Mokymai organizacijų darbuotojams „Projektų valdymas: galimybės ir iššūkiai“

Kursuok su VDU! Nuo 2025 m. vasario mėn. kursuok.lt platformoje organizacijų darbuotojus kviečiame mokytis mokymų programoje „Projektų valdymas: galimybės ir iššūkiai“ ir pretenduoti į valstybės finansavimą mokymams (iki 500 Eur). Mokymų programa yra skirta pradedantiesiems projektų rengėjams.

Lektoriai – VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys pasidalins praktinėmis žiniomis – nuo projektų idėjos generavimo, finansavimo pritraukimo iki praktinio paraiškų parengimo.

Mokymosi programos trukmė: 54 akad. val. Mokymai – vyks ir kontaktiniu, ir nuotoliniu sinchroniniu būdu.

Mokymų temos:

Projektų valdymo etapai: galimybės ir iššūkiai;
Projekto veiklų komunikacija bei komunikacijos planavimas;
Projekto idėjos generavimas ir pagrindimas;
Projekto struktūros nuo idėjos iki biudžeto suplanavimas, finansavimo taisyklių perpratimas;
Projekto komandos funkcijos ir rolės;
Finansavimo pritraukimas ir projekto biudžeto skaičiavimas;
Projekto veiklų užbaigimas ir parengtų projektų pristatymas;
Įgyvendinto projekto įsivertinimas ir tolimesni žingsniai.

Po mokymų programos, dalyviai gebės:

Sklandžiai koordinuoti įvairaus lygio projektus;
Rengti projektines paraiškas pagal numatytus kriterijus;
Derinti reikiamus įrankius sistemingam ir sėkmingam projektų valdymui.

Išankstinę registraciją rasite paspaudę čia.

Iškilus klausimams, kviečiame kreiptis el. paštu: mokymosi.akademija@vdu.lt.

*Į VDU lektorių siūlomas mokymosi programas negali registruotis VDU darbuotojai, studentai. „KURSUOK platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ (projekto Nr. 10-009-P-0001), kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.“

Rekordiniai 2024-ieji: išaugusios VDU mokslo paslaugos ir trys nauji patentai

2024-ieji universitetui įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas bei suteikiant kitas paslaugas buvo produktyviausi per pastaruosius šešerius metus, skelbia VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC).

Palyginus su 2023-aisiais, praėjusiais metais MTEP projektų ir kitų paslaugų sutarčių bendra vertė vėl ūgtelėjo – nuo 4,7 mln. Eur iki 4,8 mln. Eur. Augančius rezultatus antrus metus paeiliui nulėmė aktyvus ir sėkmingas VDU dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose.

Paslaugų sutarčių iš ūkio subjektų ir valstybės institucijų vertė išaugo 89 proc. Jei 2023 m. paslaugų sutarčių suma universitete siekė 0,9 mln. Eur, tai 2024 m. ji pakilo iki 1,7 mln. Eur.

„Praėjusiais metais VDU laimėjo du didelius viešuosius konkursus. Vienas iš jų yra susijęs su lietuvių kalbos tekstynu ir vektorizuotais modeliais, o kitas – su CO2 surinkimu ir saugojimu, vandenilio ir kitų inovatyvių technologijų panaudojimu Lietuvos pramonės įmonėse“, – 2024-uosius apžvelgė VDU KTPC mokslo paslaugų vadybininkė Dr. Aušra Rudinskienė.

A. Rudinskienės teigimu, tuo pat metu, toliau buvo vykdomas kitų paslaugų tęstinumas: mokslininkų ekspertiniai vertinimai, mokymai, laboratoriniai tyrimai bei aplinkos, miškininkystės ir vilkų monitoringas.

Praėjusiais metais universiteto MTEP tiesioginių užsakymų iš ūkio subjektų ir valstybės institucijų vertė siekia 1,6 mln. Eur. Tuo metu MTEP užsakymai iš ūkio subjektų pasinaudojus ES struktūrinių fondų priemonėmis – 1,4 mln. Eur. Šis rezultatas irgi yra geriausias per pastaruosius ketverius metus.

