Kvietimas teikti paraiškas dėl bendrų KTU, LSMU, VDU ir LEI mokslo projektų finansavimo

    Skatindami aktyvesnį asociacijos „Santakos slėnis“ (toliau – Asociacija) mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą, Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) (toliau – Institucijos) skelbia kvietimą teikti paraiškas bendriems KTU, LSMU, VDU, LEI mokslo projektams finansuoti.

    Konkurso nuostatos

    Paraiškos bendriems moksliniams tyrimams atlikti teikiamos iki 2022 m. kovo 4 d.

    Paraiškos priimamos Institucijų visose prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse, tačiau šioms tematikoms teikiama pirmenybė:

    KTU: Dirbtinio intelekto metodai ir jų naujas pritaikomumas;

    LSMU: Dirbtinis intelektas, Branduolinė medicina;

    VDU: pirmenybė tematikoms nenumatoma;

    LEI: Žaliasis kursas, Skaitmeninimas.

    Projektų pradžia – 2022 m. balandžio 1 d. Projektų pabaiga – 2022 m. gruodžio 31 d. Finansavimas skiriamas tik 2022 metams.

    Paraiškas teikia tyrėjų, atstovaujančių ne mažiau kaip 2 Institucijas, grupės.

    Pagrindiniai vykdytojai – mokslininkai gali būti tik vienos paraiškos vadovais ar vykdytojais.

    Prioritetas teikiamas jaunųjų mokslininkų vadovavimo projektams gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai (nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti į šį laikotarpį neįtraukiamos).

    Dėl to paties projekto finansavimo lygiagrečiai teikiamos paraiškos atitinkamoms projekto tyrėjų Institucijoms. Projekto pavadinimas ir paraiškų I-III dalys to paties projekto paraiškose turi sutapti.

    IV-V dalyse pateikiama tik konkrečios Institucijos, kuriai teikiama paraiška, projekto dalies išlaidų sąmata ir išlaidas pagrindžiantys priedai.

    Kiekviena Institucija finansuoja savo tyrėjų veiklas projekte, skirdama iki 10 000 Eur.

    Skiriamos lėšos gali būti naudojamos: darbo užmokesčiui; paslaugoms; prekėms; komandiruotėms (tiesioginiais projekto įgyvendinimo tikslais); būtinam ilgalaikiam turtui įsigyti (LSMU: netinkamos išlaidos, VDU: ne daugiau kaip 20 %). Netiesioginėms išlaidoms lėšos neskiriamos.

    Teikiant paraiškas būtina kaip priedą pateikti abiejų /visų projekto vadovų pasirašytą raštą, kuriame apibrėžiamos pagrindinės partnerių veiklos, pirminiai intelektinės nuosavybės objektai, taip pat bendrosios dalinės partnerių intelektinės nuosavybės proporcijos.

    Paraiškos teikiamos lietuvių kalba arba esant tarptautinėms tyrėjų grupėms – anglų kalba.

     

    Paraiškos priimamos ir teikiamos konsultacijos

    KTU: el. paštu mokslo.projektai@ktu.lt (konsultuoja Mokslo departamentas, tel. (8 37) 300 081, el. p. mokslo.projektai@ktu.lt).

    LSMU: el. paštu mokslocentras@lsmuni.lt (konsultuoja Mokslo centras, tel. (8 37) 327 276, el. p. mokslocentras@lsmuni.lt).

    VDU: el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt (konsultuoja Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, tel. (8 37) 327 809 ir (8 678) 81487, el. p. mokslo.paslaugos@vdu.lt).

    LEI: el. paštu Rimantas.Levinskas@lei.lt (konsultuoja Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo skyrius, tel. (8 37) 401 804, el. p. Rimantas.Levinskas@lei.lt).

     

    Paraiškų vertinimo kriterijai bei dokumentų formos pateiktos:

    KTU-LSMU-VDU-LEI_paraiskos_forma_lt_2022

    KTU-LSMU-VDU-LEI_paraiskos_forma_en_2022

    KTU-LSMU-VDU-LEI_paraiskos_vertinimo_forma_2022

    KTU-LSMU-VDU-LEI_rasto_del_projekto_uztikrinimo_forma_2022

    Kviečiame dalyvauti mokslinių tyrimų pristatyme

    Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto jungtinių mokslininkų grupių projektų vykdytojų ataskaitinė konferencija

