Paslaugos verslui

    Kvietimai į projektus

    Tarptautinė žemės ūkio technikos paroda

    KTPC inovacijų ir technologijų perdavimo specialistė Indre Bručienė kartu su prof. dr. Egidijumi Šarauskiu dalyvavo Tarptautinėje žemės ūkio technikos parodoje Nr.1 pasaulyje “AGRITECHNICA 2019”. Parodoje pristatytos naujausios technologijos ir inovacijos aiškiai parodo aukštą žemės ūkio inžinerijos techninį lygį bei sparčią pažangą. Agrotechnologijų startuoliai pristatė inovatyvius žemės ūkio programinės įrangos, dirbtinio intelekto (AI), didžiųjų duomenų ir vaizdų analizės, duomenų mainų, fotografavimo, augalų fenotipų ar streso nustatymo, tiksliojo ūkininkavimo, robotikos sistemų bei jutiklių technologijų sprendimus. Jau daugelis sprendimų žemės ūkyje grįsti naujausiomis technologijomis, tačiau mokslininkai, inžnieriai dar turi daug laisvės kūrybiniams ir novatoriškiems sprendimams

    Mokslinė konferencija „Bioinovacijos pieno gamybos ūkiuose“

    Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“

    „Pieno gamybos ūkių konkurencingumo didinimas panaudojant inovatyvias biopriemones“. Projekto Nr. 14PA-KK-16-1-02644-PR001

    MOKSLINĖ KONFERENCIJA

    „Bioinovacijos pieno gamybos ūkiuose“

    Data: 2019 m. lapkričio 13 d.

    Vieta: II r. 201 a., VDU ŽŪA, Studentų g. 15, Akademija, Kauno r.

    P R O G R A M A

    9:45 – 10:00 Dalyvių registracija
    10:00 – 10:10 Konferencijos atidarymas.

    Prof. dr. Antanas Maziliauskas, VDU ŽŪA kancleris;

    doc. dr. Rolandas Domeika, ŽŪIF dekanas, VDU ŽŪA.
    10:10 – 10:30 Pieno gamybos sektorius: problemos ir galimybės.

    Karolis Anužis, Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas;
    Rūta Savickienė, Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė, LR Žemės ūkio Ministerija.
    10:30 – 10:50 Kaip pelningai parduoti pieną?

    Dr. Genadijus Vorobjovas, Žaliavos pirkimo vadovas, ŽŪK „Pienas LT”.
    10:50 – 11:20 Produktyvių karvių šėrimo technologijų pasirinkimas ir racionų balansavimas.

    Vyr. m. d. dr. Virginijus Uchockis, LSMU VA Gyvulininkystės institutas.
    11:20 – 11:50 Molžemio panaudojimas galvijų racione.

    Prof. dr. Vigilijus Jukna, VDU ŽŪA.
    11:50 – 12:05 Kavos pertrauka
    12:05 – 12:25 Šėrimo automatizavimas pieno gamybos ūkiuose – ateitis ar dabartis?
    Tadas Gudauskas, Šėrimo sistemų produktų vadovas, UAB “DeLaval“.
    12:25 – 12:45 Gyvulininkystės ateitis: skaitmeninės sistemos + biopriemonės.

    Prof. dr. Rolandas Bleizgys, VDU ŽŪA.
    12:45 – 13:00 Teisingas karvidžių vėdinimas ir oro taršos mažinimas.

    Doc. dr. Jonas Čėsna, VDU ŽŪA;

    Prof. dr. Rolandas Bleizgys, VDU ŽŪA.
    13:00 – 13:15 Biopriemonių panaudojimas oro taršos mažinimui gyvulininkystėje.
    Doktorantė Reda Mažeikienė, VDU ŽŪA.
    13:15 – ….. Diskusija

    Visiems dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

    Prašome registruotis iki 2019 m. lapkričio 08 d.:

    El. paštu: redos.laiskai@gmail.com arba tel. Nr. 8 615 28287 (Reda Mažeikienė).