„Didžioji dalis viešųjų pirkimų ir komercinių pasiūlymų buvo sėkmingi – pasirašytos 62 sutartys, – teigė KTPC vadovas Edvinas Samys. – Dalies projektų ir viešųjų pirkimų vertinimo rezultatų vis dar laukiame.“

„Džiaugiamės ir dėl to, kad praėjusiais metais buvo patvirtintos trys patentų paraiškos, iš kurių dvi iš VDU Švietimo akademijos bei viena iš VDU Žemės ūkio akademijos. Šie patentai suteiks mokslininkams galimybę apsaugoti inovacijas ir sukurtus produktus bei technologijas komercializuoti ateityje“, – sakė E. Samys.

Praėjusiais metais VDU mokslininkai įregistravo šiuos patentus: „Trichoderma harzianum biologinio preparato vartojimo būdas žolynuose“, „Didelės galios pjezoelektrinė sukamoji pavara“ ir „Pjezoelektrinis keitiklis didelės galios slenkamojo judesio pavaroms“.

VDU mokslininkai produktų kūrimui kartu su Lietuvos įmonėmis laimėjo aštuonis „Inobrandos“ ir „Inopažangos“ priemonių kvietimus už 8,9 mln. Eur. Projektai yra vykdomi įvairiuose srityse – nuo biotechnologijų iki tvaraus žemės ūkio.

Taip pat 2024 m. buvo pateiktos devynios atžalinių įmonių steigimo paraiškos siekiant komercializuoti universitete sukurtus technologijas. Į antrą konkurso etapą buvo pakviestos septynios komandos, besiruošiančios toliau vystyti produktus rinkai.

Aktyviai buvo dalyvauta ir „Inostarto 2“ finansavimo priemonėje, kurioje pateikti septyni komerciniai pasiūlymai MTEP paslaugoms vykyti už 0,5 mln. Eur.

Turint klausimų apie MTEP ar kitas universiteto paslaugas, kreipkitės į KTPC: mokslo.paslaugos@vdu.lt

VDU ŽŪA sukurtas kintamosios sėjos metodas – raktas į tvarumą

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai sukūrė „Tiksliosios tiesioginės žieminių kviečių sėjos technologijos valdymo modelio prototipą“. Siekiant sumažinti kviečių sėklų sąnaudas ir prisitaikyti prie skirtingų dirvožemio savybių kintamumo, svarbu užtikrinti sėklos guoliavietės optimalų maitinimo plotą, gylį, sudygimą, vystymąsi, derlingumą ir jo kokybę.

Aktualus yra ir kintamos normos, kintamo gylio tiksliosios tiesioginės žieminių kviečių sėjos valdymo modelio taikymas. Naudojant daugiafunkcinius ultravioletinių spindulių, optinius matomos šviesos, artimosios infraraudonosios spinduliuotės spektroskopijos jutiklius, fiksuojant sugeriamas ir atspindimas šviesos bangas, sukuriami algoritmai, kuriuos taikant sudaromi kintamos normos bei kintamo gylio sėjos žemėlapiai.

Prototipo pristatymas:

Kintamos normos ir gylio sėjos sistemą sudaro GPS ir RTK imtuvas, kabinos ekranas su galimybe įkelti ir vykdyti receptinius žemėlapius, rinkti duomenis ir realiu laiku pateikti informaciją sėjos proceso operatoriui. Naudojant programinę įrangą ir taikant algoritmus sistema siunčia signalą sėjamosios hidraulinei ar elektrinei pavarai atitinkamai keisti sėjamosios sėklų normą ir gylį realiu laiku. Parinkus sėjos mašiną vykdoma tikslioji tiesioginė žieminių kviečių kintamos normos ir gylio sėja pagal skirtingas dirvožemio savybes, suskirstytas lauko zonas.

Naujas metodas padidina ūkio tvarumą, optimizuoja įterpiamų žieminių kviečių sėklų kiekius, jų pasiskirstymą guoliavietėje, gerina sėklų sudygimą, didina grūdų produktyvumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą.

Daugiau apie šią technologiją galite sužinoti „VDU InnoSpace“ erdvėje.

Mokymai: „Mokslinių tyrimų komercializavimas ir projektų rengimas“

Sausio 7 d. 14 – 16 val. VDU darbuotojus kviečiame į nuotolinius mokymus „Mokslinių tyrimų komercializavimas ir projektų rengimas“, kuriuos ves VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys.