    PROGRAMA
    2022 m. vasario 1 d.
    Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, I a. konferencijų salė, Kaunas
    Būtina registracija: https://www.lei.lt/renginiai/ktu-lsmu-vdu-ir-lei-projektu-ataskaitine-konferencija/

    14.00–14.15 Konferencijos įžanginis žodis
    14.15–14.30 Energetinių išteklių atgavimo iš sąvartynų galimybių ir tvarumo modelis (ISLAND), dr. Gintaras Denafas (LEI), dr. Jolita Kruopienė (KTU), dr. Algirdas Jasinskas (VDU)
    14.30–14.45 Kvartalo tvaraus modernizavimo ir aprūpinimo energija galimybių vertinimas panaudojant skaitmeninį dvynį (E-modernizacija), dr. Darius Milčius (LEI), dr. Vytautas Bocullo (KTU)
    14.45–15.00 Giliuoju mokymusi grįstas automatinis lietuviško teksto redaktorius (Lituanistas), dr. Mantas Lukoševičius (KTU), dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė (VDU)
    15.00–15.15 Aiškintinio dirbtinio intelekto sistemos prototipas geriatrinio paciento sveikatos būklei vertinti (ProtoArtIs), habil. dr. Vita Lesauskaitė (LSMU), dr. Agnius Liutkevičius (KTU)
    15.15–15.30 Objektyvus fiziologinio atsako į skausmą vertinimas naudojant mašininio mokymosi technologijas (pAInLESS), dr. Lina Jankauskaitė (LSMU), dr. Andrius Rapalis (KTU)
    15.30–15.45 Kavos / arbatos pertrauka
    15.45–16.00 Dirbtinio intelekto metodais suprojektuotos elektroaktyvios medžiagos: sintezė, savybės ir panaudojimas optoelektronikoje (OPTOME), dr. Saulius Grigalevičius (KTU), dr. Simona Sutkuvienė (VDU)
    16.00–16.15 Plyšinių jungčių laidumo modeliavimas vienetinių kanalų lygmenyje (Jungtis), dr. Tadas Kraujalis (LSMU), dr. Mindaugas Šnipas (KTU)
    16.15–16.30 Dozimetrijos metodų įveiklinimas gama peilio radiochirurgijoje gydant galvos smegenų arteriovenines malformacijas po atliktos endovaskulinės embolizacijos (SMEGENYS), habil. dr. Arimantas Tamašauskas (LSMU), dr. Diana Adlienė (KTU)
    16.30–16.45 Fermentiškai susintetintų fruktooligosacharidų technologinių savybių įvertinimas ir galimo jų pritaikymo kombinuotai chemoterapijai tyrimas ląstelių kultūrų modelinėse sistemose (BIOFOST), dr. Vilma Petrikaitė (LSMU), dr. Michail Syrpas (KTU)
    16.45–17.00 Akustinių virpesių pritaikymas galvijų mastito prevencijai ir jo gydymui (VIPGAMA), dr. Antanas Sederevičius (LSMU), dr. Joris Vėžys (KTU)
    17.00–17.15 Apibendrinimas

    * Konferencijoje dalyvaujama tik su galimybių pasu, dėvint respiratorių, laikantis visų nustatytų saugumo reikalavimų.

    VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniąją drenažo valdymo sistemą

    KAUNO STARTUOLIŲ APDOVANOJIMAI 2021 // IŠRINK METŲ INOVACIJĄ!

    Šiais metais turime net du nominantus atstovaujančius VDU. UAB „Intelektika” įmonės įkūrėjas doc. dr. Darius Amilevičius ir UAB „Išmanusis drenažas”, kurio viena iš įkūrėjų doc. dr. Inga Adamonyte. Kviečiame aktyviai balsuoti ir palaikyti VDU startuolius. Jau keturis metus daugiau nei šimto startuolių bendruomenę vienijantis Kauno mokslo ir technologijų parkas inicijuoja Kauno startuolių apdovanojimus ir DELFI transliacijos metu skelbia vienus didžiausią pažangą mokslo ir verslo srityse sukūrusius Kauno startuolius.