     

    Informaciją teikia:

    Rolandas Bleizgys, tel. Nr. 8 686 10900, el. paštas: Rolandas.Bleizgys@vdu.lt

     

    Konferencija „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“

    Kviečiame dalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos įgyvendinamo projekto „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas”  baigiamojoje konferencijoje, kuris vyks  š.m. spalio mėn. 31 d. (ketvirtadienį).

    Registracijos į renginį pradžia 9 val. Renginio pradžia 10 val. 

    Vieta – VDU Žemės ūkio akademija (III rūmai, 601a., Universiteto g. 10, LT-53361 Akademija, Kauno r.).

    Detalią darbotvarkę pridedame. 

    Labai prašome apie savo ketinimą dalyvauti informuoti elektroniniu paštu egle.sarkiniene@vdu.lt

     

    PROGRAMA -2019 10 31

    Seminaras „Efektyvus intelektinės nuosavybės valdymas”

    Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras kviečia į seminarą.

    Data: 2019 m. lapkričio 7 d. 10 val.

    Vieta: VDU Žemės ūkio akademija, Universiteto g. 8a – 214, Akademija, Kauno r.

    Programa:
    10.00 – 10.30 val. – Pramoninės nuosavybės objektai ir jų apsaugos principai (Valstybinio patentų biuro Pramonines nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė);
    10.30 – 11.30 val. – Išradimų apsauga ir patentavimo pagrindai (Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus ekspertė Vita Kiriliauskaitė);
    11.30 – 12.00 val. – Patentinės informacijos nauda (Valstybinio patentų biuro Pramonines nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė);
    12.00 – 12.30 val. – Augalų veislių teisinė apsauga (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė);
    12.30 – 13.00 val. – Žemės ūkio ir maisto produktų, vynų bei spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos teisinis reglamentavimas (Žemės ūkio ministerijos atstovas).

    Dalyvius, kviečiame registruoti mokslo.paslaugos@vdu.lt. Užsiregistravusiems bus išduodami pažymėjimai.

    Vyksta negyvenamųjų patalpų nuomos konkursas

    Vytauto Didžiojo universitetas skelbia negyvenamų patalpų viešą nuomos konkursą inovatyvių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatais veiklą grindžiančių/testuojančių įmonių veiklai adresu Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r., nuomojamas plotas 30,56 kv. m. Pradinė nuomos konkurso kaina – 3,00 Eur be PVM už 1 kv. m. mėnesiui. Nuomos terminas – 3 metai.

    Vokus su dokumentais, nurodytais konkurso sąlygose, reikia pristatyti 2019 m. spalio 28-31 d.  nuo 9 iki 15 val., adresu: K. Donelaičio g. 52-408, Kaunas.

    Konkursas vyks 2019 m. lapkričio 4 d. 10.00 val., K. Donelaičio g. 52-408, Kaune.

    Sąlygos ir paraiškos forma

    Daugiau informacijos apie konkursą: Remigijus Gustas, tel. 860808842.

    Diskusijos nuo inovatyvių technologijų iki socialinių inovacijų

    Kviečiame dalyvauti. Rugsėjo 26-27 d. parodos „Inno panorama“ metu VDU KTPC organizuoja diskusijas.

    Vieta: bendradarbiavimo erdvė „Inno space“ (I aukštas), Universiteto g. 8a (IV rūmai), Akademija, Kauno r.

    Diskusijų temos ir svečiai:

    Rugsėjo 26 d.:
    11:00 val. „Naujausios technologijos žemės ūkyje – realybė ar ateitis?“
    Svečiuose: Prof. Tomas Krilavičius (VDU), Dr. Egidijus Kasiulis (VDU ŽŪA)

    13:00 val. „5 žingsniai iki agrostartuolio“
    Svečiuose: socialinis verslas, kuriantis socialines inovacijas – VšĮ „Stebuklingi draugai LT“, įkūrėja Ugnė Nedzinskaitė ir Dodis.

    Rugsėjo 27 d.:
    10:00 val. „Kaip maistas gali būti vaistas?“
    Svečiuose: Prof. Honorata Danilčenko (VDU ŽŪA), Prof. Gintarė Zaborskienė (LSMU), Edita Danilčenko UAB „Sotu sotu“, Asta Teresevičienė „Dream food“

    13:00 val. „Intelektinės nuosavybės apsauga“
    Svečiuose: Darius Milčius (VDU), Edvinas Samys (VDU)

    Maloniai lauksime Jūsų susitikimuose ir diskusijose.

    Kauno mokslininkai tęsia bendradarbiavimą aktualiuose projektuose

    Susivieniję Kauno mokslininkai tęsia partnerystę mokslo labui – jau antrus metus iš eilės bendrus projektus pagal Jungtinę veiklos sutartį ėmėsi vykdyti Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai bei Lietuvos energetikos institutas (LEI). Šiemet konkurse buvo išrinkti nauji projektai, kuriems bus skirtas finansavimas – šįkart jie skirti vėžio gydymui ir diagnostikai, atsparumui vaistams, naujiems bioenergijos šaltiniams ir kitiems aktualiems klausimams.

    VDU, KTU, LSMU ir LEI jėgas suvienijo siekdami kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tarp partnerystės tikslų – sudaryti palankias sąlygas verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui, skatinti inovatyvius technologinius sprendimus, jų diegimą šalyje ir užsienyje.

    Tarp jungtinių projektų, kuriems šiemet nutarta skirti finansavimą – tyrimas, skirtas itin opiai problemai: reiškiniui, kai daugelis vaistų, kurie slopina bakterijų augimą ir dauginimąsi, ima nebeveikti dėl įgyto atsparumo. VDU ir KTU tyrėjų komanda sieks bendro tikslo – atrasti naujas biologiškai aktyvias daugiavaisčio atsparumo siurblius veikiančias medžiagas, kurios padėtų išvengti daugiavaisčio atsparumo problemos. Projektas, kuriam vadovaus VDU Biochemijos katedros docentė dr. Simona Sutkuvienė, vadinasi „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopiklių sintezė ir tyrimai (SLOPSINT)“.

    Kitas bendras projektas kovoja su vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių didelį mirštamumą nuo vėžio – pavėluota jo diagnostika ir atsparumu chemoterapijai. Vėžio ląstelių atsparumą vaistams gali lemti didelis kolageno skaidulų kiekis naviko tarpląstelinėje matricoje. Tyrėjų tikslas – įvertinti impulsinio ultragarso poveikį skirtingų medžiagų (priešvėžinių vaistų ir kalcio jonų) skvarbai ir toksiškumui vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūrose. Šiam projektui, „Impulsinio ultragarso poveikio įtaka medžiagų pernašai į vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūras“, vadovaus VDU Biologijos katedros profesorius Saulius Šatkauskas.

    Kovai su onkologiniais susirgimais skirta ir dar viena bendra Kauno universitetų iniciatyva. Trečiasis finansavimą laimėjęs projektas imasi storosios žarnos vėžio – vieno dažniausiai diagnozuojamų ir tuo pačiu didžiausią mirtingumą nešančių piktybinių navikų pasaulyje ir Lietuvoje. Šiandien svarbia tyrimų kryptimi tapo molekulinių žymenų naudojimas ankstyvai šio kolorektalinio vėžio diagnostikai – tikimasi, kad ji pagerins pacientų išgyvenamumą ir palengvins vėžio prevenciją. Pastarojo projekto, „MiR-1246 ir jos izoformų, turinčių 5‘ galo modifikacijas, vaidmuo kolorektalinio vėžio patogenezėje (COLONMIR-1246)“, vadovas –VDU Biologijos katedros lektorius dr. Paulius Ruzgys.