Jų metu susipažinsite su VDU idėjų ir produktų komercializavimo tvarkomis, išmoksite atpažinti praktinius verslo bendradarbiavimo aspektus, aptarsite gerąją praktiką bei klaidų vengimo būdus. Nagrinėsite, kaip rengti projektus bendradarbiaujant su verslu, kur gauti pagalbą ir kaip sėkmingai įgyvendinti veiklas.

Mokymų metu ugdysite:

Idėjų ir produktų komercializavimo proceso supratimą;
Praktinių projektų rengimo ir bendradarbiavimo su verslu įgūdžių lavinimą;
Gebėjimas pritaikyti gerąją praktiką ir išvengti dažniausiai daromų klaidų.

Norėdami užsiregistruoti, spauskite čia.

VDU mokslininkų partnerystė su verslu: kurs bioskaidžių atliekų tvarkymo technologiją

Nuo 2018 m. trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikianti įmonė UAB „Cignera“ kartu su partneriu VDU įgyvendina projektą „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“.

Viena iš daugiausiai žalos mūsų aplinkai ir gamtai keliančių problemų – tvarkyti bioskaidžias atliekas (BSA), bioskaidžios žaliosios atliekos pradeda pūti ir skleisti blogus kvapus. Lietuvoje daugelyje kitų šalių yra labai silpnai išvystytos bioskaidžių atliekų tvarkymo technologijos bei gamybiniai pajėgumai. Nekvalifikuoto BSA tvarkymo ir šalinimo metu išsiskiria dideli išlakų kiekiai ir šios pavojingos išlakos veikia ne tik klimato kaitą, bet ir aplinką, gyventojus, gyvūnus ir kt. Iškyla problemos su paviršinių bei gruntinių vandenų tarša bei ligų platinimo galimybėmis. Kiekviena savivaldybė įprastai turi savitas atliekų tvarkymo taisykles, tačiau tikrai didžiojoje jų dalyje yra nurodyta, kad žaliąsias atliekas reikia tvarkyti atskirai.

Labai svarbus yra ir gyventojų įsitraukimas bei atidumas rūšiuojant šias atliekų rūšis. Neteisingai sutvarkytos bioskaidžios žaliosios atliekos pūva ir išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų. Pagal Europos Sąjungos (ES) atliekų politiką, pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujama parinktimi. Todėl laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, atliekos, kurių neįmanoma išvengti, paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Žaliųjų atliekų problema itin opi didmiesčiuose.

Projektas skirtas spręsti šiai problemai ir šio projekto įgyvendinimas prisidės prie bioskaidžių žaliųjų atliekų sugeneruoto metodiškai teisingo tvarkymo, sukuriant BSA greitesnio suirimo proceso antrinio panaudojimo technologiją pritaikytą gyventojams prieinamu principu. Hipotezė – taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, tikėtina, jog gali būti pagreitintas BSA žaliųjų atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis BSA panaudojimo būdas – bio-trąša veiksmingam dirvožemiui tręšimui.

Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas sukurti sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, kuri pagreitins BSA žaliųjų atliekų suirimą ir bus efektyvi bio-trąša dirvožemiui.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto vertė: 457 165,04 Eur

ES finansavimas: 269 061,32 Eur

Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. – 2027 m. kovo mėn.

VDU diskusijoje dalyvavusi intelektinės nuosavybės ekspertė: „Lietuvoje neegzistuoja džentelmeniški susitarimai“

VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre lapkričio 20-ąją dieną įvyko universiteto ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro organizuotas seminaras „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“. Renginys, kurį sveikinimo žodžiu atidarė VDU mokslo prorektorė Julija Kiršienė, pritraukė pusšimtį svečių iš privataus ir viešojo sektoriaus.

Renginio metu savo sėkmės istorija dalinosi Lietuvos vienaragio „Nord Security“ verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė, pristačiusi įmonės patentų portfelio strategiją. Pasak pranešėjos, „Nord Security“ yra daugiausiai ES patentų turinti įmonė Baltijos šalyse.

IN komercializacijos strategija

„Patentavimas mūsų įmonėje neša produktams naudą – didina mūsų verslo saugumą ir kelia komercijos potencialą, – pasakojo A. Diliautaitė. – Prekės ženklo registravimas kiekvienai įmonei suteikia inovatyvaus verslo statusą. Didelių apdovanojimų už tai nesusirinkome, bet turime apie save naratyvą. Kur patentus galime parodyti pardavimuose? Vartotojams nėra svarbu, ar čia patentuota, bet verslo segmentui tai gali būti tikrai gera žinutė, suteikti pasitikėjimo perkamu produktu.“

Lietuvos vienaragio verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė („Nord Security“ patentų portfelio kūrimas ir valdymas“)

Didelė reputacinė ir finansinė žala

Kita pranešėja – inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė, atstovavusi nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ prekės ženklą, skaitė pranešimą: „Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“.