    Šiemet prie iniciatyvos jungiasi startuolių bendruomenes Kaune auginantys partneriai:
    KAUNAS IN – Kauno startuolių ekosistemos lyderis
    VDU – mokslo ir verslo sinergiją kurianti akademinė bendruomenė
    LSMU / SVEIKATOS INOVACIJŲ VYSTYMO CENTRAS – sveikatos industrijos technologijas kurianti mokslininkų bendruomenė
    KTU / KTU STARTUP SPACE – studentų ir mokslo darbuotojų, kurie tampa inovatoriais, inkubatorius

    Šiais metais kiekvienas iš jų nominavo aktyviausius startuolius savo bendruomenėje: https://www.delfi.lt/apps/startuoliaikaune/
    Kviečiame atiduoti savo balsą už savo favoritą!

    Apie UAB „Išmanusis drenažas”

    Klimato kaita lemia vis dažnėjančius sausringus laikotarpius. Šiuo metu Lietuvoje beveik visos esančios sausinimo sistemos gali tik pašalinti perteklinį vandenį. Toks drenažo veikimas neleidžia sukaupti ir išsaugoti bei panaudoti sausuoju laikotarpiu dirvožemio drėgmės atsargų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniojo reguliuojamojo drenažo sistemą, kuri ūkininkams padės gauti ne tik didesnį derlių, bet ir sumažins užteršto vandens patekimą į paviršinius vandenis bei palengvins sprendimus valdant reguliuojamo drenažo sistemą.

    Išmaniąją drenažo sistemą vysto VDU Inžinerinio fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė ir jos kolegos. Inovacija paremta išmaniosiomis vandens išteklių dirvožemyje valdymo sistemomis, nuotolinių stebėjimų technologijomis ir dirbtiniu intelektu, mašinine duomenų analize.

    „Išmaniojo reguliuojamojo drenažo valdymo sprendimai priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų. Integravus automatines ar pusiau automatines, nuotoliniu būdu valdomas vandens lygio reguliavimo sistemas, vandens reguliavimo mechanizmai veiktų be papildomų nustatymų automatiškai, pagal specialistų nustatytus parametrus. Esant išskirtinėms sąlygoms, priežiūrą vykdantis asmuo galėtų nurodyti papildomus ar mažesnius charakteristikų apribojimus, tokiu būdu priderinamas sistemos valdymo įrenginius prie individualių poreikių. Mašininiai algoritmai atlieka duomenų analizę ir suformuoja rekomendaciją esamu laiku“, – sako VDU doc. dr. I. Adamonytė.

    Pasiūlymus lemia dirvožemio granuliometrinė sudėtis, geologinės sąlygos, vandensparos gylis, kitos dirvožemio drėgmę veikiančios ypatybės. Reguliuojamojo drenažo sistemų įrengimas leidžia gauti didesnį derlių ir pelną, optimizuojant  išteklius, pvz. „neprarandant“ vandens ir maisto medžiagų dirvožemyje. Norint įrengti išmaniąsias dirvožemio drėgmės reguliavimo sistemas, reikia vienkartinių investicijų, o vėliau sistemas reikia tik stebėti ir, esant poreikiui, kontroliuoti.

    „Kuriamas sprendimas padeda tausoti aplinkos išteklius. Aplinkosauginiu požiūriu pats didžiausias reguliuojamojo drenažo privalumas yra maistingųjų medžiagų išplovimo iš dirvožemių sumažinimas. Maistingųjų medžiagų išplovimas iš reguliuojamų drenažo sistemų nuo 20 iki 90 proc. Mažesnis, biologinio derlingumo skirtumas – nuo 15 iki 40 proc. 2017-2019 m. atlikti tyrimai parodė, kad drėgmės režimo reguliavimas pasiteisino auginant žieminius kviečius, miežius, žirnius ir pupas“, – pastebi viena iš inovacijos kūrėjų doc. dr. I. Adamonytė.

    Reguliuojamo drenažo tyrimai sulaukė didelio ūkininkų, valdžios institucijų ir mokslininkų susidomėjimo. Šiuo metu įrengtos kelios dešimtys tokio valdymo sistemų, kol kas automatinis nuotolinis stebėjimas ir mašininis duomenų analizavimas yra įdiegtas bandomojoje partijoje. Mokslininkai tikisi, kad šiuos technologinius sprendimus pavyks taikyti gerokai plačiau, nes vykdant tyrimus sulaukta ne vienkartinių pageidavimų „palengvinti” reguliuojamojo drenažo sistemos valdymą.

    VDU mokslininkai įdarbino dirbtinį intelektą raštvedybos darbams atlikti ir skaitmeninei atskirčiai mažinti

    KAUNO STARTUOLIŲ APDOVANOJIMAI 2021 // IŠRINK METŲ INOVACIJĄ!