    Konkurse sėkmės susilaukė ir projektas, skirtas medvilnės atliekoms – vienam perspektyvių bioenergijos šaltinių, kuris gali ženkliai prisidėti prie didžiuosiuose miestuose suvartojamos energijos. Pasitelkdami mikroorganizmus, mokslininkai ėmėsi kurti technologijas, kurios padės gaminti biokuro produktą bioetanolį iš medvilnės pluošto arba popieriaus – kurie, savo ruožtu, gaunami iš tekstilės ir banknotų atliekų. Projekto pavadinimas – „Medvilnės atliekų perdirbimas vykdant mikrobiologinę hidrolizę ir etanolinę fermentaciją (CotEtha)“. Jam vadovaus VDU Aplinkos tyrimų centro vadovas, prof. habil. dr. Rimantas Daugelavičius.

    Jungtinę veiklos sutartį VDU, KTU, LSMU ir LEI pratęsė vasario pradžioje. 2018 m. šios mokslo įstaigos įkūrė pirmąjį ir vienintelį Lietuvoje tarpinstitucinį mokslo fondą. Projektų konkurso koordinatorius – VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, užtikrinantis aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, universiteto partnerystes su verslo, valstybiniu ir viešuoju sektoriumi, padedantis mokslininkams komercializuoti savo paslaugas.

    Dirvožemio gelbėjimo planas – mokslininkų rankose

    Dirvožemis yra tarsi jautri, lengvai pažeidžiama gyvoji Žemės oda ir vienas vertingiausių išteklių. Šis gyvybiškai svarbus resursas, deja, sparčiai senka – per pastaruosius 150 metų buvo prarasta pusė planetos dirvožemio. Svarbiausias šių dienų žemės ūkio mokslo iššūkis – pateikti žinias, skatinančias imtis priemonių dirvožemio gyvybingumui atkurti bei išsaugoti.

    Dirvožemio nykimas bei jo derlingumo mažėjimas yra opi viso pasaulio problema. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta. Kasmet pasaulyje dėl intensyvaus ūkininkavimo prarandama apie 24 mlrd. tonų derlingo dirvožemio. Skaičiuojama, jog dėl to pasauliniai derlingumo nuostoliai viršija 40 mlrd. JAV dolerių per metus.

    „Pasaulio specialistai perspėja – jei ir toliau leisime dirvožemiui degraduoti tokiais tempais, žemdirbystės vaisias galėsime džiaugtis tik artimiausius 60 metų. JTO iškėlė tikslą iki 2030 m. sustabdyti pasaulinę dirvožemio degradaciją. Lietuvos mokslininkai taip pat ragina aktyviai spręsti dirvožemio nykimo problemą ir siūlo priemones, kaip tai padaryti“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.

    Lietuvos dirvožemis praranda derlingumą

    Dirvožemio degradavimo problema itin aktuali ir Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro mentorius, Agronomijos fakulteto docentas, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko naujų technologijų centro vadovas  doc. dr. Vytautas Liakas akcentuoja – dėl sparčiai blogėjančios mūsų šalies dirvožemio būklės reikia kaltinti ne tik vėjo ir lietaus sukeltą dirvos erozija, bet ir neatsakingą ūkininkavimą, t.y. pernelyg intensyvų žemės dirbimą, nepagrįstą žemės ūkio technikos naudojimą, gausų tręšimą.

    „Kai kurie Lietuvos ūkininkai nuo savo veiklos pradžios 1991 m. prarado 50-60 proc. dirvožemio humuso. Tai yra milžiniški nuostoliai – beveik dirvožemio sunaikinimas. Žmonės paprastai tos žalos neįvertina, tačiau specialistai fiksuoja, jog kasmet netenkama derlingojo, humusingo sluoksnio. Dirvožemis tampa ne juodas, o pilkas. Ūkininkai pastebi, kad trąšų ir augalų saugos priemonių sunaudoja vis daugiau, o derlius negerėja. Nuo 1998 m. trąšų sunaudojimas Lietuvoje išaugo vidutiniškai 30 proc. Tačiau žymaus derlingumo padidėjimo nėra. To priežastis – prastėjantis dirvožemis“, – teigia doc. dr. V. Liakas. Pasak jo, blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti nesiėmus priemonių dirvožemiui gerinti, yra jo dykumėjimas.

    „Dirvožemis kadaise buvo smėlis, tik jame per milijonus metų iš sunykusių augalų ir gyvūnų liekanų susiformavo organinė dalis – humusas. Nuolat alinant, ateityje jis vėl gali virsti smėliu. Augalams reikalingas minimalus humuso kiekis dirvožemyje yra 2 proc. Dabar didelėje dalyje Lietuvos dirvožemių yra tik 1,2 –1,5 proc. humuso. Tiesa, yra ir itin derlingų dirvožemių, Joniškio bei Vilkaviškio rajonuose, kuriuose yra daugiau nei 3 proc. humuso“, – pasakojo V.Liakas.

    Mokslininkai siūlo tvarios žemdirbystės sprendimus

    Pasak doc. dr. V. Liako, dabar jau pasiekta kritinė riba, kai norime ar ne, dirvožemiu reikia pasirūpinti. Tačiau situacija nėra beviltiška, nes priemonių išsaugoti dirvožemį yra. Šioje srityje intensyviai dirba Lietuvos mokslininkai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje  bei Vilniaus universitete, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre bei kitose mokslo įstaigose, aktyviai bendradarbiaujant su žemės ūkio verslu, atliekami augalų ir dirvožemio būklės tyrimai, inovatyvūs lauko bandymai bei pateikiami mokslu grindžiami dirvožemio gerinimo metodai.

    V. Liakas apibendrina svarbiausias Lietuvos mokslininkų rekomendacijas šalies dirvožemiui išsaugoti.

    • Atsisakyti nepagrįsto žemės dirbimo

    Lietuvoje derlingas tik 15-20 cm dirvožemio paviršius. Tačiau naudojant šiuolaikinę žemės ūkio techniką, išariama giliau ir į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Be to, netinkamas arimas padidina piktžolių plitimą, o po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia. Lietuvos ūkininkams vis dar neįprasta girdėti raginimus atsisakyti intensyvaus žemės dirbimo ir jos nearti, tačiau mokslininkai tikina, jog nepagrįstas žemės dirbimas stipriai prisideda prie dirvožemio niokojimo. „Ūkininkai niekaip nesuvokia, kad žemę reikia dirbti mažiau. Jie stengiasi ją dirbti intensyviai ir daro tai neracionaliai. Rekomenduojama supaprastinti žemės dirbimą ir pereiti prie tiesioginės sėjos, kai nuėmus augalus žemė neariama, o sėjama iškart. Tai yra vienas populiariausių sprendimų, leidžiantis apsaugoti dirvožemį nuo nykimo“, – aiškino V.Liakas.

    • Taikyti sėjomainą

    „Ūkininkavimas yra verslas. Vienus augalus auginti pelninga, kitus – ne. Ūkininkai linkę auginti vien pelninguosius, t.y. kviečius, miežius, rapsus. Šie labiausiai alina dirvožemį, todėl būtina taikyti sėjomainą – augalų kaitą. Lietuvos mokslininkai atlieka tyrimus su posėliniais augalais, gilinasi į jų šaknų sistemą, kokie mikroorganizmai prie jų plintą, kaip tie augalai kovoja su dirvožemyje esančiais patogenais ir kiek jį pagerina“, –  pasakoja V. Liakas. Tarpiniai pasėliai ne tik turtina dirvožemį naudingomis medžiagomis bei pagerina dirvos struktūrą, bet ir sumažina piktžolių kiekį, kai kurių ligų ir kenkėjų plitimą bei sulaiko dirvoje drėgmę. Rekomenduojama nuėmus derlių, dirvą užsėti posėliniais dirvožemį gerinančiais augalais (aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, facelijos, grikiai, lubinai, žirniai ir kiti greitai augantys augalai) ar jų mišiniais. Ūkininkai, gerinantys savo dirvožemį posėliniais augalais gali gauti ES žalinimo išmokas.

    • Naudoti biologinius preparatus

    Pasak V. Liako, pati naujausia ir šiuo metu aktualiausia mokslininkų darbo kryptis – dirvožemio mikrobiologija. Itin svarbus dirvos sveikatos rodiklis yra jos biologinis aktyvumas. Kubiniame centimetre derlingo dirvožemio yra milijonai bakterijų, kurios dalyvauja dirvodariniuose procesuose ir saugo augalus nuo ligų sukėlėjų plitimo. Nualintam dirvožemiui atkurti rekomenduojama naudoti biologinius preparatus, kurie padidina jo mikrobiologinę įvairovę ir aktyvina natūraliai jame vykstančius procesus. „Lietuvoje kuriami ir gaminami biologiniai preparatai visoms dirvožemio bei augalų problemoms spręsti – augalų imuninės sistemos stiprinimui, biologinio azoto kiekiui dirvoje, fosforo įsisavinimui didinti, įvairių teršalų suardymui, tarkime, kai dirvožemis užterštas nafta, sunkiaisiais metalais ar druskomis. Taip pat siūloma naudoti biologinius preparatus, skirtus kovai su augalų ligomis. Šiems, skirtingai nei cheminėms augalų saugos priemonėms, neišsivysto patogenų atsparumas. Ir svarbiausia – naudojant biologinius preparatus visiškai neteršiama aplinka, nėra jokio neigiamo poveikio augalams, gyvūnams bei žmonėms. Biologiniai preparatai – nėra trąšos. Tai dirvožemio aktyvintojai, kurie sukurti naudojant tokias technologijas, kurias gamta sėkmingai naudoja milijonus metų. Žemėje yra visų jai reikalingų naudingųjų medžiagų. Tik mes jas užblokavome ilgą laiką gausiai naudodami trąšas ir pesticidus. Biologiniai preparatai padeda dirvožemiui atsigauti ir aprūpinti augalus būtinomis maistingomis medžiagomis“, – teigia V. Liakas.

    Pasak MITA specialistų, net apie 75 proc. Lietuvos dirvožemio balansuoja ant degradavimo ribos, o didžiausią įtaką tam turėjo intensyvi ir chemizuota žemdirbystė. Dėl jos dirvožemyje sumažėjo organinių medžiagų, padidėjo tarša sunkiaisiais metalais, buvo išbalansuotas cheminių elementų tarpusavio santykis. Agroverslo atstovams bei ūkininkams rekomenduojama aktyviai domėtis moksline žemės ūkio srities veikla, įsiklausyti į ekspertų rekomendacijas ir pasukti tausojančios, tvarios žemdirbystės kryptimi. Verslo ir mokslo partnerystė naudinga abiems pusėms, o taip pat ir gamtai!

    MITA kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Tai didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas, kuris teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

    Kad verslas su mokslu galėtų sėkmingai bendradarbiauti, MITA įkūrė „Open R&D Lietuva“  tinklo Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams.

    VDU pradeda vykdyti bendrus mokslo ir verslo MTEP projektus

    Lietuvos verslo paramos agentūra finansuos net keturis bendrus mokslo ir verslo MTEP projektus, kuriuos kartu su įmonėmis vykdys Vytauto Didžiojo universitetas. Projektai buvo pateikti pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos I prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr.J05-LVPA-K-04 „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“.

    Projektai vykdomi fizinių-technologinių, agroinovacijų ir edukologijos mokslų srityse. Bendra projektų vertė – 3,8 mln. eurų.

