojai siekia sveikesnių alternatyvų, ledai, praturtinti natūraliai pagamintais ekstraktais, gali tapti itin populiarūs. Kalbant apie priedus, ledus taip pat galima praturtinti ir supermaistu (pavyzdžiui, spirulina, matcha arbata), įvairiomis daržovėmis (moliūgais, topinambais) arba net tokiais ingredientais kaip įvairios sėklos (chia)“, – sako E. Jakienė ir priduria, kad tokie priedai gali suteikti ne tik skonių įvairovę, bet yra palankūs sveikatai.

„Mokslo rezultatų komercinimas ir atžalinių įmonių kūrimas“ Praktinis seminaras

Trys finansuoti projektai: VDU mokslininkai bendradarbiaus su KTU, LEI ir LSMU

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai 2025-aisiais metais pateikė devynias paraiškas bendriems (VDU, KTU, LSMU, LEI) mokslo projektams finansuoti, o trys iš jų laimėjo konkursą ir pritraukė projekto finansavimą.

Visi trys finansuojami VDU projektai bus vykdomi su Kauno technologijų universitetu (KTU), tačiau prie dviejų iš jų taip pat prisijungs Lietuvos energetikos institutas (LEI) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Projektai bus vykdomi nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. vasario 27 d.

2025-ųjų finansuojami VDU bendri MTEP projektai:

• „Bepiločių orlaivių tyrimas, siekiant pagerinti aerodinamines ir aeroakustines savybes“
  Partneris – LEI ir KTU; VDU vadovas Dovilė Kuizinienė (VDU Gamtos ir Technologijos mokslų tyrimų institutas);
• „Išsėtinės sklerozės biožymenų sąsajų su radiologiniais duomenimis paieška taikant dirbtinio intelekto metodus“
  Partneris – LSMU, KTU; VDU vadovas – Rūta Juozaitienė (VDU Informatikos fakultetas);
• „Natūralaus pluošto tekstilės atliekų perdirbimas kuriant tribologinės paskirties medžiagas“
  Partneris – KTU; VDU vadovas – Kęstutis Žiūra (VDU Žemės ūkio akademija).

Praėjusiais metais taip pat buvo finansuoti trys mokslo projektai, kuriuose tyrimus atliko VDU mokslininkai.

Šiemet tarp visų institucijų iš viso buvo pateikta 21 paraiška, iš kurių finansavimą pritraukė 8 projektai.

Kvietimas buvo skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai.

Projektą koordinuoja VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

• Finansavimo galimybės
• Intelektinė nuosavybė
• Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras
• Kontaktai
• Partnerių projektai
• Paslaugos verslui
• Privatumo politika
• Svetainės žemėlapis
• Visos naujienos
• Intelektinė nuosavybė
• Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras
• Nemokami mokymai: dirbtinis intelektas ir kitos skaitmeninės technologijos
• ES projektai
• VDU Verslo inkubatorius
• Finansavimo galimybės
• Inovacijos
• Laboratorijos
• Patentas
• Verslo sėkmės istorijos