    Šiais metais turime net du nominantus atstovaujančius VDU. UAB „Intelektika” įmonės įkūrėjas doc. dr. Darius Amilevičius ir UAB „Išmanus drenažas”, kurio viena iš įkūrėjų doc .dr. Inga Adamonyte. Kviečiame aktyviai balsuoti ir palaikyti VDU startuolius. Jau keturis metus daugiau nei šimto startuolių bendruomenę vienijantis Kauno mokslo ir technologijų parkas inicijuoja Kauno startuolių apdovanojimus 🏆 ir DELFI transliacijos metu skelbia vienus didžiausią pažangą mokslo ir verslo srityse sukūrusius Kauno startuolius.
    Šiemet prie iniciatyvos jungiasi startuolių bendruomenes Kaune auginantys partneriai:
    KAUNAS IN – Kauno startuolių ekosistemos lyderis
    VDU – mokslo ir verslo sinergiją kurianti akademinė bendruomenė
    LSMU / SVEIKATOS INOVACIJŲ VYSTYMO CENTRAS – sveikatos industrijos technologijas kurianti mokslininkų bendruomenė
    KTU / KTU STARTUP SPACE – studentų ir mokslo darbuotojų, kurie tampa inovatoriais, inkubatorius
    Šiais metais kiekvienas iš jų nominavo aktyviausius startuolius savo bendruomenėje: https://www.delfi.lt/apps/startuoliaikaune/
    Kviečiame atiduoti savo balsą už savo favoritą!

    Apie UAB „Intelektika”

    Kalbos technologijos, paremtos dirbtinio intelekto (DI) taikymu, palengvina darbą posėdžius transkribuojantiems sekretoriams bei raštininkams visame pasaulyje. Neseniai į šiuos vandenis įžengę lietuviai komercino savo išvystytą sprendimą, įkūrė startuolį „Intelektikair sulaukė pripažinimo. Tai VDU Informatikos fakulteto docento dr. Dariaus Amilevičiaus ir profesoriaus Gailiaus Raškinio kartu su komanda sukurta, „Semantika-2sprendimu paremta kalbos transkribavimo sistema.

    „Lietuvių kalbos puoselėjimui pasitelkiame moderniausias inovacijas – kalbos ir dirbtinio intelekto technologijas. Patikėdami kalbos atpažinimą dirbtiniam intelektui, automatizavome rutininius raštvedybos procesus, o tai  leidžia efektyvinti darbą, taupyti lėšas. Mums pavyko įgyvendinti taikomojo pobūdžio projektą, kuris prilygsta technologijų milžinės „Google“ produktams, nes naudojome gilųjį mokymą, dirbtinius neuroninius tinklus ir kalbos vektorizuotus modelius“, – sako dr. D. Amilevičius.

    Automatizuotas transkribavimo sprendimas žmones išvaduoja nuo daug laiko suryjančio ir varginančio tekstų formavimo rankiniu būdu. „Pavyzdžiui, ligoninėse operacijų protokolus dažnai rengia patys chirurgai, kurių darbo laikas brangiai apmokamas. Jaunuoliai tampa gydytojais tam, kad gelbėtų žmonių gyvybes, o ne tam, kad pusę dienos rankomis suvedinėtų pacientų duomenis į sistemą. Štai teisinėje tokia programa labai praverstų transkribuojant teismo posėdžių fonogramas – advokatų kontorose per mėnesį jų sukaupiama iki 50 val.“, – pastebi vienas iš startuolių kūrėjų, dr. D. Amilevičius.

    Projekto „Semantika-2“ metu sukurtą transkribatoriaus prototipą savo informacinėje sistemoje jau įdiegė Lietuvos radijas ir televizija, tą padaryti ruošiasi ir Kauno klinikos bei kitos įstaigos. Lietuvos verslo konfederacija savo rengiamuose „Metų paslaugos“ apdovanojimuose šiai VDU mokslininkų sukurtai automatinei kalbos transkribavimo sistemai skyrė garbingą „Metų mokslo paslaugos verslui 2020“ apdovanojimą.

    Mokslininkų startuolis pripažinimo sulaukė išvystęs lietuvių šnekos sintezės sprendimus, kurių prototipai buvo sukurti universitete ir kuriais naudojasi ir Lietuvos Respublikos Seimas bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šie sprendimai žmonėms su negalia leidžia interneto portalų straipsnius ne tik skaityti, bet ir išklausyti. Tokiu būdu žmonės su negalia gali gauti informaciją iš pirmų šaltinių ir aktyviai dalyvauti šalies gyvenime.

