Mokslininkai kviečiami dalyvauti „Inočekių“ priemonėje

Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) kviečia mokslininkus dalyvauti priemonėje „Inočekiai“, pagal kurią finansavimas teikiamas siekiant skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, tęsti bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti MTEP veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą bei pasinaudoti verslo ir mokslo bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis. KTPC siūlo tiek idėjų vystymo, partnerių paieškos, tiek paraiškų rengimo pagalbą.

Šios priemonės įgyvendinimui numatoma skirti 1 mln. Eur. Paraiškas paramai gauti reikia pateikti iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos (imtinai).

Remiamos šios veiklos (projektas gali apimti vieną veiklą arba abi veiklas):

– inovacinių čekių, skirtų techninių galimybių studijoms vykdomiems MTEP darbams ar planuojamiems vykdyti MTEP darbams atlikti, teikimas;

– inovacinių čekių, skirtų projektams, turintiems Europos Komisijos suteiktą Kokybės ženklą (angl. Seal of Excellence) pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „MVĮ instrumentas“, bet negavusiems paramos priemonės „MVĮ instrumentas“ 1 etapo (fazės) veikloms (techninių, komercinių galimybių įvertinimo veikloms), įgyvendinti teikimas;

– inovacinių čekių, skirtų MTEP projektams įgyvendinti, teikimas.

Dėl daugiau informacijos kviečiame kreiptis į KTPC vadybininkus arba el. paštu: mokslo.paslaugos@vdu.lt.

Verslo atstovų vizitas

Agroforumo dalyviai po įvykusios konferencijos turėjo galimybę susipažinti su Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru ir Atviros prieigos centro laboratorijomis. Verslo atstovai buvo pasidalinę į dvi grupes. Viena grupė turėjo galimybę susitikti su verslo inkubatoriuje įsikūrusiomis įmonėms UAB „Sotu Sotu“ (džiovintų vaisių ir daržovių produkcija) ir UAB „Grainis“ (pagal specialią technologiją auginami mikrožalumynai). Inovacijų ir technologijų perdavimo specialistė Indrė Bručienė mano, kad dažnai verslas neturi pagrindinės informacijos apie mokslininkų teikiamas paslaugas, todėl KTPC stengiasi sukurti kuo glaudesnį bendradarbiavimo ryšį ir itin dažnai priima verslo atstovus pažintiniams vizitams. Antroji grupė daugiau pamatė atviros prieigos centro principu veikiančių laboratorijų: biodyzelino, bioetanolio ir biologinių tepalų (prof. dr. E. Sendžikienė), augalinių žaliavų kokybės (doc. dr. A. Paulauskienė); klimato kaitos kameros (A. Bočys), agrobiologijos (prof. dr. V. Bogužas).

Atviros prieigos centro koordinatorė dr. Vaida Steponavičienė teigia, kad: „Laboratorijose dirbantys mokslininkai yra itin aukštos kvalifikacijos, todėl gali rasti sprendimą, tuo metu, kai įmonė jaučiasi nežinanti kaip toliau dirbti su produktu. Platus laboratorijų spektras bei išpildyta infrastruktūra leidžia teikti itin kokybiškas mokslo paslaugas verslui.“ Vizitų metu buvo aptartos konkrečių sprendimų reikalingų verslui paieškos, taip pat pristatytos KTPC teikiamos verslo konsultavimo paslaugos nuo idėjos generavimo iki produkto komercializavimo, o nemažo susidomėjimo susilaukė finansinio monitoringo galimybės bei rinkodaros strategijos. Dažniausiai tokie pirminiai susitikimai pavirsta į konkrečius mokslo – verslo darbus.

Mokomasis vizitas Lenkijoje

Lapkričio 14-15 dienomis KTPC komandos nariai vyko į dviejų dienų mokomąjį vizitą Lenkijoje, Kujawsko-Pomorskie regione. Galimybę pasisemti patirties suteikė kolegos iš Kauno mokslo ir technologijų parko, kurie kartu su užsienio partneriais įgyvendina tarptautinį projektą pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą. Projektas skatina sumanios specializacijos (taip vadinamos RIS3) įgyvendinimą ir mokslinių tyrimų bei inovacijų strategijų tobulinimą vidutinio dydžio miestuose ir regionuose, esančiuose Baltijos jūros regione. Šio mokomojo vizito pagrindinis tikslas buvo inicijuoti diskusijas apie sumaniosios specializacijos įgyvendinimo galimybes ir iššūkius maisto sektoriuje.

Pirmosios vizito dienos metu buvo aplankytas Bydgoščiaus Jono ir Andriaus Sniadeckių technikos ir gamtos mokslų universitetas (UTP) ir keletas verslo įmonių. UTP yra vienintelė aukštoji mokykla regione jungianti žemės ūkio ir technologijos mokslus ir vienintelė regione ruošianti inžinierius. Universitete be kitų, veikia Žemės ūkio ir biotechnologijos bei Gyvūnų veisimo ir biologijos fakultetai. Moderniose laboratorijose atliekami moksliniai tyrimai, kurių rezultatai prisideda prie globalių visuomenės problemų sprendimo, tokių kaip visuomenės aprūpinimas kokybišku maistu, maisto saugumo užtikrinimas, tausojantis gamtos išteklių naudojimas ir kt. Vertinga buvo pažintis su minėto universiteto Regioniniu inovacijų ir technologijų perdavimo centru. Centras turi didelę patirtį, kaip mokslo žinias paversti verslu. Universitete plačiai išvystytos paramos paslaugos mokslininkams, tyrėjams ir studentams, turintiems idėjų ir norintiems įsteigti naujas įmones (start up, spin off ir spin out).

