VDU mokslininkų partnerystė su verslu: kurs bioskaidžių atliekų tvarkymo technologiją

Nuo 2018 m. trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikianti įmonė UAB „Cignera“ kartu su partneriu VDU įgyvendina projektą „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“.

Viena iš daugiausiai žalos mūsų aplinkai ir gamtai keliančių problemų – tvarkyti bioskaidžias atliekas (BSA), bioskaidžios žaliosios atliekos pradeda pūti ir skleisti blogus kvapus. Lietuvoje daugelyje kitų šalių yra labai silpnai išvystytos bioskaidžių atliekų tvarkymo technologijos bei gamybiniai pajėgumai. Nekvalifikuoto BSA tvarkymo ir šalinimo metu išsiskiria dideli išlakų kiekiai ir šios pavojingos išlakos veikia ne tik klimato kaitą, bet ir aplinką, gyventojus, gyvūnus ir kt. Iškyla problemos su paviršinių bei gruntinių vandenų tarša bei ligų platinimo galimybėmis. Kiekviena savivaldybė įprastai turi savitas atliekų tvarkymo taisykles, tačiau tikrai didžiojoje jų dalyje yra nurodyta, kad žaliąsias atliekas reikia tvarkyti atskirai.

Labai svarbus yra ir gyventojų įsitraukimas bei atidumas rūšiuojant šias atliekų rūšis. Neteisingai sutvarkytos bioskaidžios žaliosios atliekos pūva ir išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų. Pagal Europos Sąjungos (ES) atliekų politiką, pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujama parinktimi. Todėl laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, atliekos, kurių neįmanoma išvengti, paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Žaliųjų atliekų problema itin opi didmiesčiuose.

Projektas skirtas spręsti šiai problemai ir šio projekto įgyvendinimas prisidės prie bioskaidžių žaliųjų atliekų sugeneruoto metodiškai teisingo tvarkymo, sukuriant BSA greitesnio suirimo proceso antrinio panaudojimo technologiją pritaikytą gyventojams prieinamu principu. Hipotezė – taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, tikėtina, jog gali būti pagreitintas BSA žaliųjų atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis BSA panaudojimo būdas – bio-trąša veiksmingam dirvožemiui tręšimui.

Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas sukurti sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, kuri pagreitins BSA žaliųjų atliekų suirimą ir bus efektyvi bio-trąša dirvožemiui.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto vertė: 457 165,04 Eur

ES finansavimas: 269 061,32 Eur

Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. – 2027 m. kovo mėn.

VDU naudos verslui – „Nando“ inovacijų vadovo akimis: „Reikia plėsti požiūrį į universitetus“

8-nerius metus trunkantis agro-biotechnologijų įmonės „Nando“ ir VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) bendradarbiavimas nuo kelių mažų tyrimų išaugo iki milijoninių ES finansuojamų projektų. Universiteto inkubatoriuje startavusi įmonė dabar jau gali save vadinti patyrusiu inovacijų lyderiu, kuriam pavyko peržengti 5 mln. Eur pajamų ribą ir išplėsti veiklą įvairiuose žemynuose – Europoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir JAV.

Visgi kelių chemikų įkurto startuolio pradžia nebuvo tokia lengva, nes įmonė tuo metu buvo priversta ieškoti būdų, kaip universiteto laboratorijose įdiegti moderniausias technologijas. Tačiau pastangos davė vaisių – laboratorijos palaipsniui virto į inovatyvų tyrimų centrą, kuriame buvo galima atlikti mikrobiologinius, chemijos ir dirvožemio tyrimus.

2022-ųjų metų pabaigoje sėkmingai plėtrą vykdžiusi „Nando“ galiausiai išsikėlė iš universiteto patalpų, nes išaugo į didesnę organizaciją, bet verslo ir mokslo įdirbis išliko iki šiol.

Virš 20 skirtingų projektų su VDU

„Kartu su universitetu įvykdėme virš 20 skirtingų projektų, iš kurių 7 tapo finansuojami. Bet be finansavimo, komercine iniciatyva vykusių projektų ar užsakomųjų tyrimų buvo begalė“, – bendraudamas su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru kalbėjo „Nando“ inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius.

Vienas iš septynių finansuojamų projektų vykdomas iki šiol, o jo pabaiga numatoma 2026-aisiais. Kauno biotechnologijų įmonė kartu su VDU ŽŪA įgyvendina 1,2 mln. Eur vertės projektą, kurio tikslas – novatoriškais būdais auginti mikroskopinius grybus.