    „Semantika-2“ kūrėjai siekia, kad jų produktais naudotųsi ir kalbos atpažinimo inovacijas vystytų kuo daugiau su lietuvių kalbos technologijomis susijusių kūrėjų. Su mokslininkų išvystytais sprendimais galima susipažinti ir nemokamai atsisiųsti bei panaudoti savo paslaugų kūrimui svetainėje www.semantika.lt. Startuolio transkribavimo sprendimai pristatomi: https://snekos-atpazinimas.lt.

    Kurkime daugiau mokslo – verslo inovacijų

    Tiek Europos Sąjungos formuojamos politikos, tiek Lietuvos nacionalinės politikos lygmeniu dėmesys ir finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai didėja. Pažymėtina, jog dėl 2020 m. susiklosčiusios pandemijos ženkliai išaugo tvarių ir specifinių mokslinių tyrimų poreikis, o bendra mokslo ir verslo reakcija parodė, kaip susivieniję ir kartu vykdydami mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą tiek mokslas, tiek verslas geba pasiekti itin aukštus ir pridėtinę vertę kuriančius rezultatus. 2020 m. duomenimis pasauliniame inovacijų indekse Lietuva nukrito į 40 vietą (2019 m. – 38 vieta). Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būklė – įvardijama kaip viena priežasčių, nulėmusių tokį rezultatą. Atkreiptinas dėmesys ir į strategiją „Europa 2020”, kurios vienas iš tikslų investuoti 3 % ES BVP (viešosios ir privačiosios investicijos) į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei inovacijas. Nepaisant to, kad pastebimas didėjantis MTEP veiklų finansavimo intensyvumas, tai neišsprendžia vis dar egzistuojančių problemų.

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (toliau – VDU KTPC) vadovas Edvinas Samys teigia, kad mokslo – verslo bendradarbiavimo augimas jaučiamas visose mokslo kryptyse. Vis daugiau naudų iš tokio bendradarbiavimo pastebi mokslo ir verslo atstovai, o pačios naudos atsiranda kuriant inovacijas įvairiuose pramonės bei viešajame sektoriuose. 2021 m. VDU KTPC pritraukė finansavimą Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimui, kuris skirtas spręsti ne tik įsisenėjusias problemas, bet inovatyviomis veiklomis skatins atrasti įdomesnes mokslo – verslo bendradarbiavimo perspektyvas. Trumpai apie tai, kas kelia rūpestį.

    Visų pirma, kiekviena MTEP veiklą vystanti institucija numato savo kryptis. Bando prisitaikyti prie politinės aplinkos, dažnai vyrauja MTEP rezultatų vystymo sistemiškumo trūkumas ir aukšta konkurencija tarp MTEP bendruomenių, kas trukdo kurti globalius sprendimus. Antra, vis dar neišspęsti klausimai susiję su bandomąją gamyba, standartizacija, metrologija, sertifikavimu, intelektinės nuosavybės apsauga, rinkodara ir vadyba. Pastebimos naujos tendencijos, kuomet iš tradicinio inovacijų kūrimo etapo pereinama į valorizacijos sistemas (mokslinių tyrimų vertės sukūrimas per komercializaciją, pasitelkiant aukšto lygio intelektinės nuosavybės apsaugą bei licencijavimą, patentavimą ir kitus produkto komercializavimo etapus), tačiau tokios sistemos tik pradeda skintis kelią kuriant tvarius MTEP sprendimus ir juos pristatant plačiai visuomenei. Trečia, vis dar pastebimas didelis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sukurtų ir realizuotų sprendimų viešinimo ir komercializavimo trūkumas. Dėl šios priežasties dalis mokslinių tyrimų rezultatų lieka nepanaudoti, nepaisant to, jog moksliniams tyrimams 2021-2027 m. laikotarpiu keliamas didžiulis praktiškumo ir pritaikomumo reikalavimas. Viešajame sektoriuje dirbantys tyrėjai turi per mažai informacijos apie mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo galimybes, jiems trūksta technologijų perdavimo gebėjimų, nepakanka verslo pradžios žinių.