Antrąją vizito dieną turėjome galimybę dalyvauti Penktajame Europos agroverslo vadovų kongrese ir išklausyti pranešimus, skirtus diskusijoms modernaus ir atsakingo žemės ūkio sektoriuje. Vizitas KTPC komandos nariams suteikė nemažai minčių, kaip tobulinti savo veiklą. Užmegzti kontaktai, tikimės, leis tęsti dialogą su kolegomis iš Lenkijos ir atrasti naujų kelių, kaip skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, prisidėti prie regionų konkurencingumo stiprinimo.

Jaunos verslininkės idėjos gula į saldžias kalėdines dovanas

Šiuo metu jaunos verslininkės Gretos Putnaitės įmonėlėje – pats prieškalėdinis darbymetis – čia neišpasakytai gardžius aromatus skleidžia į mažus stiklainėlius pilstoma karamelė. Ir, nėra abejonės, kad jei žmonėms būtų galima ne tik į burną įsidėti šio skanumyno, bet ir į galvas įsikrėsti jo autorės entuziazmo, verkšlenančiųjų, kad Lietuvoje nėra vietos jaunimui, būtų gerokai mažiau.

Greta sako neturinti tikslo „čia ir dabar uždirbti milijoną“. Todėl mergina prieš kurį laiką nesukirto rankomis ir su investuotojais, užsimojusiais pasinaudojant jos žiniomis, vystyti stambią karamelės gamybą. „Mano galva, Lietuvos verslininkų yda – beatodairiškas pelno siekis, nenoras dalytis su komanda ir augti drauge su ja. O mano tikslas – kaip tik tai“, – neabejodama teigia pašnekovė.

Ji pasakoja pastaraisiais metais nuolat gyvenanti „tarp Kauno ir Vilniaus“. Mat prekyba kokybiškais, inovatyviais, todėl neišvengiamai brangesniais desertais aktyviau vyksta sostinėje, o gamyba – pakaunėje, Aleksandro Stulginskio universiteto inovatyvių verslų inkubatoriuje – Komunikacijos ir technologijų perdavimo centre (KTPC).

„Viena iš daugelio mūsų veiklų – jauno, veržlaus verslo skatinimas. Specialiai jiems -startuoliams esame parengę bendradarbiavimo planus, kuriuose siekiame teikti ne tik įprastas verslo inkubavimo paslaugas, bet taip pat kurti glaudų bendradarbiavimo ryšį, kuris neretai išauga į naujas verslo idėjas, naujus, inovatyvius produktus ar paslaugas.

Jaučiamės lyg startuolių „angelai“, kurie vykdami į renginius, parodas, susitikdami su potencialiais partneriais, po savo sparnu neša ne ką kita, o jų išaugintus ir išpuoselėtus produktus. Ne išimtis ir Gretos karameliniai „stebuklai“, kurie drąsiai ir sklandžiai skinasi kelią į Lietuvos smaližių širdis.“ – sako ASU KTPC inovacijų ir technologijų perdavimo vadybininkė Indrė Bručienė.

„Tiesą sakant, tuo metu, kai iš universiteto laukiau atsakymo, ar mano paraiška bus patenkinta, atostogavau Sicilijoje, bet nerimas neleido atsipalaiduoti ir užmigti net naktį“, – su šypsena prisimena pašnekovė, verslo inkubatoriuje, tokių pačių kaip ji „žalių“ verslininkų kaimynystėje, įsikūrusi kiek daugiau nei prieš metus. Pasak jos, čia šaunu jau vien todėl, kad yra su kuo kolegiškai pasitarti, o iškilus didesnei gamybinei problemai visada galima kreiptis pagalbos į universiteto mokslininkus.

Gretai vos 25 – eri, tačiau jos į nuosavą verslą atsineštas patirčių bagažas ganėtinai spalvingas, o naujų idėjų sąrašas ir dar spalvingesnis. Merginos nuomone, verslininko stiprybė – kūrybiškumas. Save ji taip pat visų pirma laiko kūrybingu žmogumi. „Besimokydama Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje lankiau dramos studiją, daugelį metų mokiausi piešimo, buvau aktyvi įvairių renginių organizatorė. Tačiau iš aplinkos nuolat girdėdama frazę, kad iš meno neišgyvensi, atsakingai mokiausi tiksliųjų disciplinų ir ketinau studijuoti mediciną. Laimė, tėtis juto, kad tai ne man, todėl paskatino nueiti pas psichologę pasitarti. O ši ir pasakė, kad turiu ne tik meninę, bet ir verslo gyslelę“, – šypsosi mergina.

Tuo metu specialistės žodžiais Gretai patikėti buvo sunku, nes, prisipažįsta esanti vienturtė, kuriai iki tol gyvenime visi akmenėliai buvo nurankiojami nuo tako. Todėl pačiai savarankiškumo ir drąsos stigo. Atsisakiusi medicinos, bet puikiai mokiusis chemijos, Greta galiausiai pasirinko maisto technologijos studijas. „Maisto gamyba man visada asocijavosi su spalvomis ir kūryba. Be to, pasirinkta specialybė leido manyti, kad dirbsiu ramų darbą kokioje nors maisto perdirbimo įmonėje. Tačiau tikras perversmas galvoje įvyko pagal studentų mainų programą pusmečiui išvažiavus studijuoti į Prahą. Ten ėmiau galvoti, ką iš tiesų noriu veikti gyvenime ir priėjau prie išvados, kad darbo rutina, motyvacijos stoka, priežasties nebuvimas apdovanoti save tebūnie ir už nedideles pergales, mane sužlugdytų,“ – atvirai dėsto pašnekovė.