„Dar iki projekto pradžios pasirengėme prototipą ir dabar kartu su universitetu jį vystome į aukštesnį TRL (techninį parengties lygį – aut. past.), – apie inovatyvių gaminių kūrimą pasakojo J. Ignatavičius. – VDU prisijungė į projektą, nes atradome mokslininką, turintį mikroskopinių grybų fermentacijos žinių. Vystydami prototipą su juo konsultavomės ir tada parašėme bendrą projektą. Tai tikrai bus globali inovacija.“

„Nando“ vadovo teigimu, per visus bendradarbiavimo metus prie įmonės sėkmės prisidėjo ne vienas VDU ŽŪA mokslininkas.

„Mūsų MTEP veiklos vadovu anksčiau buvo prof. dr. Dainius Steponavičius. Jis pats kuruodavo universiteto MTEP darbo dalį, – VDU ŽŪA mokslininką pabrėžė J. Ignatavičius. – Tačiau už jo būdavo daug žmonių, kurie darydavo tyrimus ir įdėjo savo indėlį.

Iki šios dienos iš VDU turime dirbantį prof. Ernestą Zalecką. Jis – vienas pirmųjų tyrėjų įmonėje. Pas mus mokslo potencialo visada būdavo daug. Palaikydavome tokius mainus idėjomis, personalu, projektais ir iniciatyvomis. Nuo pat pradžių turėjome bendradarbiavimą su įvairiomis mokslo įstaigomis, kadangi veikiame žemės ūkio sektoriuje ir esame įsikūrę Kaune, tad natūralu, jog intensyviausias bendradarbiavimas visada vykdomas su VDU.“

Verslo-mokslo abipusė nauda

„Nando“ taip pat ženkliai prisideda prie VDU ŽŪA tobulėjimo. Įmonė skiria skatinamąsias stipendijas talentingiems studentams ir teikia ekspertines konsultacijas naujoms studijų programoms, magistrų bei doktorantų temoms. Pvz., dronų purškimai, mikrobiologija, dirvožemio gerinimas, preparatai ankštarų užklijavimui, pesticidų efektyvinimas.

„Iš to gimsta krūva kitų dalykų: doktorantūros studijos, Europos ar komercinis projektas, produkto vystymas ir t.t. Taip atsiveria įvairiausių kelių, kaip tą likusį potencialą galima geriausiai išnaudoti, – bendradarbiavimo su universitetu naudas vardijo „Nando“ inovacijų vadovas. – Bet tam reikia turėti tinkamą mąstymą. Tai mūsų direktoriaus nuopelnas, nes jis tą žinutę įdiegė įmonės viduje.“

Paklaustas, kokią didžiausią vertę ilgalaikėje perspektyvoje sukuria toks artimas įmonės ir universiteto bendradarbiavimas, J. Ignatavičius išskyrė kelis privalumus.

„Kai kurios įmonės į universitetą žiūrį kaip į darbo biržą. Taip nereikėtų daryti, universitetas turi daryti mokslą, – sakė „Nando“ atstovas. – Daug įmonių, kurios formaliai bendradarbiauja su universitetais, turi labai aiškią motyvaciją – pasiruošti sau darbo jėgą. Tai – labai siauras požiūris ir jį reikia plėsti. Tos naudos atsiranda iš idėjų generavimo ir naujų projektų.

Be to, atsiranda galimybė pasitikrinti tyrimų metodus ir tik po to pirkti laboratorinę įrangą. Taip įmonė gali susimažinti investicinius kaštus ir klaidos riziką.

Galiausiai, egzistuoja paprasčiausias socialinis ir filantropinis aspektas. Gyvename Kaune ir norime, kad čia būtų gyvasties – verslas ir mokslas judėtų į priekį. Labai svarbu yra inicijuoti mažus projektus, iš kurių vėliau gimsta dideli projektai. Mes praktiškai su visomis katedromis pradėjome bendradarbiavimą nuo mažų bendrų projektų, kurie leido pasitvirtinti, kad čia galima kažką nuveikti.“

Mokslo diskusija: atnaujinama intelektinės nuosavybės tvarka ir tyrimai verslui

Kviečiame rugsėjo 24 d. VDU bendruomenę į nuotolinę mokslo diskusiją, kurioje bus aptartas projektų rengimas ir užsakomieji laboratoriniai tyrimai verslui bei viešajam sektoriui.

Renginyje savo patarimais ir įžvalgomis dalinsis:

Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius;
Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius;
Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė.

Renginyje daugiau sužinosite apie:

Atnaujintą intelektinės nuosavybę valdymo tvarką;
MTEP, licencinių ir paslaugų sutarčių naudas mokslininkui;
KTPC pagalbą derybose su verslu;
Verslo iššūkių ir partnerių paiešką;
MTEP projektų paraiškų rengimą.