    1. „Ekologiškų zootechninių pašarų priedų pagrindu paremtų premiksų prototipų vystymas“ (VDU ir UAB „Santranga“)

    Dėl daugybės kintančių aplinkos sąlygų – tokių kaip hidrocheminio režimo sutrikimai, temperatūros skirtumai ar per mažas deguonies kiekis – sužalojimai gaudant žuvis, gyvų žuvų pakrovimas, iškrovimas ir kiti veiksniai sumažina žuvų imunitetą bakterijoms, virusams ir helmintams. Didelis ligų paplitimas bei funkcinis efektyvumas dažnai lemia ir aukštą žuvų mirštamumą. Siekiant spręsti šią problemą, pašaruose ilgai buvo naudojami antibiotikai, tačiau 2006 m. Europoje tokia praktika buvo uždrausta. Projekte kuriami ekologiški, zootechniniai premiksų su pašarų priedais sprendimai, kurie būtų ne tik efektyvūs, tačiau ir turėtų konkurencingą kainą, kuri galėtų pakeisti dabar rinkoje esančius produktus. Sukurti produktai mažins ligų kiekį, greitins sveikimą, gerins produkto įsisavinimą 12-15 proc. ir gyvos masės prieaugį iki 26 proc., mažins produkcijos savikainą, užtikrins ekologinį gamybos saugumą.

    1. „Sausos fermentacijos biodujų reaktoriaus (SSAD) prototipo sukūrimas pritaikant besivystančioms bei didelį organinių atliekų kiekį turinčioms šalims“ (VDU ir MB „Tvarus sprendimas“)

    Projekto metu kuriamas unikalios struktūros sausos fermentacijos biodujų reaktorius (SSAD) pasižymintis ne tik esminiais pakeitimais, tačiau ir pritaikymu namų ūkiams. Šiuo metu biodujų reaktoriai yra 100 kartų didesni už projekte numatomą produktą ir naudojami tik masiniam perdirbimui. Pasaulyje šiuo metu nėra pritaikytų sprendimų, skirtų problemoms, kurias sprendžia šis projektas. SSAD pasižymės unikalia struktūra bei technologija, kuri leis išspręsti didesnės nei 20 proc. sausos masės kiekio problemą, išvengiant komplikacijų. Taip pat bus įrengta speciali reaktoriaus konstrukcija ir žaliavos įkrovimo sistema, užtikrinanti geros kokybės biodujų išsiskyrimą reaktoriuje. Sukurtas SSAD reaktorius 1m3 metano/d gamybai pasižymės 38 proc. mažesniu tūriu, kas lems 50 proc. mažesnį žaliavos panaudojimą bei 80 proc. mažesnį vandens sunaudojimą, kuris yra problematiškas besivystančiose šalyse. Taip pat panaudojant projekto metu sukurtą unikalią reaktoriaus sistemą, skatinant anaerobinio proceso gaunamų dujų gamybą, tinkamai parenkant žaliavas, sėkmingai prižiūrint biodujų jėgaines, tinkamai parenkant proceso parametrus galima išgauti ne tik maksimalų biodujų kiekį, bet ir sugeneruoti atliekinę biomasę, kuri pagerintų dirvožemio chemines ir fizikochemines savybes ir galimai padidintų užauginamos biomasės derlių.

    1. „Žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma“ (VDU ir UAB „Corner Case Technologies“)

    Pasitelkus informacinių ryšių technologijas ir kompiuterines programines įrangas, gali būti sukurta patogi, efektyvi ir inovatyvi žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo ir dalijimosi internetinė platforma. Ši bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma suteiktų ūkininkams galimybę pasinaudoti savo turimais ištekliais, gauti papildomų pajamų bei kooperuotis su kitais, žemės ūkio sektoriuje dirbančiais asmenimis. Taip pat programa suteikia galimybę atlikti greitus ir efektyvius užsakymus, planuoti atliekamus darbus, priklausomai nuo įrangos užimtumo grafiko, pirkti žaliavas ar parduoti žemės ūkyje užaugintus produktus bei atlikti kitas funkcijas. Sistemos siekiai: padidinti ūkininkų derybinę galią, suteikti galimybę atlikti išankstinę įrangos rezervaciją ir pasirinkti įrangą priklausomai nuo jos lokacijos, paskatinti ūkininkus naudotis automatizuota buhalterija bei pritaikyti ir panaudoti naujas informacines technologijas žemės ūkio sektoriuje.

    1. „Ar žinai kaip užauginti laimingą žmogų?“ (VDU ir VšĮ „Vaikų ugdymas“)

    Pozityvaus ugdymo principai yra žinomi daugumai pedagogų ir tėvų, bet išlieka viena aktuali problema – tėvai nesugeba vadovautis pozityviosios tėvystės principais kasdieninėse vaikų ugdymosi situacijose ir nesudaro harmoningų vaiko asmenybės ugdymosi sąlygų. Todėl būtina kurti pagalbos vaikui nuo pat jo gimimo prieinamumą, siekiant padėti jam ugdytis visapusiškai: tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek socialiai, tiek protiškai, tiesioginę pagalbą nukreipiant į vaiko artimiausią aplinką – šeimos narius (tėvus, senelius, įtėvius, globėjus ir pedagogus bei kitus ugdytojus), kas sudarytų vaikams tinkamas ugdymosi sąlygas. Projekto veiklos rezultatas – sukurta mokymosi metodika ir integruota interaktyvi pozityviosios tėvystės ugdymo technologijų programa.

    Valstybinis patentų biuras ir VDU steigs PATLIB centrą

    Kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl PATLIB (angl. „Patent Library“) centro steigimo. Pagrindinės šio naujai įkurto centro užduotys: teikti visuomenei konsultacijas intelektinės nuosavybės apsaugos ir komercializavimo klausimais bei galimybė pasinaudoti patentų paieškos paslaugomis. Švietimo ir informacijos apie pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą sklaida – kita svarbi šio centro funkcija, kuriai numatoma skirti daug dėmesio.

    „Džiaugiamės, jog galime prisidėti prie LR Valstybinio patentų biuro koordinuojamų PATLIB centrų tinklo. Ši bendradarbiavimo ir dalinimosi patirtimi platforma yra reikšmingas žingsnis ne tik stiprinant Vytauto Didžiojo universiteto intelektinės nuosavybės valdymą, komercializavimo procesus, bet ir šviečiant visuomenę pramoninės nuosavybės apsaugos klausimais, taip skatinant ir plėtojant inovacinę kultūrą. Neabejojame, jog pasirašyta sutartis su LR Valstybiniu patentu biuru taps pagrindu aktyviam abipusiam bendradarbiavimui, padėsiančiam abiem pusėms efektyviau užtikrinti visuomenės pramoninės nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikoje“, – teigia Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro teisininkė, intelektinės nuosavybės specialistė Milda Žaliauskaitė.

    Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys teigiamai vertina plėtojamą partnerystę su LR Valstybiniu patentų biuru. „Žiūrime labai pozityviai į pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su LR Valstybiniu patentų biuru, nes įkurtas PATLIB centras padės išjudinti sukauptą mokslinį potencialą universitete, padės mokslininkams, verslui ir visuomenei suprasti, kad jų atliekami tyrimai, kuriami produktai yra autentiški, išskirtiniai, todėl būtina  saugoti jų intelektinę nuosavybę. Tuo pačiu džiaugiamės atsivėrusiomis galimybėmis kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, pildyti žinių bagažą ir savo patirtimi pasidalinti su PATLIB tinklo nariais bei Kauno bendruomene. Tikime, kad galėsime prisidėti prie ir taip jau sparčiai augančio Kauno regiono inovacijų vystymo, padedant jas ištraukti į dienos šviesą ir apsaugoti. Džiaugiamės ir sustiprėjusiu ryšiu su biuro atstovais bei abipusiu noru bendradarbiauti. Taip pat jau planuojame pirmas bendras veiklas ir renginius“, – sakė E. Samys.

    PATLIB centro funkcijas įgyvendins VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro paskirti darbuotojai.