Tad grįžusi į Lietuvą Greta ėmė artimą draugę raginti: „Darom ką nors!“ Pašnekovė prisipažįsta, kad šiandien tas „kas nors“ jai „šiaušia plaukus“. Mat merginos tiesiog namų virtuvėje pradėjo gaminti datulių džemą, įvairias užtepėles, dabar gaminamos karamelės „protėvį,“ ir visa tai socialiniame tinkle pradėjo siūlyti įsigyti draugams, o vėliau ir draugų draugams. „Net minčių nebuvo, kad ant stiklainių būtina bent jau užklijuoti produktų maistingumo lenteles, nurodyti jų galiojimo laiką. Žodžiu, žiūrint šiandienos akimis tai buvo visiška avantiūra, tačiau ji užaugino sparnus“, – šypsosi karamelės gamintoja.

Deja, universitete artėjant diplominio darbo rengimo metui, į kurį Greta žiūrėjo itin atsakingai, draugių verslas natūraliai nusilpo. Tačiau ne mintis apie išties kokybiškos karamelės gamybą merginos galvoje. Su šia tema siejosi ir jos diplominis darbas. Karamelė ir diplominis darbas tapo lemtingu duetu. „Buvo situacijų, kai vienu metu trys profesoriai subedę žvilgsnius stebėjo kunkuliuojantį karamelės puodą, ieškodami atsakymo, kaip pagaminti ją kokybišką, norimos konsistencijos ir kokios įrangos tokiai gamybai reikia“, – prisimena mergina.

Gretos idėja buvo ne šiaip gaminti karamelę iš sutirštinto pieno, grietinėlės ir cukraus, o sukurti jos gamybos liniją su uogomis, džiovintais vaisiais, riešutais. „Liofilizuoti pagardai gerokai išaugina produkto kainą, tačiau įsitikinome, kad jų naudojimas – vienintelis teisingas sprendimas. Liofilizacijos metu produktas pirmiausia užšaldomas labai žemoje temperatūroje, vėliau išdžiovinamas vakuumo aplinkoje. Tam reikalinga įranga yra brangi, tačiau taip išsaugomas produkto maistingumas, skonis, aromatas, spalva. Bandžiau eksperimentuoti ir su pigesnėmis šviežiomis, taip pat džiovintomis uogomis. Tačiau pastarosios nėra aromatingos, o šviežios net ir saldžioje terpėje greitai ima pelyti“, – inovatyvaus produkto kūrimo niuansus komentuoja pašnekovė.

Pirmą kartą ASU verslo inkubatoriuje pagaminta karamele Greta prekiavo Klaipėdoje, Jūros šventės metu. Pirkėjai jos gaminius, pašnekovės žodžiais, tąsyk „nunešė“ vos ne su visu prekystaliu. Tai paskatino gaminti daugiau ir prekiauti įvairių renginių, mugių metu. Netrukus Gretos gaminamos karamelės turėtų pasirodyti ir vieno didžiųjų šalies prekybos centrų natūralių produktų skyriuose.

Šiuo metu unikalios karamelės gamintojos komandoje dirba trys darbuotojos – „firmos paslaptį sauganti“ virėja ir dvi pagalbininkės – Aleksandro Stulginskio universiteto studentės. Pati Greta užsiima vadyba, logistika ir naujų idėjų generavimu. Artimiausiuose merginos planuose – naujos linijos produktų be pridėtinio cukraus gamyba.

„Man labai patinka pačiai betarpiškai bendrauti su pirkėjais. Sakyčiau, tai – „vežančioji“ mano veiklos dalis, kai gali imti iš žmogaus pinigus už kokybišką vienetinę prekę drąsiai žiūrėdamas jam į akis. Todėl man reikia ne fabriko su tonomis vienodos produkcijos, o kūrybos džiaugsmo. Tą, beje, pastebi ir pirkėjai, į rankas imdami produktą meniškai apipavidalintoje pakuotėje“, – kalba G. Putnaitė. O paklausta, kodėl artėjančiai kalėdinei prekybai ruošiamus karamelės indelius puošia subtilus grafikos darbelis, kuriame vaizduojamas dviratis, mergina atsakymo neieško: dviratis simbolizuoja idėją judėti pirmyn.

Straipsnį taip pat galite rasti l24.lt

Naujos galimybės Ukrainoje

Spalio 22–26 dienomis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) atstovai kartu su kitų mokslo ir studijų institucijų atstovais dalyvavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame jungtiniame vizite Ukrainoje. Aleksandro Stulginskio universitetui atstovavo Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius Virginijus Venskutonis, Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė daktarė Asta Ramaškevičienė, Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inovacijų ir technologijų perdavimo specialistės Indrė Bručienė, Rita Petlickaitė ir teisininkė Milda Žaliauskaitė.

Delegacija dalyvavo 21-ojoje tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „WorldFood“, kuri vyko Tarptautiniame parodų centre, Kijeve. Parodos dalyviai – maisto produktų ir gėrimų gamintojai ir tiekėjai, perdirbimo įmonės, platintojai, ar juos atstovaujančios organizacijos. Lietuvos mokslo potencialą bendrame stende pristatinėjo ASU, LAMMC, LSMU, KTU ir VDU mokslininkai bei mokslo vadybininkai. Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras pristatė verslo inkubatoriuje veikiančios UAB „Sotu sotu“ produkciją ir kitus mokslininkų maisto sektorius kuriamus produktus ir teikiamas mokslinių tyrimų paslaugas. Taip pat spalio 24 d. buvo suorganizuota konferencija „Open R&D Lietuva – Inovatyvios maisto technologijos maisto pramonei”, kurioje mokslo institucijų atstovai pristatė atviro Lietuvos mokslo ir inovacijų tinklo (Open R&D Lietuva) potencialą, savo paslaugas kuriant inovatyvias maisto perdirbimo, žaliavų paruošimo, funkcinio maisto kūrimo technologijas. Sveikinimo žodį konferencijoje tarė Marius Janukonis, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje. Lietuvos delegacija turėjo galimybę susipažinti su Ukrainos verslo įmonėmis, dirbančiomis maisto ir gėrimų srityje, palyginti su Lietuvos tendencijomis bei išsiaiškinti bendradarbiavimo galimybes.