Laikas: 10 val. – 11.30 val. (trukmė – 1,5 val.), rugsėjo 24 d.

Vieta: „Microsoft Teams“ platforma (nuoroda bus atsiųsta registracijos formoje nurodytais el. pašto adresais prieš renginį).

Registracija (būtina): https://forms.office.com/e/CRhyMpnevc

Organizatorius: Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC)

Absolvenčių sugrįžimas į universitetą: augins natūralios duonos verslą

: Gabrielė Vaičiulienė ir Giedrė Ignatavičė / asm. archyvas

VDU absolventai į universitetą sugrįžta dėl įvairių priežasčių – lektoriavimas, profesinis tobulėjimas ar karjeros pokyčiai, tačiau atsiranda ir tokių, kurie šį sprendimą priima norėdami patobulinti kuriamus produktus. Prieš aštuonerius metus VDU politikos mokslus baigusios Gabrielė Vaičiulienė ir Giedrė Ignatavičė šią vasarą vėl žengė į universitetą, bet šįkart jau kaip verslininkės.

Beveik pusmetį skaičiuojanti MB „Rūgsta“ su G. Vaičiulienė ir G. Ignatavičė priešakyje turi ambicingą viziją – natūralaus raugo duona kiekvieno namuose. Įmonės įkūrėjos savo produktą pasirinko vystyti VDU verslo inkubatoriuje, įsikūrusiame Kauno r., Akademijoje, kur šalia galima rasti daugiau nei 30 skirtingų laboratorijų biotechnologijų, agrotechnologijų ir IT srityse.

„VDU – mūsų „Alma Mater“, tad ieškant erdvės verslą auginti mokslui palankioje aplinkoje ir atsiradus progai tai daryti universitete, klausimų nebeliko. Esame užtikrintos, kad čia rasime visą reikalingą paramą bei puikias sąlygas startuoti“, – VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centre (KTPC) kalbėjo G. Vaičiulienė.

Merginos natūralaus raugo kepiniais pradėjo domėtis prieš ketverius metus – gimus pirmagimėms, pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje. Dabar jos ne tik moka kepti natūralaus raugo kepinius, bet moko tai daryti ir kitus.

„Tuo metu informacijos apie natūralaus raugo kepinius lietuvių kalba praktiškai nebuvo, tad teko ieškoti patikimų šaltinių, tuo pat metu mokantis tiesiog iš savo klaidų, – mokymosi pradžią prisiminė G. Ignatavičė. – Verslo idėja kilo tuomet, kai pamatėme, kad žmonės susiduria su daug iššūkių norėdami išsikepti natūralaus raugo duoną namuose. Norėjosi jiems kažkaip pagelbėti, suteikti pagalbą gamybos procese bei galimybę įsigyti patikimus įrankius. Kartu nenorėjome išskirti ir tų, kurie nori susipažinti su natūralaus raugo kepiniais, tad suteikiame galimybe išbandyti ir galutinius produktus.“

„Ne ką mažiau norisi pasidalinti ir pagrindine žinute, kad galima didžiąją dalį mums visiems žinomų kepinių fermentuoti ir mėgautis sveikesne alternatyva,“ – kolegę papildė G. Vaičiulienė.

: Gabrielė Vaičiulienė ir Giedrė Ignatavičė / asm. archyvas

Kodėl parduotuvių lentynose esanti duona nėra sveikas pasirinkimas?

„Manome, kad tikrai nereikia išbraukti parduotuvėse randamos duonos, kadangi ji yra lengvai pasiekiama, o tai iš esmės yra labai svarbu ir vertinga. Visgi didžioji dalis gaminių pasižymi pertekline sudėtimi, – teigė G. Ignatavičė. – Tam, kad prekybos centre pavyktų išsirinkti vertingiausią produktą, privalu skaityti etiketes.

Duonos kepimui reikia tik keleto ingredientų: vandens, miltų, raugo ir druskos. Visi kiti priedai, kuriuos rasite, skirti arba suteikti kepiniui kitokį skonio profilį arba kompensuoti naudojamų ingredientų silpnąsias puses bei pagaminti galutinį produktą per maksimaliai trumpą laiką.“

Sveika mityba besidominčios MB „Rūgsta“ įkūrėjos išskyrė tris savo kuriamo produkto pranašumus prieš kitus parduotuvės lentynose matomus produktus.

„Pirmas ir tikriausiai vienas pagrindinių dalykų apie natūralaus raugo kepinius yra tai, kad jie tikrai palankūs virškinimo sistemai dėl ilgos fermentacijos, – privalumą išskyrė G. Vaičiulienė. – Antras, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad mes savo klientus supažindinsime su natūralaus raugo kepiniais ir jų įvairove, nes raugo galimybės – tikrai didelės.