    Nors problemas, kylančias mokslo-verslo bendradarbiavimo srityje galima analizuoti gana plačiai, VDU KTPC komanda linkusi ieškoti kaip kylančius iššūkius spręsti ir veikti. Kaip teigia VDU KTPC vadovas Edvinas Samys „Teikiant projekto paraišką buvo svarbu atsižvelgti į Universiteto itin plačios aprėpties atliekamus mokslinius tyrimus, didelį partnerių ir verslo užsakovų skaičių bei poreikį kurti proveržį tokiose srityse kaip  švietimo ir socialinės inovacijos, kūrybinės industrijos ir proveržio inovacijos, skaitmeninė transformacija, biotechnologijos ir biosistemų inžinerija, sveikatos technologijos, bioekonomika, agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas, klimato kaitos poveikis.“ VDU KTPC numatytos veiklos:

    • Mokslo – verslo bendradarbiavimo koordinavimas. Antreprenerystės veiklos. Šia veikla bus siekiama atrasti kuo daugiau mokslo – verslo bendradarbiavimo sąlyčio taškų. VDU KTPC komanda padės ne tik rasti geriausius sprendimus bendradarbiavime, bet ir konsultuos prototipų komercializavimo klausimais, technologijų perdavimo proceso sprendimais, intelektinės nuosavybės, rinkos tyrimų ir kitais proveržį skatinančiais klausimais.
    • Startuolių ir atžalinių įmonių kūrimo skatinimas. Nors Lietuvoje jau gana sklandžiai veikia startuolių kūrimo skatinimo sistema ir VDU KTPC partneriai turi išvystytas startuolių idėjų generavimo programas, šioje veikloje bus skatinama VDU bendruomenė dar aktyviau kurti startuolius, o mokslininkus, jaunesniuosius tyrėjus bei doktorantus atrasti galimybes savo veiklą realizuoti per atžalines įmones. Bus taikomos ne tik finansavimo paieškos, bet ir vadybinės priemonės.
    • Žinių ir gerosios patirties skatinimo seminarai. Inovatyvios idėjos gimsta komunikuojant. Per artimiausius 2 metus VDU KTPC pakvies mokslo – verslo bendruomenę į daugiau nei 30 seminarų, kurių metu bus analizuojamos specifinės temos VDU mokslinių tyrimų kryptyse ir apžvelgiamos galimybės plėtoti aukštos pridėtinės vertės mokslinius tyrimus.
    • Hakatonai. 2022 m. ir 2023 m. potencialūs startuolių ir atžalinių įmonių kūrėjai bus pakviesti dalyvauti tarptautiniuose hakatonuose, kurie kartu su partneriais atvers galimybes mokslu grįstomis inovacijoms pasiekti tarptautines rinkas.
    • Inovatorių akademija. Inovacijų akademija bus pasitelkta siekiant atrasti mokslo – verslo bendradarbiavimo potencialą regionuose. Šiuo atveju unikalios metodikos kūrėjai VDU KTPC pakvies regionų atstovus ne tik stiprinti bendradarbiavimo tinklą, bet ir kurti proaktyvius sprendimus.
    • Prototipų demonstracinės erdvės įrengimas. VDU atviras visuomenei universitetas, todėl šios veiklos tikslas pristatyti Universitete kuriamus mokslo rezultatus. Šios veiklos metu bus sukurta prototipų demonstracinė erdvė, kuri atskleis Universiteto mokslo – verslo bendradarbiavimo rezultatus bei visuomenei pristatys atvirą erdvę mokslinės veiklos pažinimui ir edukacijai.

    VDU KTPC siekia padidinti Vytauto Didžiojo universiteto žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą, užtikrinant tvarią ir strategiškai ilgalaikę Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklą per proaktyvų antreprenerystės įgalinimą. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bus stiprinamos antreprenerystės veiklos, skirtos įgalinti mokslininkus, tyrėjus ar studentus komercializuoti MTEP rezultatus. Kuriant sinergiją bus vystomos visos inovacinės veiklos nuo idėjos sukūrimo iki įgyvendinimo, siekiant pateikti rinktai išbaigtus ir intelektine nuosavybe apsaugotus produktus.

    Projekto finansavimo priemonė – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

    Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

    Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

    • biuro patalpas
    • laboratorijas
    • diskusijų erdves verslo susitikimams
    • patogią automobilių stovėjimo aikštelę
    • bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

    Konkurso dalyviai dėl apžiūros ir registracijos turėtų kreiptis į inkubatoriaus koordinatorę Ingą Adamonytę tel. + 370 650 54264, el. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt. Patalpų apžiūra nuo 2021-12-06 iki 2021-12-07, dokumentų pateikimas nuo 2021‑12-16 ir 2021-12-17.