Spalio 25 d. bendra ASU ir VDU delegacija lankėsi Nacionaliniame gyvybės ir aplinkos mokslų universitete ir turėjo susitikimą su šio universiteto administracija bei mokslininkais. Abiejų šalių atstovai dalinosi informacija apie turimą mokslo bazę, vykdomą mokslo ir studijų procesą bei patirtį dirbant su verslu. Delegacija turėjo galimybę susipažinti su jau minėto universiteto Maisto mokslų fakulteto dekane ir jos komanda, pamatyti jų laboratorijas bei išgirsti, kuo šis fakultetas gyvena, kokius maisto perdirbimo technologijų sprendimus siūlo verslo įmonėms ir pan. Taip pat daugiausiai buvo dalintasi patirtimi apie mokslo – verslo bendradarbiavimą bei sėkmingus bendradarbiavimo pavyzdžius. Susitikimą vainikavo Aleksandro Stulginskio universiteto ir Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto bendradarbiavimo sutarties pasirašymas.

Verslumo ugdymo praktika kaip vyšnia ant torto prieš bakalauro gynimą

Verslumo ugdymas daug metų ir daugelio mokslininkų analizuojama tema. Dažnai kyla klausimas, ar įmanoma dar kartą išrasti dviratį verslumo ugdyme? Tai kiekvienais studijų metais bando padaryti ASU Ekonomimos ir vadybos fakulteto ketvirto kurso studentai ir dėstytojos lekt. dr. Jurgita Zaleckienė, asist. Aistė Ragauskaitė, lekt. Erika Besusparienė.

Verslumo ugdymo praktikos studijų dalyko tikslas – įtvirtinti per trejus studijų metus studentų surinktas kompetencijas. Kiekvienais metais ieškoma vis kito, vis geresnio verslumo ugdymo praktikos organizavimo modelio. Pastarąjį semestrą pagrindinė verslumo ugdymo praktikos organizavimo ašis – simuliacinės įmonės veikla. Iki 15 studentų grupė sukuria įmonę su vadovu ir keturiais veikiančiais skyriais: finansų, personalo, rinkodaros ir pardavimų. Kiekvienam skyriui taip pat išrenkami vadovai. Prieš įmonės veiklą kiekvienas vadovas gauna realiai praktikoje versle turimas atlikti užduotis, o įmonės veikla prasideda nuo verslo idėjos sukūrimo. Visu praktikos laikotarpiu dėstytojai atlieka mentorių funkcijas, kuomet pataria, tačiau visą veiklos atsakomybę perleidžia studentas. Šį semestrą studentai įsteigė 4 verslo įmones, kurių produktai buvo pakankamai inovatyvūs: pagal specialią technologiją gaminami ekologiški moliūgų saldainiai, individualiai užsakomos pakeliamos lysvės, taip pat neeilinio skonio produktas – rūkyti vaisiai ir apynių arbatos. Studentai nestokojo kūrybiškumo ir entuziazmo perprantant įmonės kūrimo, veiklos organizavimo ir rezultato siekimo užduotis.

Erikas Pacaitis, Logistikos ir prekybos studijų programos IV kurso studentas sako, kad: „Praktikos metu ne tik išmokau kaip derėtų valdyti kolektyvą, tačiau ir susipažinau su vadovo ir kitų skyrių funkcijomis. Taip pat, būdamas vadovu, išmokau rengti viešą kalbėjimą, organizuoti darbus, juos vertinti bei stebėti visą „įmonės“ bendrą veiklą bei aptarti rezultatus. Praktikoje patiko tai, jog buvo pateiktas realus verslo modelis, t.y visi darbai, kurie buvo atliekami, yra atliekami realiose įmonėse, tai buvo ne tik savęs išbandymas, tačiau ir susipažinimas su bendromis taisyklėmis ir funkcijomis.“

Dėstytoja ir Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro rinkodaros specialistė Aistė Ragauskaitė itin džiaugiasi atsinaujinusiu verslumo ugdymo praktikos modeliu: „Svarbiausia, kad šią praktiką kuriame kartu su studentais. Labai svarbus jų įsitraukimas ir tikėjimas tuo ką daro. O taip pat visos dėstytojos turi skirtingos verslo ir dėstymo patirties, o tai leidžia formuoti realias užduotis, kurias vėliau studentai atlikinės jau būdami darbo rinkos dalyviais“. Taip pat praktikoje siekiama įtraukti ir veikiančias įmones. Vienas iš pagrindinių verslumo ugdymo praktikos tikslų – kuo sėkmingiau parduoti įmonę investuotojams. Tai kaip finalinis viso šio proceso akordas, kuris vyko paskutinėmis praktikos dienomis. Studentai savo sukurtus verslus pristatė rinkoje sėkmingai veiklą vystančių verslo įmonių atstovams. Šiais metais sutiko dalyvauti UAB „Sotu sotu“ vadovė Edita Danilčenko, UAB „Nando“ inovacijų vadovas dr. E. Zaleckas, MB „Toka food“ vadovas T. Karlonas. Kad studentus vertina jau esančių verslų atstovai juos labai motyvuoja stengtis ir prisistatyti kuo geriau.

Gretos Grigaitytės, Logistikos ir prekybos studijų programos IV kurso studentės, nuomone: „Šis mėnesis buvo ne tik ėjimas į paskaitas, ar dalyko nagrinėjimas. Nežinau, kaip kiti, bet per jį aš išmokau gilesnių dalykų, pažinti save, savo stiprybes, išskirtinumą, išmokau išklausyti kitu nuomonių. Mūsų suburta skirtingų žmonių komanda, skleidėsi akyse, apie simuliacinę įmonę, mes net pamiršome visi siekėme bendro tikslo, visi vienas už kitą kovojome ir palaikėme. Apsišlifavę grupelėse nariai veikė darniai ir tikslingai. Didelė motyvacija buvo prisidėti prie komandos sėkmės ir būti už tai įvertintai. Aš manau, kad po šios praktikos mėnesio mes dar ilgai semsime gausias žinių palūkanas.“ Kultūros ir turizmo studijų programos 4 kurso studento Domanto Kaupo teigimu, „ši praktika sukėlė daug įvairių emocijų, kurios iš esmės buvo naudingos. Didžiausi iššūkiai buvo konkurencija ir nepasitikėjimas savimi, iš pradžių manėme, jog esame iš esmės atsitiktinai surinkta grupelė, kuriai viskas skirta sudėtingiausia. Tačiau tapome viena geriausių įmonių, ypatingai dėka vadovų pagalbos ir pasiaukojimo“.

Dėstytoja dr. Jurgita Zaleckienė mano, kad praktika – nemenkas iššūkis, tačiau jį įveikus atsiskleidžia kiekvieno studento individualumas: „Didelis šios praktikos privalumas tas, kad studentai būna iš skirtingų EVF studijų programų – Logistikos ir prekybos, Kultūros ir turizmo vadybos, Kaimo plėtros administravimo, Taikomosios ekonomikos ir verslo analizės. Kiekvienas studentas ateina į šią praktiką su skirtingu žinių bagažu, patirtimi. Todėl sinergija jų veikloje – akivaizdi. Tą jaučia tiek patys studentais, tiek su jais dirbantys dėstytojai. Tai ypatingai džiugina“.

Lektorė Erika Besusparienė džiaugiasi, kad studentai turėdami tik buhalterinės apskaitos pagrindus, puikiai tvarkėsi finansų skyriuje: „Praktikos metu tikras iššūkis per trumpą laiką perprasti apskaitos programos veikimo principą, o ką jau kalbėti apie visos įmonės finansinės ir mokestinės apskaitos tvarkymą. Tačiau studentai puikiai įveikė visus iššūkius, klydo, taisėsi, tačiau galiausiai įmonės įmonės apskaita buvo tiksli ir skaidri“.

Bendradarbiavimo susitikimas

Komunikacijos ir technologijų perdavimo centre lankėsi Švedijos Halmstad universiteto atstovai doc. dr. Hendrik Barth ir prof. Per Ola, iš Estijos gyvybės mokslų universiteto, instituto direktorius doc. dr. Ants Vira; Raul Omer ir dr. Anne Poder. Delegacija susitiko su KTPC vadovu dr. Egidijumi Kasiuliu ir inovacijų rinkodaros specialiste Aiste Ragauskaite. Susitikimo metu KTPC vadovas dalinosi patirtimi vykdant mokslo ir verslo bendradarbiavimo veiklas, o Švedijos atstovai domėjosi tokio centro perspektyva Švedijoje. Vėliau atstovai buvo supažindinti su verslo inkubatoriuje veikiančiomis įmonėmis ir atviros prieigos centro laboratorijomis.

Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės ateityje rengiant projektus bei keičiantis patirtimi įgyvendinant mokslo – verslo bendradarbiavimą.

Ar maistas atsparus naujovėms?

Balsu valdomi prietaisai, išmanieji laikrodžiai, matuojantys kraujospūdį ir skaičiuojantys žingsnius, pirštų antspaudais atrakinami ir vandeniui atsparūs telefonai, automobiliai, prie interneto jungiami šaldytuvai, žinute pranešantys, kad jame nėra pieno ar duonos… visa tai ir dar daugiau, „vakar“ buvę fantastika, šiandien jau tapę arba netrukus taps visų mūsų kasdienybe. O ar atsparus naujovėms maistas?

Ne. Ir tai įrodo tokie produktai kaip sausas (miltelių pavidalo) medus, džiovintos sultys, topinambų traškučiai ir daugybė kitų ausiai negirdėtų ir gomuriui nepažįstamų maisto naujovių.

„Maistas irgi nėra atsparus inovacijoms. Ir ačiū Dievui,“ – sako daugybę metų besidominti maistu, jo kokybe ir inovacijomis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) profesorė Elvyra Jarienė.

„Kai aplinkoje ir taip pilna „tylių pavojų“, lemiančių ligų įvairovę ir plitimą, šiuolaikinis vartotojas ypač orientuotas į maisto kokybę, nes tai, ką duodame savo kūnui – grįžta dešimteriopai. Gera arba bloga savijauta. Todėl žmonės vis dažniau renkasi ne patį pigiausią, o kokybiškiausią produktą,“ – sako pašnekovė.

Kas lemia produktų kokybę? Tai, kaip jis išauginamas, kaip laikomas ar perdirbamas, kaip įpakuojamas, tai yra kelias nuo lauko iki stalo. Ekologiškai išaugintas grūdas gali virsti kokybiškiausia pilno grūdo duona arba organizmą netoleruojančių glitimo šaltiniu.

„Mano kuruojamos Maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programos studentai ir absolventai per 4 studijų metus tampa patys tikriausi maisto žaliavų kokybės ekspertai, gebantys generuoti maisto technologijų naujoves, kurti labai sveikus ir inovatyvius produktus, saugiai atkeliaujančius ant mūsų stalo,“ – sako E. Jarienė.

Vienas tokių – visiškai natūralūs, žemoje temperatūroje džiovinti uogų ir daržovių milteliai, be pridėtinių spalvos ir skonio stipriklių, galintys akimirksniu vitaminais ir mikroelementais papildyti kasdienį skubančio žmogaus racioną, pamaloninti gomurį kaskart nauju skoniu.

„Supermaistas vaikams ir suaugusiesiems, sportininkams, alpinistams, tolimųjų reisų vairuotojams ir netgi kosmonautams. Iš pirkėjų ir interneto sekėjų apie savo gaminamus produktus prekės ženklo „Sotu sotu“ vadovė Edita Danilčenko yra sulaukusi spalvingiausių epitetų, „ir tai nestebina, nes šie produktai – tikra vitaminų ir mikroelementų bomba,“ – sako ji.

Danilčenko uogų ir daržovių miltelių siūlo dėti į košes, sriubas, padažus, kokteilius, jogurtą, varškę, konditerijos gaminius. „Nenumaniau, kad kada nors gyvenime tiek daug laiko praleisiu socialiniuose tinkluose, tačiau dabar tai darau. Ir čia labai dažnai naujų idėjų pasiūlo patys produktų linijos „Sotu sotu“ vartotojai. Tarkime, kaip „apgauti“ mažylį, nemėgstantį moliūgų ar morkų, su jų milteliais pagamintais ledais be pridėtinio cukraus, kaip marinuoti šventinį kepsnį juodųjų serbentų milteliuose ar gyvenant emigracijoje pasigaminti pasiilgtų šaltibarščių – tam pakanka stiklinės kefyro, agurko ir šaukšto linijos „Sotu sotu“ burokėlių, kurie, beje, nėra virti ar konservuoti su actu“, – pastebi pašnekovė.

Ji pasakoja, kad „kažko imtis“ paskatino paaugliai sūnūs. Mat aktyviai sportuojantys vaikinukai buvo pradėję vartoti sportininkams skirtus maisto papildus.

„Suprantama, man tai nepatiko, todėl ir ėmiau galvoti, kokiu „šaukštu gamtos“ galėčiau pakeisti sūnų geriamus preparatus. Taip gimė mintis džiovinti ir malti dilgėles, špinatus, petražoles, o netrukus, suvienijus jėgas su ASU mokslininkais, visa tai išsivystė ir į verslo idėją,“ – prisimena Edita.

Apsisprendusios imtis savo verslo buvusios ASU absolventės akys, be abejo, pirmiausia nukrypo į savąją Alma mater. Čia ji išsinuomojo gamybinę patalpą ir ėmėsi darbo. Patalpa iš tiesų veikiau primena mokslinę laboratoriją nei maisto gamybos cechelį.

Paklausta, kodėl į 50–100 g paketėlius supilstytų uogų ir daržovių miltelių pavadinimas būtent „Sotu sotu“, pašnekovė teigia, jog vieno šaukšto šių miltelių pakanka tam, kad žmogaus organizmas gautų tiek vitaminų ir mikroelementų, kiek jų yra visame kilograme šviežių uogų ar daržovių. O kai kuriais atvejais netgi ir ne viename kilograme – išdžiovinus 25 kg braškių gaunama viso labo 1,8 kg sausosios medžiagos.

„Aukštą produktų kokybę pirmiausia lemia mokslu pagrįstas gamybos procesas. Džiovinimo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 50 laipsnių. Esame nustatę, kad bent truputį aukštesnėje temperatūroje pradeda žūti naudingosios medžiagos, pakinta produkto spalva, todėl apsišarvuojame kantrybe ir džioviname ilgai, pavyzdžiui, spanguoles – beveik dvi savaites“, – aiškina pašnekovė, vardijanti „Sotu sotu“ asortimentą. Tai džiovintos ir labai smulkiai sumaltos įvairios miško bei kultūrinės uogos – mėlynės, spanguolės, bruknės, šaltalankiai, juodieji serbentai, avietės, braškės. Taip pat lapinės ir šakniagumbinės daržovės: špinatai, burokėliai, morkos, topinambai. Dar dilgėlės, kurių rinkti Edita pati važiuoja į už keliolikos kilometrų esantį mišką, ir pluoštinių kanapių žolė. „Visą žaliavą stengiuosi pirkti iš ekologinių, sertifikuotų įprastinės gamybos ūkių arba išsiauginti pati, tarkime, morkų sėklas perkuosi iš biodinaminio, kitaip tariant, iš „aukščiausios prabos“ ekologinio ūkio, nors tai atsieina 10 kartų brangiau. Bet galvoju, kad tai darau ne veltui, nes ir galutinis produktas turėtų būti sukaupęs daugiau energinio „užtaiso“, – dėsto pašnekovė, turinti planų ateityje visą „Sotu sotu“ asortimentą sertifikuoti kaip ekologinį.