Trečias – didelį dėmesį skiriame kokybei. Visada labai kruopščiai atrenkame naudojamus produktus, todėl pirmumą teikiame mažiems šeimos verslams ar ūkiams, ieškome patikimų, gerai savo produktą pažįstančių tiekėjų. Tikimės, kad klientai pastebės bei įvertins tai.“

Nors VDU verslo inkubatoriuje įsikūrusios verslininkės jau dabar džiaugiasi savo produktais, tačiau yra numačiusios ir toliau tobulinti jų kokybę.

„Kadangi už raugo kepinių slypi gana preciziškas fermentacijos procesas, pirmiausia numatėme tirti skirtingų Lietuvoje randamų miltų ir juose esančių baltymų sąveiką su rauge esančiomis bakterijomis, skirtingose aplinkos temperatūrose, – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) papasakojo G. Vaičiulienė. – Tikime, kad tai leis geriau suprasti skirtingų miltų duonos masių fermentacijos trukmes. Šios žinios galės padėti duonos kepimo proceso efektyvinimo klausimu, kas verslui yra ypač svarbu.“

Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje yra paskelbtas naujas konkursas. Ne ilgiau nei trejus metus veikiančios įmonės yra kviečiamos iki rugsėjo 24 d. teikti paraiškas. Jaunos įmonės lengvatinėmis sąlygomis VDU verslo inkubatoriuje gali įsikurti tik tuo atveju, jei vykdo arba artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti MTEP. Plačiau apie konkurso sąlygas rasite paspaudę čia.

View this post on Instagram

A post shared by Rūgsta • Nuo raugo iki kepalo (@rugsta.lt)

Biotechnologijų inovatorė „Nando“ ir VDU surems pečius dėl trijų naujų produktų

Vykdant MTEP veiklas sukuriami inovatyvūs mikrobiologiniai produktai. Taip pat sudaromos sąlygos tyrėjams dalyvauti įmonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę ir ankstyvojo sukurto naujo produkto bandomąją gamybą.

Projekto „Inovatyvių gaminių kūrimas UAB „Nando“ metu bus sukurti trys pagrindiniai produktai, prie kurių prisidės VDU mokslininkai:

Mikroskopinių grybų gamybos linija su nauju kietosios frakcijos (angl. solid state) rotaciniu fermentatoriumi:

Bus sukurtas naujas 500 litrų rotacinis fermentatorius skirtas kietosios frakcijos mikroskopinių grybų gamybai.
Inovacija bus taikoma žemės ūkiui skirtų biologinių preparatų gamyboje, integruojant fermentatorių į visą mikroskopinių grybų gamybos technologiją.

Naujas biopesticidas sudarytas iš dviejų mikroskopinių grybų:

Sukurta technologinė linija leis pagaminti biopesticidą, sudarytą iš dviejų mikroskopinių grybų – Metarhizium anisopliae ir Beauveria bassiana.
Produktas skirtas Lotynų Amerikos rinkai ir bus pozicionuojamas kaip biopesticidas su planuojama galutine koncentracija ne mažiau kaip 1×10^9 kfv/g.

Iš esmės patobulintas produktas BioTero, kurio gamybai naudojama nauja eksperimentinė fermentavimo linija:

Esamo biologinio augalų liekanų skaidymo produkto, BioTero, gamybai bus naudojama nauja eksperimentinė fermentavimo linija, kuri iš esmės keis produkto sudėtį ir potencialą;
Siekiama padidinti mikroskopinių grybų koncentraciją produkto sudėtyje 1000 kartų, siekiant pagerinti produkto veiksmingumą ir stabilumą.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto vertė: 1 206 005,5 Eur

Projekto trukmė: 2024 m. 5 mėn. 2 d. – 2026 m. 07 mėn. 05 d.

„Spaudos praktika” kartu su VDU pasiūlys pasauliniu lygiu inovatyvų gaminį

UAB „Spaudos praktika” kartu su Vytauto Didžiojo universitetu VDU įgyvendina projektą „Inovatyvios etiketės sukūrimo MTEP“ Nr. 02-019-K-0136 pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“ poveiklę „Investuoti į naujų APV produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai“ (vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“.

Projekto pagrindinis tikslas – padidinti įmonės inovacinį potencialą vykdant MTEP veiklas ir sukuriant pasauliniu lygiu inovatyvų produktą – lipnias daugiafunkcinės saugos etiketes su QR kodu, integruota RFID žyma, skaitmenine spauda greitajam holograminio kodo skenavimui, holograminiu vaizdu, poligrafine spauda.