    Konkursų sąlygos: 

    Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 5 sąlygos

    Pristatymo renginys „Termoizoliacinės medžiagos iš avių vilnos”

    Spalio 5 d. (antradienį) nuo 10 iki 14 val. KTPC II a. (223 kab. ,,Inovacijų slėnis”) salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, Kauno r.) vyks pristatomasis renginys

    Projekto tikslas – sukurti atsinaujinančių išteklių (avių vilnos) pagrindu gaminamą produktą, pasižymintį natūraliomis savybėmis bei tinkantį pastatų ir patalpų apšiltinimui ir skatinti efektyvų šių išteklių naudojimą, didinant avis auginančių ūkininkų konkurencingumą ir remiant perėjimą prie mažesnės aplinkos taršos bei mažesnio anglies dioksido kiekio išmetimo žemės ūkio sektoriuje.

    Projektu siekiama apjungus LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų, Vilnius Tech konsultantų ir pažangos siekiančių šalies ūkininkų žinias, patirtį ir galimybes, spręsti perteklinės avių vilnos tolesnio panaudojimo ir aplinkosaugos klausimus bei sudaryti papildomas galimybes suinteresuotiesiems pastatų apšiltinimu ir statybų sektoriui.

    Projekto įgyvendinimo metu sukurti termoizoliacinių medžiagų pavyzdžiai iš avių vilnos, nustatytos geriausios jų pagal technines-kokybines savybes ir pagal avių veisles.

    Projekto rezultatai skatina besidominčius apšiltinimo klausimais naudoti termoizoliacinę medžiagą iš avių vilnos, taupant energetinius išteklius, mažinant aplinkos taršą. Tai yra ir papildomas stimulas bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos plėtrai panaudojant atsinaujinančius žemės ūkio išteklius. Sėkmingi projekto rezultatai sudaro prielaidas ūkininkams gauti daugiau pajamų.

    ATSAKINGI UŽ PROJEKTO VYKDYMĄ

    Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto darbuotojai: Artūras Lakis (vadovas), dr. Aistė Galnaitytė, dr. Virginia Namiotko, dr. Irena Kriščiukaitienė, dr. Dalia Štreimikienė, dr. Virgilijus Skulskis, dr. Tomas Baležentis

    1. Vivulskio g. 4A-13, 03220 Vilnius, tel. +370 5 2614525,
    2. paštas laei@laei.lt

    Vilnius Tech darbuotojai: dr. Sigitas Vėjelis, dr. Arūnas Kremensas, dr. Saulius Vaitkus

    Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius, tel. +370 5 2745030,

    1. paštas vilniustech@vilniustech.lt

    Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

    Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

    Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

    • biuro patalpas
    • laboratorijas
    • diskusijų erdves verslo susitikimams
    • patogią automobilių stovėjimo aikštelę
    • bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

    Konkurso dalyviai dėl apžiūros ir registracijos turėtų kreiptis: KTPC projekto dalies vadovė Inga Adamonytė tel. + 370 650 54264, el. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt. Patalpų apžiūra nuo 2020-09-27 iki 2020-09-28, dokumentų pateikimas nuo 2020‑10-04 iki 2020-10-06.

    Konkursų sąlygos: 

    Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos 

    Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 5 sąlygos

    Pradedamas įgyvendinti projektas „Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimas“

    Tiek Europos Sąjungos formuojamos politikos, tiek Lietuvos nacionalinės politikos lygmeniu dėmesys ir finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai didėja. Pažymėtina, jog dėl 2020 m. susiklosčiusios pandemijos ženkliai išaugo tvarių ir specifinių mokslinių tyrimų poreikis, o bendra mokslo ir verslo reakcija parodė, kaip susivieniję per mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą tiek mokslas, tiek verslas geba pasiekti itin aukštus rezultatus. Pasaulinio inovacijų indekso vertinimo skalėje 2019 m. Lietuva pakilo dviem pozicijomis aukščiau – į 38 vietą tarp 129 pasaulio valstybių. Taip pat nežymiai pasikeitė pozicija pagal tarptautinių patentų paraiškų pateikimą iš 42 (2018 m.) į 39 vietą (2019 m.). 2020 m. duomenimis pasauliniame inovacijų indekse Lietuva nukrito į 40 vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į strategiją „Europa 2020”, kurios vienas iš tikslų investuoti 3 % ES BVP (viešosios ir privačiosios investicijos) į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei inovacijas. Nepaisant to, nors ir toliau pastebimas didėjantis MTEP veiklų finansavimo intensyvumas, tačiau tai neišsprendžia vis dar egzistuojančių problemų.