Džiovinant uogas išteka nemažai sulčių, todėl Edita į ASU mokslininkus kreipėsi patarimo, kaip būtų galima efektyviai panaudoti ir jas. „Visą praėjusią žiemą atlikome eksperimentus, ir šie eksperimentai pasitvirtino. Purkštuviniame džiovintuve įvairias sultis purškėme į uždarą sistemą, joje sultis veikė šilto ir šalto oro srovės. Vandeniui išdžiūvus, žemyn biro kietosios dalelės. Tiesa, jų buvo labai mažai – nepilnas šaukštas iš litro sulčių. Taip pat eksperimentavome ir džiovindami medų. Ir sulčių, ir medaus milteliai – inovatyvūs, brangūs produktai, jie gali būti naudojami farmacijos, kosmetikos pramonėje. Taigi ateityje bandysime ir juos tiekti į rinką“, – ateities planais dalijasi pašnekovė.

Straipsnį taip pat galite rasti 15min.lt

Lietuviškos inovacijos moderniam žemės ūkiui

Liofilizuotų uogų ir vaistinių augalų milteliais praturtintas lietuviškas medus nesukietėja ir yra ypač mėgstamas Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje. Lietuviškų veislių obelys auginamos Latvijoje ir Estijoje. O lietuviška žolių veislė „Elena“ nukeliavo net į JAV ir Kanadą. Tai tik keli agroinovacijų pavyzdžiai, paklausūs eksportui. Dar daugiau jų įsitvirtina Lietuvos rinkoje.

Metų paslauga verslui

Agroinovacijų kūrime itin svarbus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kaip pabrėžė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro inovacijų rinkodaros specialistė Aistė Ragauskaitė, labai svarbu, kad verslas jaustų mokslinių tyrimų poreikį, o mokslininkai matytų praktinį tyrimų pritaikomumą: „Mūsų tikslas – skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, pradedant nuo idėjos subrandinimo moksliniams tyrimams iki galutinio produkto komercializavimo. Taip pat daug dėmesio skiriame intelektinės nuosavybės apsaugai bei žinių ir technologijų perdavimui“. ASU agroinovacijų kūrėjams suteikia visą infrastruktūrą: nuo įrengtų laboratorijų, veikiančių ir kaip atviros prieigos centrai, iki modernaus verslo inkubatoriaus. Jame jau 14 įmonių sukūrė inovatyvius produktus, kurie apima nuo kanapių inovacijų iki gaminamos karamelės, auginamų mikrožalumynų. ASU mokslininkams sėkmingai sukurti technologijas padėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros priemonė „Inočekiai“, kuri skatina verslą įsigyti paslaugų iš mokslininkų.

Pavyzdžiui, daigintos liofilizuotos spindulinės pupuolės ir juodieji lęšiai pasižymi itin plačiu panaudojimu bei dėl inovatyvios apdorojimo technologijos išlaiko beveik visas maistines savybes. Maistinių medžiagų turtingą produktą sukūrė ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto tyrėja prof. Honorata Danilčenko su verslo įmone „Sotu sotu“. Kol kas produktas užkariauja Lietuvos vartotojų širdis, tačiau kūrėjai sieks pristatyti ir į kitas Europos šalis. Šiuo pakankamai greitai populiarėjančiu produktu džiaugiasi ne tik profesorė, bet ir įmonės atstovai.

Prof. Elvyra Jarienė, doc. Jurgita Kulaitienė ir verslininkė Edita Danilčenko, naudodamos inovatyvią puršktuvinę džiovyklą, iš uogų išgavo tirpius, dažančiuosius miltelius. Šis produktas ypatingai svarbus maisto pramonei, kurioje stengiamasi pradėti naudoti mažiau cheminių elementų. Sukurti tirpūs milteliai pagaminti pagal specialią technologiją iš uogų, kurios ir suteikia spalvą. Juos galima naudoti tiek konditerijos pramonėje, tiek dažant vaisvandenius ar kitus maisto produktus, taip apsaugant produktą ir suteikiant vartotojui papildomą vertę naudojant natūralius ingredientus, o ne cheminius.

ASU Aplinkos ir ekologijos instituto mokslininko doc. Ernesto Zalecko sukurtas inovatyvus preparatas „Ph reguliatorius, kalcio ir magnio surišėjas“ padeda ūkininkams spręsti vandens kokybės problemas.

Agroekologijos centro tyrėjo doc. Juozo Pekarsko technologija – tvarkyti ir panaudoti maisto atliekas. Ją pritaikyti ėmėsi įmonės „Biastra“ ir „Insectum“. „Lietuvoje susikaupia gausybė maisto atliekų ir kelia rimtų problemų visuomenei. Kilo idėja, kaip jas perdirbti, o vėliau ir pakartotinai panaudoti‘, – sakė doc. J. Pekarskas. Pagal sukurtą technologiją iš musių lervų perdirbtos biomasės galima pagaminti įvairius geros kokybės kompostus, o iš jų – granuliuotas trąšas. Iki šiol tokių technologijų panaudojant juodųjų plokščiamusių lervas nebuvo sukurta. ASU inovacija šiemet buvo apdovanota kaip „Metų mokslo paslauga verslui“.

Netradicinis žemės dirbimas ir sėja

ASU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto mokslininkų komanda, vadovaujama prof. Egidijaus Šarauskio, atlieka žemės dirbimo ir sėjos technologijų bei mašinų tyrimus, skirtus mažinti šių technologinių operacijų energijos sąnaudas bei neigiamą poveikį aplinkai, didinti ekonominį efektyvumą.

„Orientuojamės daugiausia į tokias technologijas, kurios leistų žemės dirbimo intensyvumą sumažinti iki minimumo. Vadovaujantis naujausiomis pasaulinėmis tendencijomis ir pačių atliktais moksliniais tyrimais, siūlome sėti į minimaliai įdirbtas dirvas arba tiesiai į nedirbtą dirvą. Naujausias tyrimų objektas – juostinis žemės dirbimas, kuomet įdirbamas ne visas dirvos paviršius, bet atskiri jos ruožai, kuriose bus sėjami augalai. Kol Lietuvoje nebuvo tyrimams nei vienos tokios mašinos, tai teko susiprojektuoti ir pasigaminti patiems juostinio žemės dirbimo ir sėjos įrenginį, kuriam Valstybinis patentų biuras išdavė patentą”, – pasakojo mokslininkas.

Šiomis technologijomis pradėjo domėtis ir žemės ūkio technikos gamintojai bei tiekėjai. Šiuo metu į rinką jau tiekiamos juostinio žemės dirbimo ir sėjos mašinos, galinčios sėti kukurūzus, cukrinius runkelius, sojas, saulėgrąžas ir kt. augalus. Pagal šią technologiją tarp įdirbtų juostų likusi neįdirbta dirva, ražiena ir augalinės liekanos labai gerai apsaugo dirvožemį nuo aplinkos veiksnių, mažina cheminių medžiagų išsiplovimus ir dirvos eroziją, didina jo humusą ir gerina struktūrą.

Visiškai nedirbta dirva, pasak prof. E. Šarauskio, – šiek tiek ekstremalus būdas, tinkantis ne kiekvienam ūkiui, dirvai, augalui. Ir sėti galima tik modernizuota technika, nes įprastinė nesugebės kokybiškai įterpti sėklų į tokią dirvą. Reikia papildomų darbinių dalių. Kokios jos turi būti, kokie tinkamiausi jų technologiniai parametrai, tyrimus atlieka ir ASU mokslininkai.

Prof. E. Šarauskis ir doktorantė V. Naujokienė su kitais Žemės ūkio inžinerijos ir Agronomijos fakultetų mokslininkais pristatė naują degalų sąnaudų mažinimo būdą gilaus ir seklaus žemės dirbimo technologinėse operacijose. Naudojant biologinius preparatus arba jų mišinius galima ženkliai taupyti energijos sąnaudas ir sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į aplinką.

Precizinis tręšimas

ASU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto mokslininkų prof. Dainiaus Steponavičiaus, doc. Remigijaus Zinkevičiaus ir doktorantų tiriamos precizinio tręšimo technologijos leidžia taupyti trąšas ir tręšti augalus pagal poreikį. Naujausios sumaniosios precizinio ūkininkavimo technologijos sudaro galimybes sudaryti tręšimo žemėlapius pagal skirtingas dirvožemio fizikines arba chemines savybes atskiriems dirvos paviršiaus ploteliams. Tręšimas pagal poreikį mažina sunaudojamų trąšų kiekius, nebelieka pertręšimo, taupomos lėšos ir tausojama aplinka.

Priemonė rapsų derliaus nuostoliams mažinti

Prof. D. Steponavičius, doc. E. Zaleckas su doktorantais taip pat kuria inovatyvią technologiją, leidžiančią sumažinti rapsų nuostolius derliaus nuėmimo metu. Mokslininkų sukurta specifinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga yra paskleidžiama ant dar nenuimtų rapsų. Ši medžiaga, patekusi ant rapsų ankštarėlių jas tam tikra prasme „užrakina“ ir neleidžia joms lengvai atsidaryti. Ši technologija mažina savaiminį rapsų sėklų išbyrėjimą ir derliaus nuostolius nuimant derlių kombainais.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.

Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, įkurtas „OPEN R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras. Jis sudaro galimybes individualiems susitikimams, padeda užmegzti kontaktus, tapti partneriais.

Straipsnis parengtas MITA www.mita.lt

Vizitas Europos Parlamente

Europos Parlamento nario Bronio Ropės kvietimu, 2018 m. gegužės 31 d Europos Parlamente, Strasbūre (Prancūzija), lankėsi Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro specialistai – teisininkė Milda Žaliauskaitė, inovacijų ir technologijų perdavimo specialistai Indrė Bručienė ir Egidijus Kasiulis bei komercinimo projektų vadovė Asta Bendoraitytė.

Vizito metu susipažinta su Europos Parlamento veikla, sprendimų priėmimo mechanizmu ir pokyčiais Parlamente, laukiančiais po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Taip pat diskutuota žemės ūkio politikos, teisinio reglamentavimo, paramos sektoriui tendencijomis ir finansavimo perskirstymu po 2020 m. Delegaciją šiltai sutikęs europarlamentaras Bronis Ropė plačiau supažindino su savaitės plenarinės sesijos aktualijomis bei būsimo ES finansinio laikotarpio galimybėmis Lietuvai ir jos regionams. Apsilankyta plenarinių posėdžių salėje, kurioje posėdžiauja ir sprendimus priiminėja 751 Europos Parlamento narys. Apsilankymo metu Europos Parlamentas sprendė žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų klausimus. Svečiai turėjo progą klausytis debatų vertimo į lietuvių kalbą.

Aptartas ir įdomus bei daug diskusijų tebekeliantis klausimas apie Europos Parlamento veiklos specifiką, kai kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, mieste, kuris yra laikomas Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo simboliu. Sesijų metu visi Parlamento nariai, patarėjai, politikos žurnalistai ir net reikalingi dokumentai keliauja į Elzaso sostinę. Tokia tvarka nusistovėjo tik 1992 m. išsisprendus ilgalaikiams nesutarimams tarp Belgijos ir Prancūzijos renkantis kur bus oficiali Europos Parlamento būstinės vieta. Belgijai sutikus, kad Strasbūre įsikurtų Europos Parlamentas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kiti pagrindiniai Europos Sąjungos valdymo organai įsikūrė Briuselyje.

Paslaugos verslui

Kvietimai į projektus