UAB „Spaudos praktika“ rinkai pasiūlys pasauliniu lygiu inovatyvų gaminį – daugiafunkcinę lipnią etiketę, kuri nuo analogų rinkoje skirsis tuo, kad nebereikės naudoti keleto atskirų elementų ir atskirai arba kartu su etikete priklijuojamo RFID, kuris šiai dienai gaminamas atskirai ir kai kurių saugos etikečių gamintojų tiekiamas įterptas etiketėje. Inovatyvi daugiafunkcė lipni etiketė padės išspręsti šias svarbias problemas, su kuriomis susiduria gamintojai visame pasaulyje: Prekių sekimas ir padirbinių prevencija; Maisto produktų saugumas; Logistika ir tiekimas; Aplinkos apsauga ir tvarumas. Dalis numatomos gaminti naujos produkcijos bus eksportuojama, o tai ženkliai prisidės prie Lietuvos įmonių eksporto pajamų augimo.

Projekto įgyvendinimo terminas: nuo 2024-06-21 iki 2026-06-21.

Projekto biudžetas: 1 818 580 Eur.

ES finansavimas: 1 199 984 Eur.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Administruojančioji institucija: Inovacijų agentūra.

Pagrindinė Spaudos praktika, UAB veikla – įvairių spaudos gaminių gamyba bei inovatyvių gaminių ženklinimo sprendimų kūrimas ir gamyba.

Kontaktiniai duomenys: spauda@repro.lt; +370 374 08 866.

UAB „Omna“ ir VDU ŽŪA projekte – ypatingas dėmesys maisto technologijoms

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), kaip partnerė, kartu su UAB „Omna“ įgyvendina projektą „Inovatyvios pomidorų auginimo kontroliuojamoje aplinkoje technologijos GROWOR sukūrimas“ Nr. 02-020-K-0056. Bendra projekto vertė – 1 891 934,38 Eur, iš kurių 1 313 494,53 Eur sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.

UAB „Omna“ yra specializuota įmonė, savo veiklą orientuojanti į investicinius projektus, IT technologijų diegimą, tarptautinę prekybą ir investicines programas. Subūrę aukštos kvalifikacijos specialistų komandą, ypatingą dėmesį UAB „Omna“ dirbtinio intelekto diegimui daržovių, vaisių ir kitų kultūrų auginimo technologijose. Ilgalaikėje perspektyvoje įmonė planuoja tapti pirmaujančia daržovių auginimo kontroliuojamoje aplinkoje sprendimų tiekėja, kurios tikslas – spręsti maisto tiekimo problemas ir diegti inovatyvius agrotechninius sprendimus Lietuvos ir Europos rinkose.

Projekto metu panaudojant sukauptas žinias ir bendradarbiavimą su VDU ŽŪA, UAB „Omna“ planuoja sukurti išmaniąją pomidorų auginimo technologiją kontroliuojamoje aplinkoje ir rinkai pasiūlyti pilnai automatizuotą standartizuotą, tačiau lengvai plečiamą ir modifikuojamą pomidorų auginimo modulį, kuriame lemiamą reikšmę turi išmanus aplinkos valdymas ir procesų cikliškumas, leidžiantis užauginti gausų kokybišką derlių.

Dirbtinio intelekto integracija

Šiame modulyje daržovės auginamos uždaroje kontroliuojamoje aplinkoje, vertikaliose lysvėse aeroponiniu būdu, dirbtinio intelekto pagalba optimizuojant apšvietimą, mikroklimatą, augalų mitybą. Toks metodas įgalina gauti užauginti ne mažiau kaip 8 ciklus pomidorų per metus ir gauti nuo 300 iki 500 kg/m2 kokybiškos ekologiškos produkcijos. Planuojama pateikti rinkai aplinkai draugišką technologiškai naują sprendimą su ypač dideliu ploto išnaudojimo efektyvumu ir konkurencingomis gamybos sąnaudomis, leidžiantį auginti šviežias daržoves ištisus metus. Sprendimo vartotojai (užsakovai) – ūkininkai, daržovių augintojai, verslininkai, auginantys ir tiekiantys šviežias daržoves Lietuvos ir Europos miestams ir siekiantys modernizuoti savo verslą.

Projekto partneris – VDU Žemės ūkio akademija, kurios prioritetinės mokslo vystymo kryptys – darnus bioekonomikos vystymasis, augalų ir gyvūnų biologinis potencialas bei agrobiotechnologijos, apsirūpinimas kokybišku maistu, biožaliavos pramonei, klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimas ir adaptacija, tausojamosios žemės, miško ir vandens ūkio technologijos, tvarus išteklių naudojimas. Projekto parneris papildys projektą mokslo žiniomis ir agrotechninėmis kompetencijomis ir suteiks infrastruktūrą projekto vystymui.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Projektas atliepia Europos strateginių dokumentų, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas maisto saugai ir kokybei bei tvarių agrobiologinių išteklių išsaugojimui, tikslus ir tiesiogiai prisideda prie tvaraus ūkininkavimo plėtros, nes yra efektyvus būdas užauginti gausų derlių, minimaliai naudojant žemės plotus, vandens ir energetinius ištekliu. Projektas skatina pažangių technologijų ir paslaugų žemės ūkiui kūrimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą.

Projektas įgyvendinamas pagal Sutartyje, plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“ poveiklės „Investuoti į naujų APV produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai“ (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas) projektų finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-368, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ ir juose nurodytuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024 m. liepos mėn. 8 d. – 2026 m. liepos mėn. 8 d.

Su projektu susijusios užklausos gali būti adresuojamos info@omna.lt

VDU su mados inovatoriumi kuria virtualią matavimosi kabiną

Martynas Žiūrys, Vytauto Didžiojo universitetas

Apsipirkinėjimas fizinėse drabužių parduotuvėse vieniems yra malonus laisvalaikis, kitiems – varginanti patirtis. Su keblumais susiduriama ir perkant rūbus internetu, kai į namus atsiųstą netinkamo dydžio drabužį tenka grąžinti pardavėjui. Siekiant palengvinti šiuos nepatogumus, inovatorius Andrius Marcinkevičius kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkais vysto novatorišką idėją: kuria virtualaus matavimosi kabiną „FitSpace“, kuri yra paremta trimačiais (3D) erdviniais avatarais.

„Kai apsipirkinėjame internete, parsisiunčiame kelis rūbo dydžius, nes nežinome, kuris iš jų mums tiks labiausiai. Šie skaičiai – be galo dideli. Tam tikruose segmentuose 30–50 proc. prekių grįžta atgal į parduotuves. Tokiu atveju ne tik didėja automobilių sukeliama oro tarša, bet ir itin suprastėja kliento patirtis gavus netinkamą drabužį, kurį reikia grąžinti“, – pasakoja A. Marcinkevičius, pažymėjęs, jog „FitSpace“ yra naujas būdas spręsti šią problemą ir padėti skubantiems vartotojams.

„Jei naudodamas „FitSpace“ susikursi tikslų savo skaitmeninį dvynį, tada galėsi virtualiai pasimatuoti siūlomą drabužių asortimentą bei įsigyti patikusį variantą neišeidamas iš namų“, – paaiškina A. Marcinkevičius.

Andrius Marcinkevičius

Pritraukė ES finansavimą – daugiau nei 196 tūkst. eurų

VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijoje vystoma technologija praėjusių metų rudenį iš Europos Sąjungos pritraukė daugiau nei 196 tūkst. eurų finansavimą.

„Kol kas dauguma nuomonių yra pozityvios. Mobiliajame telefone, braukdamas pirštu į šoną, patogiai renkiesi rūbus ir iškart matai, kaip jie atrodo ant tavo avataro. Vartotojams yra svarbu ne tik realistiškas atvaizdavimas, tačiau ir patogus funkcionalumas – paprastumas naudotis technologija“, – atsiliepimais džiaugėsi idėjos iniciatorius.

Nors 3D technologiją vystančiai komandai dar liko išspręsti įvairių teisinių, etinių ir kitų klausimų, tačiau jie jau dabar žiūri į priekį, kaip patobulinti virtualaus matavimosi kabiną pasitelkiant dirbtinį intelektą. „Šiuo metu sprendžiame, kaip iš nuotraukų išgauti reikiamus vartotojo veido ir kūno parametrus bei juos panaudoti generuojant vartotojo avatarą“, – dalinasi inovacijų entuziastas A. Marcinkevičius.

Pašnekovo teigimu, vartotojai turės galimybę iš veido ir kūno nuotraukų lengvai ir greitai susikurti savo 3D avatarą (pseudoportretą), taip pat įvesti savo pečių, klubų, juosmens apimtį, ūgį, svorį ir dar kelis papildomus parametrus. Įrankis leidžia ir greitai pasirinkti iš keleto skirtingų kūno formų, jei vartotojas nenori gilintis į detales.

Užteks pasimatuoti virtualiai net ir fizinėse parduotuvėse

Be viso to, kuriamą technologiją „FitSpace“ kūrėjai planuoja pritaikyti ir fizinėse drabužių parduotuvėse. Jose planuojama įdiegti išmaniuosius veidrodžius. „Atėjęs į parduotuvę rasi ekraną – išmanųjį veidrodį, kuriame pasirinkęs savo avatarą brauksi į šoną – virtualiai pasimatuosi ir išsirinksi tinkamus rūbus, susikelsi į virtualų krepšelį, susimokėsi ir atsiimsi drabužius“, – ateities viziją apibūdino A. Marcinkevičius.

Pristatydamas skaitmeninio dvynio (avataro) sąvoką, jis sako, jog tai yra realaus objekto tiksli kopija, arba replika. Matavimosi kabinoje ji sąveikauja su kitais skaitmeniniais dvyniais – 3D rūbų modeliais. Tai leidžia itin realistiškai pasimatuoti ir įvertinti, kaip rūbas ant žmogaus kūno atrodytų realybėje, kaip drabužio audinys atrodo, atsižvelgiant į jo tikras fizines savybes: medžiagiškumą, plastiškumą, apimtį ir pan.

Inovatorius pažymi, kad virtualus matavimosi kambarys yra jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti idėja, tačiau technologiniai apribojimai iki šiol neleido sukurti geros 3D ir dirbtinio intelekto sąveikos.

„Šiais laikais jau turime vaizdo plokštes, kurios gali simuliuoti trimačių modelių sąveiką realiu laiku kompiuterio ekrane. Taip, norint įgalinti 3D modelių ir dirbtinio intelekto sąveiką, vis dar reikia didžiulių skaičiavimo ir galios resursų, tačiau mes su komanda jau dirbame siekdami efektyviai pritaikyti naujausias technologijas mados industrijoje“, – teigia A. Marcinkevičius.

Išskirtinumas – 3D technologija ir personalizacija

Iš kitų startuolių, siūlančių panašius sprendimus, „FitSpace“ išsiskiria tuo, kad taiko trimatę, o ne dvimatę technologiją, taip pat – dideliu dėmesiu skaitmeninio dvynio personalizacijai: vartotojo veido ir kūno formų parinkimui. Technologiją kurianti komanda ateityje yra numačiusi suteikti pasirinkimus irodos spalvai, šukuosenai, aksesuarams, tokiems kaip akiniai ar auskarai. 3D ir dirbtinio intelekto dėka, ekrane išgaunamas realistiškas vaizdas. Jei rūbas žmogui per mažas, bus galima akivaizdžiai tai pamatyti prieš užsisakant drabužį.

Pasak A. Marcinkevičiaus, šią technologiją numatoma diegti į drabužių parduotuves. Įvairiems „FitSpace“ sprendimams planuojama taikyti skirtingas kainodaras, tačiau konkrečios kainos priklausytų nuo kliento poreikių.

„Mados mažmenininkams siūlome du sprendimus – integraciją į kliento internetinę svetainę ir išmaniojo veidrodžio sprendimą klientų fizinėms parduotuvėms. Integruojant pastarosiose, prie kuriamos programinės įrangos reikia ir techninės, kurią sudaro lietimui jautrus ekranas bei galingas kompiuteris, kuriuo galime realiu laiku simuliuoti skaitmeninių drabužių sąveiką su avataru“, – paaiškina pašnekovas.

3D rūbą gali sukurti ir per valandą

Inovatorių komanda 3D rūbą gali sukurti per valandą, tačiau gali užtrukti ir ilgiau, iki kelių savaičių, priklausomai nuo rūbo sudėtingumo. Nors trimačius modelius šiandien gali kurti ir vien dirbtinio intelekto sprendimai, tačiau jie dar nėra pakankamai tikslūs. „FitSpace“ planuoja taip pat naudoti DI ir automatizuoti procesus, tačiau iš pradžių reikia surinkti didelę duomenų bazę, kurios reikės treniruojant reikiamus DI modelius.

Tobulinant technologiją, inovacijos autoriai lygiagrečiai dirba ir su verslo vystymu: šiemet ketinama užmegzti ryšį su 3–5 drabužių parduotuvėmis. Mados mažmenininkams „FitSpace“ žada įvairius privalumus – mažiau prekių grąžinimų, didesnę vidutinę užsakymų vertę, vartotojai praleis daugiau laiko interneto puslapyje ir kt.

„Susidomėjimas tikrai yra, tačiau jaučiame ir šiokį tokį nedrąsumą, nes vis tik tai dar nėra populiaru ir kasdieniška. Tiek mados mažmeninės prekybos atstovams, tiek vartotojams reikia truputį laiko apsiprasti, tad tokių inovacijų diegimas nėra itin greitas procesas“, – pastebi A. Marcinkevičius.

Startuolio komandą sudaro 3D ir dirbtinio intelekto ekspertai bei pardavimų vadybininkai. Už technologinę įmonės plėtrą atsakingas VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijos vadovas Dr. Edgaras Ščiglinskas. Dirbtinio intelekto klausimais „FitSpace“ darbuotojus konsultuoja keletas ekspertų, tarp jų – VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Planuojama, kad antroje metų pusėje įrankis bus pasiekiamas „FitSpace“ internetiniame puslapyje naudojant mobilųjį telefoną ir kompiuterį. Anot A. Marcinkevičiaus, vartotojai turės galimybę pasižiūrėti, išbandyti paslaugas ir sulaukti grįžtamojo ryšio.

Verslo inkubatoriuje – desertų kūrėjas „Mama noriu dar“

VDU verslo inkubatoriuje – saldus naujakurys. Nuo šiol mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą universitete vykdys desertų kūrėjas MB „Mama noriu dar“.

Naujas VDU partneris gamina cukraus vatos produktus ir suteikia prieinamą alternatyvą desertų mėgėjams, kurie turi alergijų, netoleruoja gliuteno. Šie produktai taip pat yra tinkami veganams.

„Verslo inkubatoriuje testuosime natūralių medžiagų panaudojimą maisto technologijų srityje, – bendraudama su Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru (KTPC) planais dalinosi MB „Mama noriu dar“ įkūrėja Agnė Valinevičienė. – Ketiname atlikti maistinių savybių ir ilgaamžiškumo tyrimus cukraus vatos tortams bei užsiimti naujų produktų paieška.

Šiuo metu aktyviai vykdome tyrimus dėl produktų reakcijos į temperatūros pokyčius, smulkaus ir stambesnio cukraus granulių poveikio gamybos greičiui.“

Pusmetį gyvuojanti maisto technologijų įmonė jau dabar tapo pelninga – per mėnesį vidutiniškai parduoda po 200 cukraus vatos tortų. Įmonės pagrindinis klientų segmentas – suaugusieji, auginantys įvairaus amžiaus vaikus ir paauglius.

„Mūsų kuriamo produkto pranašumas prieš kitus desertus yra tas, jog jis gali įvairiais būdais būti siunčiamas, atkeliauti visiems patogiausiu būdu – tiesiai į namus“, – išskyrė verslo idėjos autorė A. Valinevičienė.

VDU verslo inkubatoriuje iš viso dabar yra įsikūrę dešimt įmonių: MB „Mama noriu dar“; UAB „Nanologistics“; MB „Innovative Care of Dementia“; MB „Biovala labs“; UAB Biofarmacijos tyrimų laboratorija; Advokatų kontora „Šimonis ir partneriai“; KAPVIA – Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija; UAB „Simneka“; MB „Deko Labs“; Giedrės Slesariūnienės individuali veikla „Žalia banga“.

„Verslo idėja gimė labai natūraliai, iš asmeninio poreikio pakeisti įprastus tortus, už kuriuos sumokėdavau gana daug pinigų, o jie atlikdavo tik dekoratyvinį vaidmenį, – sakė A. Valinevičienė. – Nei dukra, nei jos draugai per gimtadienius jų nevalgydavo. Antrosios dukros krikštynų proga, kaip pramogą vaikams, įsigijau cukraus vatos gaminimo aparatą ir po kurio laiko sesės dukros gimtadieniui pabandžiau pagaminti pirmąjį tortą, kuris vaikams paliko didžiulį įspūdį.“

Daugiau informacijos apie VDU verslo inkubatoriaus narius rasite paspaudę čia.

Pasitelkdamas 5G ryšį ir nuotolinį stebėjimą VDU kurs miškų informacinę sistemą

Nuotr. „Pexels“

Projektas: „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)”

UAB „ART21“ kartu su partneriais Vytauto Didžiojo universitetu ir UAB „Benco Baltic Engineering Comany“ įgyvendina projektą „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)“ Nr.08-004-K-0009, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos.

Projekto tikslas – sukurti miškų ir miškų kelių informacinę sistemą (MIKIS). Naujausių technologijų kombinaciją, pagrįstą 5G ryšiu ir nuotolinio stebėjimo technologijomis. Pagrindinė kuriamos sistemos paskirtis – išsamus ir greitas miškų abiotinų veiksnių (gaisrai, sausra, išvartos) padarytos žalos ir miško kelių būklės bei pagrindinių savybių vertinimas.

Projekto vertė: 1 748 271,88 €
ES finansavimas: 1 118 985,43 €
Projekto trukmė: 2024.01 – 2025.12

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Paslaugos verslui

Kvietimai į projektus