„Net neįsivaizduojate, kiek yra internetinių puslapių, galinčių piknaudžiauti jūsų prekės ženklu, vos per kelias dienas gali pradėti prekiauti jūsų produktais, – aiškino Ž. Kiedaitė. – Tai – didelė reputacinė ir finansinė žala, nes pirkėjai pirkdami jūsų produktą jį sieja ne su piknaudžiaujančiu puslapiu, o su jumis, kadangi tai labiausiai panašu į jūsų produktą. Tokiu atveju, jūs kaip kūrėjai, prarandate savo išskirtinumą, kas šiais laikais yra labai svarbu.“

Nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė („Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“)

Džentelmeniški susitarimai

Be verslo atstovų naudingų patarimų renginyje taip pat buvo galima išgirsti ir teisininkų įžvalgas. Viena tokių – didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė.

„Džentelmeniški žodiniai susitarimai neegzistuoja. Pas mus Lietuvoje ir daug kur pasaulyje džentelmenų nėra, – apie intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumą juokavo G. Domkutė. – Tikrai yra žmonių, kurie pasinaudoja gauta informacija darbo ar paslaugų teikimo metu, būnant valdymo organo nariu ar akcininku. Jie gali šią informaciją pritaikyti kitame versle, jei šis nepavyks.“

Didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė („Intelektinės nuosavybės apsaugos strategija: kaip įdirbio nepaleisti vėjais?“)

Dirbtinis intelektas ir IN

Tuo metu Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė apžvelgė generatyvinio dirbtinio intelekto ir intelektinės nuosavybės peripetijas pristatyme: „DI ir IN – daugiau nei bendra „i“.

„Technologijų naudojimas sukelia riziką, skatinančią intelektinės nuosavybės pažeidimus, bet gali ir įgalinti efektyvią jos apsaugą, – teigė J. Kalpokienė. – Aukštojo mokslo etikos gairėse nurodyta, kad galima pasitelkti generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius, tačiau mokslininkas, kuris publikuoja straipsnį, visada yra atsakingas už rezultatą – ar jis yra legalus ir nepažeidžia kitų asmenų teisių.“

Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė (DI ir IN – daugiau nei bendra „i“)

„Kabo įrėmintas ant sienos“

Apie intektinės nuosavybės komercializaciją dėstė ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vadovė Ieva Katinė, kartu su kitais pranešėjais dalyvavusi aktyvioje diskusijoje.

„Seniai praėjo tie laikai, kai patentas yra naudingas, kai kabo įrėmintas ant sienos. Intelektinė nuosavybė pati savaime nėra jokia vertybė“ – sakė I. Katinė, pristatymo metu skatinusi ne tik patentuoti, bet ir atsakingai prižiūrėti jau užpatentuotus objektus.

Valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė („Intelektinės nuosavybės apsauga inovatyviame versle“)

Seminarą organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC), vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą. Jei nepavyko sudalyvauti seminare, kviečiame sekti KTPC naujienas ir dalyvauti ateities renginiuose. Be to, esant poreikiui KTPC kviečia mokslininkus į nemokamą pirminę konsultaciją aptarti intelektinės nuosavybės komercializacijos strategiją.

VDU inkubatoriuje įsikūręs rūšinės kakavos startuolis: „Supermaisto mišiniai sukurti remiantis mokslu“

VDU Žaliųjų technologijų verslo inkubatorius toliau plečia narių tinklą, prie kurio jungiasi rūšinės kakavos startuolis „Real Cacao“. VDU absolventės, baigusios Lietuvos filologijos bakalauro ir žurnalistikos magistro studijas, Jurgitos Medonės kuriamas prekės ženklas „Uniplants“, partnerystėje su Ievos Dedelaitės valdoma „Real Cacao“, gamina augalinius supermaisto mišinius.

Vienas iš supermaisto augalų

„Mūsų kakava – vienas iš supermaisto augalų. Supermaistu vadinami augalai, išsiskiriantys savo maistingumu bei itin didele žmogaus organizmui naudingų medžiagų gausa: antioksidantai, baltymai, skaidulos, vitaminai, mineralai ir kitos bioaktyvios medžiagos“, – bendraudama su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru kalbėjo J. Medonė.

VDU Verslo inkubatoriaus naujokės teigimu, supermaistas yra naudingas norint stiprinti imuninę sistemą, turėti daugiau energijos, pagerinti odos būklę. Anot J. Medonės, taip pat jis gali padėti mažinti uždegiminius organizmo procesus, lėtinių ligų riziką ir pasižymi kitomis savijautą gerinančiomis savybėmis.

„Supermaisto mišiniai sukurti remiantis mokslu, bendradarbiaujant su mitybos specialistais ir biochemikais bei išsaugojant iš gamtos atėjusias botanines formas, – pasakojo „Real Cacao“ vadovė I. Dedelaitė. – Kurdami sudėtis naudojame kuo natūralesnes augalų formas. Norime, kad vartotojas, skaitydamas produkto sudėtį, aiškiai matytų, jog produktas natūralus – jame nepridėta sintetinių junginių.“

„Real Cacao“ misija

Iš to ir gimė verslo misija – praplėsti visuomenės supratimą apie sveiką mitybą.

„Gyvename laikmetyje, kuriame žmonės vartoja daug termiškai apdoroto maisto. Tai reiškia – praradusio savo maistinę vertę, – pabrėžė J. Medonė. – Tam tikros kultūros jau seniai atradusios, kaip augalai junginiuose vieni su kitais pastiprina savo savybes ir poveikį. Mums įdomu tas iš kartos į kartą perduodamas žinias ir patirtį pagrįsti dar ir moksliškai – biocheminiais tyrimais.“

VDU Verslo inkubatoriaus laboratorijose „Real Cacao“ kurs naujų produktų receptūras ir testuos jų maistinę vertę.

„Su supermaisto mišiniais esame akylai įsitraukę į kiekvieną produkto kūrimo žingsnį – nuo idėjos, receptūrų kūrimo iki atidžios tiekėjų paieškos ir pakuočių, – vardijo J. Medonė – Renkamės ekologiškas sertifikuotas žaliavas. Ieškodami tiekėjų prioritetą teikiame vietiniams mūsų šalies ūkiams, o egzotinius augalus renkamės iš tų augintojų, kurie savo įmonės politikoje taiko tvarumo principus – rūpinasi, kad jų kuriamas verslas kuo mažiau pakenktų gamtai“.

Įmonės planuose yra numatyta asortimento plėtra. Dabar supermaisto mišiniai turi keturias produktų formules: odai, subalansuotam moterų ciklui, ramiam miegui ir energijai. Tuo metu „Real Cacao“ klientams siūlo aromatais išsiskiriančias „Criollo“ ir „Trinitario“ kakavos rūšis.

VDU Verslo inkubatoriaus konkursas

Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje yra paskelbtas naujas nuomos konkursas. Ne ilgiau nei trejus metus veikiančios įmonės yra kviečiamos iki lapkričio 29 d. teikti paraiškas. Jaunos įmonės lengvatinėmis sąlygomis VDU verslo inkubatoriuje gali įsikurti tik tuo atveju, jei vykdo arba artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti MTEP veiklas. Plačiau apie VDU Verslo inkubatoriaus konkurso sąlygas rasite paspaudę čia.

Visus VDU Verslo inkubatoriaus startuolius rasite čia.

VDU Verslo inkubatoriuje – laboratorijų nuomos konkursas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius kviečia lengvatinėmis sąlygomis įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Jos turi vykdyti ar artimiausiu metu pradėti vykdyti inovacinę veiklą – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Verslo inkubatorius yra unikalioje vietoje (Kauno r., Akademija), nes šalia galima rasti daugiau nei 30 skirtingų VDU laboratorijų biotechnologijų, agrotechnologijų ir IT srityse. Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje veikia daugiau nei dešimt įmonių. Jų sąrašą rasite čia.

VDU verslo inkubatorius turi prioritetines MTEP kryptis: agrobiotechnologija, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas, aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

VDU verslo inkubatorius siūlo:

biuro patalpas, laboratorijas, diskusijų erdves verslo susitikimams, automobilių stovėjimo aikštelę;
VDU konsultacijas apie finansavimo pritraukimą, intelektinę nuosavybę, projektų rengimą, rinkos analizę;
Papildomą įmonės viešinimą parodose, renginiuose, straipsniuose, bendradarbiavimą startuolių bendruomenėje.

Pagrindinė informacija konkurso dalyviams

Konkurse galima dalyvauti tik tuo atveju, jei dalyvis vykdo veiklą ne ilgiau nei trejus metus.

Už registraciją ir turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264).

Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Pristatymo būdas paštu nenumatytas.

Nuomojamų patalpų apžiūra: susitarti dėl apsilankymo datos ir laiko.
Konkurso dalyvių registracija: lapkričio 29 d. 10 – 13 val.
Komisijos posėdis: gruodžio 2 d., 14 val. (Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.).

Nuomojamos VDU patalpos

26,26 kv. m ploto patalpos (sandėlis)

Konkurso Nr. 1 sąlygos

10,27 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

Konkurso Nr. 2 sąlygos

4,52 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

Konkurso Nr. 3 sąlygos

20,37 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

Konkurso Nr. 4 sąlygos

Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?

Vytauto Didžiojo universitetas ir Valstybinis patentų biuras kviečia verslo bei mokslo atstovus į atvirą renginį „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“.

Renginio metu pranešimus skaitys:

Lietuvos vienaragio verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė („Nord Security“ patentų portfelio kūrimas ir valdymas“);
Didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė („Intelektinės nuosavybės apsaugos strategija: kaip įdirbio nepaleisti vėjais?“);
Nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė („Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“);
Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė (DI ir IN – daugiau nei bendra „i“);
Valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė („Intelektinės nuosavybės apsauga inovatyviame versle“).

Būtina registracija (vietų kiekis ribotas): REGISTRUOTIS
Data: 2024 m. lapkričio 20 d.
Laikas: 13.15 – 16.30 val.
Vieta: VDU, Kaunas (V. Putvinskio g. 23; Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas; 414 auditorija).

Organizatorius: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą. Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt.

Iki susitikimo!

„Erasmus+” vizite – Kretos universiteto inovacijų diegimo užkulisiai

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) komercinimo projektų vadovė dr. Indrė Bručienė ir mokslo paslaugų vadybininkė dr. Aušra Rudinskienė spalio mėnesio pabaigoje dalyvavo Kretos universiteto „Erasmus+“ mokymosi vizite, kurio metu gilinosi į technologijų ir inovacijų diegimo procesus bei susipažino su žinių perdavimo praktika universitete.

Vizito metu KTPC specialistės turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Kretos universiteto Biologijos katedra, kurią pristatė jos vadovas prof. Kalantidis Kriton bei Mikrobiologijos ir augalų biotechnologijų grupės vadovas doc. dr. Panagiotis Sarris.

„Turėjome unakalią progrą stebėti, kaip Biologijos katedros laboratorijose vyksta darbas, kaip mokosi studentai bei doktorantai, kokius metodus jie naudoja tyrimams atlikti. Šios patirtys ne tik praturtino mūsų mokslinį supratimą, bet ir suteikė naujų įžvalgų apie technologijų taikymą ir jų praktinį pritaikymą mokslo aplinkoje“, – įspūdžiais dalinosi dr. I. Bručienė.

VDU atstovai aplankė ir Kretos universiteto žinių perdavimo biurą (angl. Knowledge Transfer Office) bei Mokslinių tyrimų paramos biurą (angl. Research Support Office). Juose buvo pristatytos strategijos, veiklos metodai ir inovacijų taikymas siekiant efektyvesnės žinių sklaidos. Vizito metu savo patirtimi ir gerosiomis praktikomis dalinosi VDU atstovės, kurios pristatė, kaip Lietuvoje organizuojami žinių ir technologijų perdavimo procesai. Susitikimuose buvo aptartos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės, mokslinių tyrimų finansavimo bei paramos mechanizmai, galintys paskatinti VDU mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir stiprinantys jų mokslinių tyrimų kokybę.

Erasmus+ vizitai prisideda prie VDU darbuotojų profesinio tobulėjimo ir šiuo atveju tolimesnio bendradarbiavimo su Kretos universitetu bei kitomis tarptautinėmis institucijomis. Vizitas buvo reikšmingas siekiant VDU strateginių tikslų – tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo, naujų metodikų įgyvendinimo bei žinių sklaidos.

Paslaugos verslui

Kvietimai į projektus