    Visų pirma, kiekviena MTEP veiklą vystanti institucija numato savo kryptis ir bando prisitaikyti prie politinės aplinkos, taip pat vyrauja sistemingumo trūkumas ir aukšta vidinė konkurencija tarp MTEP bendruomenių, kas trukdo kurti globalius sprendimus. Antra, vis dar neišspęsti klausimai susiję su bandomąją gamyba, standartizacija, metrologija, sertifikavimu, intelektinės nuosavybės apsauga, rinkodara ir vadyba. Pastebimos naujos tendencijos, kuomet iš tradicinio inovacijų kūrimo etapo pereinama į valorizacijos sistemas (mokslinių tyrimų vertės sukūrimas per komercializaciją, pasitelkiant aukšto lygio intelektinės nuosavybės apsaugą bei licencijavimą, patentavimą ir kitus produkto komercializavimo etapus), tačiau tokios sistemos tik pradeda skintis kelią kuriant tvarius MTEP sprendimus ir juos pristatant plačiai visuomenei. Trečia, vis dar pastebimas didelis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sukurtų ir realizuotų sprendimų viešinimo ir komercializavimo trūkumas. Dėl šios priežasties dalis mokslinių tyrimų rezultatų lieka nepanaudoti, nepaisant to, jog moksliniams tyrimams naujuoju laikotarpiu keliamas didžiulis praktiškumo ir pritaikomumo reikalavimas. Viešajame sektoriuje dirbantys tyrėjai turi per mažai informacijos apie mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo galimybes, jiems trūksta technologijų perdavimo gebėjimų, nepakanka verslo pradžios žinių. Dėl kompetencijos ir išorinės pagalbos trūkumo didžioji dalis mokslo ir studijų institucijose susiformavusių idėjų nepaverčiami inovatyviais produktais. Visame inovacijų cikle – nuo idėjos iki jos įdiegimo rinkoje – atsiranda spraga dėl nepakankamo verslo ir mokslo bendradarbiavimo, netinkamo komercializavimo proceso finansavimo ir prasto mokslo rezultatų diegimo į rinką.

    „Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimas“, projekto kodas Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-04-0004 suteiks galimybę dar daugiau koncentruotis į antrepreneriškų veiklų skatinimą Universitete.

    Projekto tikslas – padidinti Vytauto Didžiojo universiteto žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą, užtikrinant tvarią ir strategiškai ilgalaikę Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklą per proaktyvų antreprenerystės įgalinimą. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bus stiprinamos antreprenerystės veiklos, skirtos proaktyviai įgalinti komercializuoti MTEP rezultatus. Kuriant sinergiją bus vystomos visos inovacinės veiklos nuo idėjos sukūrimo iki įgyvendinimo, siekiant pateikti rinktai išbaigtus ir intelektine nuosavybe apsaugotus produktus.

    Projekto finansavimo priemonė – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

    Pagrindinės veiklos – antreprenerystės paslaugų teikimas, sklaidos renginių organizavimas, MTEP produkto vystymo ekspertinės konsultacijos, demonstracinės erdvės kūrimas, infrastruktūros plėtra.

    Projekto biudžetas ir įgyvendinimo trukmė – 690 141,15 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt vienas euras ir 15 ct). 29 mėn. (2021 05 – 2023 08).

    Projekto vadovas: Edvinas Samys, edvinas.samys@vdu.lt

    Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

    Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

    • biuro patalpas
    • laboratorijas
    • diskusijų erdves verslo susitikimams
    • patogią automobilių stovėjimo aikštelę
    • bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

    Konkurso dalyviai dėl registracijos turėtų kreiptis: KTPC projekto dalies vadovė Inga Adamonytė tel. + 370 650 54264, el. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt. nuo 2021‑04-21 iki 2021-04-22 (tel. + 370 650 54264, registracija vykdoma darbo dienomis nuo 10 val. 00 min. iki 12 val. 00 min., ir nuo 13 val. 00 min. iki 15 val. 00 min.). Vokai pateikiami juos pristatant KTPC projekto vadovei Ingai Adamonytei adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 221 kab., pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

    Konkursų sąlygos: 

    Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos