Paslaugos verslui

    Kvietimai į projektus

    VDU mokslininkai partneriaus su LEI ir LSMU: vykdys bendrus projektus

    Nuotr. „Pexels“

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai 2024-aisiais metais pateikė devynias paraiškas bendriems (VDU, KTU, LSMU, LEI) mokslo projektams finansuoti, o trys iš jų laimėjo konkursą ir pritraukė projekto finansavimą.

    Du finansuojami VDU projektai bus vykdomi su Lietuvos energetikos institutu, o trečiasis – su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.

    2024-ųjų finansuojami VDU bendri MTEP projektai:

    • Dyzelinu užteršto grunto valymo metu susidarančių dujinių produktų (H2, CO2) plazminė – katalizinė konversija į sintetinį CH4 (partneris – LEI);
    • Vermiremediacijos, kaip tvaraus nuotekų dumblo tręšto dirvožemio valymo būdo, efektyvumo pokyčiai šylant klimatui (partneris – LEI);
    • Jonizuojančios spinduliuotės ir priešvėžinių vaistų elektropernašos kombinavimas siekiant sukurti efektyvesnį priešvėžinį gydymą (RECT) (partneris – LSMU).

    Projektai bus vykdomi nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

    Tarp visų trijų universitetų ir LEI iš viso buvo pateikta 21 paraiška, iš kurių finansavimą pritraukė 7 projektai.

    Kvietimas buvo skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai.

    Projektą koordinuoja VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

    Balandį – „ChatGPT“, neuromarketingo ir kibernetinio saugumo mokymai verslui

    Balandžio mėnesį kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

    Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia registruotis į mokymus:

    • Balandžio 3, 4, 18, 19 d. 10.30–14.30 val. nuotoliniai mokymai („MS Teams“) „Dirbtinio Intelekto įkrautas marketingas: ChatGPT meistriškumo dirbtuvės kūrybos lyderiams“. Lektorius, marketingo specialistas Augustinas Balaišis. Mokymai skirti verslo ir organizacijų darbuotojams, vadovams, marketingo specialistams.
    • Balandžio 10–11 d. 9.00–16.00 val. mokymai „(Generatyvinio) DI ir neuromarketingo įrankiai/platformos verslui: 2 dalis (praktika)“. Lektorė docentė-praktikė Eglė Vaičiukynaitė. VDU Botanikos sodo konferencijų salė, Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas. Mokymai skirti verslo ir organizacijų atstovams.
    • Balandžio 15–16 d. 9.00–16.00 val. mokymai „Sukurkime vizualus pagal įtraukaus dizaino principus – pasakykime pagrindinę mintį savo auditorijai vaizdingai“. Lektorė, vizualinės komunikacijos specialistė Austėja Pečiurienė. VDU Botanikos sodo konferencijų salė, Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas. Mokymai skirti verslo ir organizacijų atstovams.
    • Balandžio 17–18 d. 9.00–16.00 val. mokymai „Kibernetinis saugumas ir asmens duomenų apsauga: esmė ir praktinis pritaikymas organizacijoje“. Lektorė Reda Stankevičienė. VDU Botanikos sodo konferencijų salė, Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas. Mokymai skirti organizacijų vadovams bei specialistams (duomenų apsaugos pareigūnams, saugos įgaliotiniams, saugumo politikos vadovams), dirbantiems su saugumo politikos užtikrinimu ir įgyvendinimu organizacijose.

    Mokymų programa

    Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

    Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“

    „EkoHack“ hakatoną laimėjo Inžinerijos fakulteto studentai

    Kovo 14-ąją dieną VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje įvyko trečiasis Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro organizuotas hakatonas: „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“, kuriame pirmąją vietą laimėjo komanda „Inžinieriai gamtai“.

    Inžinerijos fakulteto doktorantai Justinas Anušauskas, Tadas Jomantas ir Ieva Knoknerienė po visos dienos trukusių hakatono darbinių sesijų pasiūlė komisijai labiausiai patikusią idėją: „Technologijos, sukuriančios augalų maistinių medžiagų banką, kuris aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis tiek, kiek reikia ir kada reikia, išsaugant nepanaudotus resursus nuo išplovimo.“

    Nugalėtojai buvo apdovanoti 1,5 tūkst. Eur vertės UAB „Agrochemos“ įsteigtu prizu, nemokamomis VDU verslo inkubatoriaus paslaugomis ir galimybe išvykti į Ispanijoje vykstantį tarptautinį hakatoną.

    „Inžinierių gamtai“ idėja buvo geriausiai įvertinta visų penkių komisijos narių, todėl ji užėmė pirmąją vietą. Renginio komisiją sudarė doc. Dr. Irena Pranckietienė, UAB „Agrochema“ Augalininkystės skyriaus vadovas Mantas Mačėnas, VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, tiksliosios žemdirbystės ekspertas Marius Kazlauskas bei KTPC vadovas Edvinas Samys.

    Antrąją vietą hakatono komisija skyrė komandai „Sėjovėliai“. VDU bakalauro studentai sugalvojo idėją apie mokamą prenumeratą, iš kurios ūkininkai gautų dirvožemio tyrimus, konsultaciją, monitoringus, trąšų tiekimo planą, o visą tai galėtų lengvai valdyti mobiliojoje aplikacijoje.

    Trečioji vieta atiteko VDU ŽŪA bakalauro pirmakursiams studentams „Tvarieji inžinieriai“, kurie pasiūlė ambicingą idėją – tvaraus žaliojo vandenilio gamybos ciklą.

    Šios prizinės vietos atitinkamai laimėjo 900 Eur ir 600 Eur vertės prizus.

    Renginyje iš viso dalyvavo devynios komandos, kurios turėjo progą išgirsti apie UAB „Agrodrono“ vadovo Mindaugo Dorelio pirmuosius žingsnius savo verslo sėkmės istorijoje ir VDU EVF doc. Dr. Evelinos Bendoraitienės patarimais, ką būtina žinoti, norint parduoti idėją per 3 minutes.

    Hakatono dalyviai viso renginio metu patarimų taip pat sėmėsi iš patyrusios ekspertų komandos. Ją sudarė VDU ŽŪA doc. Dr. Juozas Pekarskas, doc. Dr. Jūratė Aleinikovienė, Dr. Edita Mažuolytė-Miškinė ir UAB “Agrochemos” produktų vystymo specialistas Mantas Kačiušis.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“ hakatoną įžangine kalba atidarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, tada UAB „Agrochemos“ atstovai pristatė pagrindinę informaciją apie įmonę, o vėliau VDU ŽŪA ir VDU Gamtos mokslų fakulteto studentai kibo į darbus lukštenti įmonės iššūkio: kaip padidinti ekologiškumą trąšų sektoriuje, pritaikant tvarumo principus?

    Renginį organizavo Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis „Entrepreneur“ projektą.

    ES projektą vykdantis VDU rengs žiedinės ekonomikos strategiją

     

    Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – Universitetas) 2021-2027 metų strategijoje vienas svarbiausių tikslų yra taikomųjų mokslinių tyrimų skatinimas, bei atviro daugialypio bendravimo su visuomene ir verslo subjektais plėtojimas. Universitetas taip pat siekia didinti mokslinio potencialo panaudojimą, inovacijas ir inovatyvaus verslo kūrimą, mokslinės informacijos viešinimą, bei užtikrinti projektų vykdymo metu sukurtų intelektinės nuosavybės objektų apsaugą siekiant didesnio mokslo ir meno veiklos finansavimo.

    Įvykus susijungimui tarp trijų universitetų (Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos Edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto) 2019 metais Universitetas tapo plačiausios aprėpties universitetu pagal mokslo sritis Lietuvoje ir siekia sukurti sinergiją tarp susijungusių institucijų. Suprantama, kad universitetų susijungimas atnešė ir papildomų iššūkių, tokių kaip didesnis tyrimų išsiskaidymas, skirtingos tyrėjų patirtys ir vidiniai organizacijų procesai. Šiuos iššūkius sprendžiant matomas poreikis dar labiau vienyti ir skatinti išaugusią universiteto bendruomenę dirbti kartu.

    Universitetas aktyviai dalyvauja ir skatina tyrimus bei inovacijas bioekonomikos, švietimo, skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto, agroinovacijų, žaliųjų biotechnologijų ir kitose svarbiose srityse kur atrandami ryšiai tarp skirtingų mokslinių grupių įgyvendinant tarpdisciplininius projektus. Platus mokslo sričių spektras leidžia Universitetui būti lankstesniu ir prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės ir technologinių pokyčių, įgyvendinti novatoriškus sprendimus, taip prisidedant prie inovacijų vystymo.

    Visgi labai reikalingas sisteminis ir aiškus požiūris į tolimesnį prioritetinių krypčių vystymą apjungiant įvairias mokslininkų grupes ir pritraukiant pramonės atstovus. Už MTEP produktų komercializavimą, MTEP paslaugų, mokslo ir verslo sinergijos skatinimą ir Universiteto strategijos (inovacijų vystymo klausimais) įgyvendinimą atsakingas Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (toliau – KTPC). 2022 metais VDU pasirašyta 2,2 mln. Eur vertės MTEP sutarčių, vis tik inovacijų vystymas universitete labai priklauso nuo ekonominės ir politinės situacijos, bendradarbiavimui su verslu skirtų finansavimo priemonių prieinamumo.

    Šis projektas reikalingas sukurti Komercinimo ir technologijų (žinių) perdavimo žaliosios (ir skaitmeninės) transformacijos ekosistemos strategiją (toliau strategija), kuri leistų padidinti privataus sektoriaus įsitraukimą į proveržį skatinančių produktų/technologijų kūrimą, bei užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį tokių produktų/technologijų kūrimą universitete, jų paleidimą į rinką, taip prisidedant prie žaliųjų inovacijų sektoriaus augimo.

    VDU Strategijos pagrindinis tikslas yra aktyvesnis žaliąją transformaciją skatinančių produktų vystymas, ugdant akademinę bendruomenę verslumo įgūdžių ir skatinant intensyviau įsitraukti į privataus sektoriaus veiklas. Strategija, kuria bus siekiama žinių ir inovacijų ekosistemos pertvarkos (lokalios), leis naujai įvertinti intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo procesus Universitete, didinti Universiteto kuriamų produktų poveikį pramonės šakoms. Perduodant žinias siekiama suintensyvinti tiesioginius mainus su atitinkamomis EMTE srities suinteresuotųjų subjektų organizacijomis.

    Kuriama strategija bus orientuota į aktyvesnį įsitraukimą kuriant produktus/technologijas žiedinės ekonomikos tematikose atitinkančius Žaliojo kurso tikslus. Strategijoje taip pat bus išgryninti būdai leisiantys efektyviau pritraukti investicijas į Universitetą siekiant spartesnio ir intensyvesnio žaliąją ir skaitmeninę transformaciją skatinančių produktų ir technologijų kūrimą.

    Strategijoje bus skatinamas tyrėjų judumas, verslumo įgūdžių ir karjeros galimybių augimas, bei atvirojo mokslo praktikavimas, neišskiriant nei vienos grupės žmonių, kitaip tariant projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Sukurta strategija bus prieinama ne tik kiekvienam Universiteto darbuotojui, bet ir visuomenei, ir verslo subjektams.

    Projekto veiklos tiesiogiai bus naudingos tiek akademinei universiteto bendruomenei, tiek ir privačiam sektoriui, nes skatins privataus sektoriaus konkurencinį pranašumą, atlieps privataus sektoriaus poreikius aukštos kvalifikacijos darbuotojams, tyrimams ir produktams. Projektas Universiteto akademinėje bendruomenėje skatins saviugdą ir persikvalifikavimą, bei leis efektyviau identifikuoti privataus sektoriaus esamą darbuotojų žinių bei gebėjimų poreikį. Parengus strategiją akademinė bendruomenė galės lengviau suprasti rinkos poreikius ir kreipti vykdomus mokslinius tyrimus į sprendimų paiešką, visuomenėje kylančioms problemoms spręsti.

    Įgyvendinant projektą bus įvertinama su Universitetu susijusių pramonės šakų poreikių, įskaitant įgūdžių įgijimo / įgūdžių tobulinimo poreikius, skaitmeninimą, Universiteto skatinamą standartizavimą, bendras technologijų veiksmų gaires ir mokslinių tyrimų bei technologijų infrastruktūras. Strategijoje bus peržiūrėtas intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo mechanizmas, kad būtų galima geriau remti fundamentinius žaliuosius mokslinius tyrimus nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Proveržio žinių ir inovacijų kūrimo paspartinimui, Universiteto sukurtų rezultatų įsisavinimui pramonėje, bus parengtas koordinavimo mechanizmas siekiant pramonei suteikti technologijų infrastruktūras, kurių reikia inovacijoms išbandyti, patvirtinti ir plėsti sprendžiant žaliosios (ir skaitmeninės) pertvarkos klausimus,

    Įgyvendinamas projektas prisidės prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimą. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus.

    Tikslas: parengti efektyvią proveržio technologijų ir produktų kūrimo skatinimo strategiją ir atliepiant privataus sektoriaus bei Universiteto akademinės bendruomenės poreikius ir galimybes. Projekto veiklos tiesiogiai bus naudingos tiek akademinei universiteto bendruomenei, tiek ir privačiam sektoriui.

    Projekto vertė: 59 347,76 Eur

    ES finansavimas: 59 347,76 Eur

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras šiuo metu vykdo tris projektus.

    Verslo inkubatoriuje – atsilaisvinusios laboratorijos MTEP projektams

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius, kurie vykdo ar artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

    Prioritetinės kryptys: agrobiotechnologija, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas,  aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

    VDU verslo inkubatorius siūlo:

    • biuro patalpas;
    • laboratorijas;
    • diskusijų erdves verslo susitikimams;
    • automobilių stovėjimo aikštelę;
    • bendradarbiavimą startuolių bendruomenėje;
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę;
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, finansavimo šaltinių paieškos, intelektinės nuosavybės ir rinkodaros klausimais.

    Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje yra įsikūrusios virš 10 įmonių.

    Pagrindinė informacija konkurso dalyviams

    Už registraciją ir turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264).

    Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Pristatymo būdas paštu nenumatytas.

    • Nuomojamų patalpų apžiūra (susitarus dėl apžiūros): kovo 20 d., nuo 11 val. iki 15 val.
    • Konkurso dalyvių registracija: kovo 26 d. nuo 10-12 val. ir 13-15 val.
    • Komisijos posėdis: kovo 27 d., 13 val. (Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.).

    Nuomojamos patalpos

    26,26 kv. m ploto patalpos (sandėlis)

    Konkurso Nr. 1 sąlygos

    10,27 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

    Konkurso Nr. 2 sąlygos

    4,52 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

    Konkurso Nr. 3 sąlygos

    38,35 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

    Konkurso Nr. 4 sąlygos

    30,49 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

    Konkurso Nr. 5 sąlygos

    24,89 kv. m ploto patalpos (laboratorija)

    Konkurso Nr. 6 sąlygos

    Kvietimas teikti paraiškas dėl bendrų VDU, KTU, LSMU ir LEI projektų

    Skatindami aktyvesnį asociacijos „Santakos slėnis“ (toliau – Asociacija) mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą, Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) (toliau – Institucijos) skelbia kvietimą teikti paraiškas bendriems KTU, LSMU, VDU, LEI mokslo projektams finansuoti.

    Konkurso nuostatos

    Paraiškos bendriems moksliniams tyrimams atlikti teikiamos iki 2024 m. kovo 20 d.

    Paraiškos priimamos Institucijų visose prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse, tačiau šioms tematikoms teikiama pirmenybė:

    KTU: moksliniai tyrimai biomedicininės inžinerijos ir medicinos technologijų; maisto sistemų ir biotechnologijų; tvarios energetikos ir pramoninio dizaino tyrimų tematikose;

    LSMU: moksliniai tyrimai branduolinės medicinos tyrimų tematikose;

    VDU: visose tematikose;

    LEI: visose tematikose.

    Projektų pradžia – 2024 m. balandžio 11 d. Projektų pabaiga – 2025 m. vasario 28 d. Finansavimas skiriamas tik 2024 metams.

    Kvietimas skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai (nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti į šį laikotarpį neįtraukiamos).

    Paraiškas teikia tyrėjų, atstovaujančių ne mažiau kaip 2 Institucijas, grupės.

    Pagrindiniai vykdytojai – mokslininkai gali būti tik vienos paraiškos vadovais ar vykdytojais.

    Dėl to paties projekto finansavimo lygiagrečiai teikiamos paraiškos atitinkamoms projekto tyrėjų Institucijoms. Projekto pavadinimas ir paraiškų I-III dalys to paties projekto paraiškose turi sutapti.

    IV-V dalyse pateikiama tik konkrečios Institucijos, kuriai teikiama paraiška, projekto dalies išlaidų sąmata ir išlaidas pagrindžiantys priedai.

    Kiekviena Institucija finansuoja savo tyrėjų veiklas projekte, skirdama iki 10 000 Eur.

    Skiriamos lėšos gali būti naudojamos: jaunųjų mokslininkų darbo užmokesčiui; paslaugoms; prekėms; komandiruotėms (tiesioginiais projekto įgyvendinimo tikslais); būtinam ilgalaikiam turtui įsigyti (LSMU: netinkamos išlaidos, KTU: netinkamos išlaidos; VDU: ne daugiau kaip 20 %). Netiesioginėms išlaidoms lėšos neskiriamos.

    Teikiant paraiškas būtina kaip priedą pateikti abiejų / visų projekto vadovų pasirašytą raštą, kuriame apibrėžiamos pagrindinės partnerių veiklos, pirminiai intelektinės nuosavybės objektai, taip pat bendrosios dalinės partnerių intelektinės nuosavybės proporcijos.

    Paraiškos teikiamos lietuvių kalba arba esant tarptautinėms tyrėjų grupėms – anglų kalba.

     

    Paraiškos priimamos ir teikiamos konsultacijos

    KTU: el. paštu mipc@ktu.lt (konsultuoja Mokslo ir inovacijų projektų centras, tel. (8 37) 300 197, el. p. mipc@ktu.lt).

    LSMU: el. paštu mokslocentras@lsmuni.lt (konsultuoja Mokslo centras, tel. (8 37) 327 276, el. p. mokslocentras@lsmuni.lt).

    VDU: el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt (konsultuoja Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, tel. (8 37) 327 809, el. p. mokslo.paslaugos@vdu.lt).

    LEI: el. paštu Rimantas.Levinskas@lei.lt (konsultuoja Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo skyrius, tel. (8 37) 401 804, el. p. Rimantas.Levinskas@lei.lt).

    Pagrindiniai dokumentai

    Paraiškos forma (LT)

    Paraiškos forma (EN)

    Paraiškos vertinimo forma

    Rašto dėl projekto užtikrinimo forma

    Mokslininkai Policijos departamentui kuria dirbtinio intelekto bendravimo robotą

    Per praėjusius metus Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius gavo daugiau nei 40 tūkst. elektroninių laiškų ir beveik 200 tūkst. skambučių, kuriuose buvo prašoma atsakyti į įvairius, su policijos veikla susijusius klausimus. Esant tokiam užklausų skaičiui nemaža dalis elektroninių laiškų liko neatsakyti, nespėta atsiliepti į visus skambučius, tad ieškant galimybių padidinti informacijos teikimo apimtis, į pagalbą buvo pasikviesti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.

    Atsakymai į klausimus – bet kuriuo metu

    Siekiant vystyti kalbos technologijų sprendimus juos pritaikant policijos veikloje ir diegiant policijos valdomose informacinėse sistemose, Policijos departamentas dar 2021 m. pasirašė sutartį su VDU dėl bendradarbiavimo kalbos technologijų vystymo ir panaudojimo srityje. Pirmiausia, Policijos departamento informacinėje sistemoje buvo įdiegtas ir raštvedybos tvarkymo poreikiams pritaikytas automatinis šnekos atpažintuvas, kurį VDU mokslininkai sukūrė projekte Semantika-2.

    Svarstant apie didesnes skaitmenizavimo bei automatizavimo galimybes, Policijos departamentui buvo pristatytas bendravimo roboto prototipas, eksponuojamas VDU mokslininkų sukurtų prototipų demonstracinėje erdvėje. Policijos departamento specialistai nusprendė, kad toks išvystytas sprendimas galėtų padėti Informacijos teikimo skyriui efektyviau teikti informaciją policijos veiklos klausimais.

    Bendravimo roboto prototipas, eksponuojamas VDU Prototipų demonstracinėje erdvėje

    Taigi įgyvendinus projektą tiesioginį pokalbį pakeis dirbtinio intelekto technologijas naudojantis virtualus asistentas (pokalbių robotas), kuris leis automatizuoti dalies informacijos teikimą ir teikti informaciją didesniam klientų skaičiui, didinti informacijos apie policijos veiklą teikimo galimybes išplečiant informacijos teikimo laiką nuo 24 val. per parą kiekvieną dieną per savaitę. Šiuo metu informacija teikiama elektroniniu paštu ir telefonu tik darbo dienomis nuo 7 iki 20 valandos, o portale ePolicija.lt įdiegta tiesioginio pokalbio (angl. Chat) funkciją aptarnauja žmogus operatorius.

    Projekte kuriamas sprendimas automatiškai atsakinės į bendro pobūdžio klausimus, o asmeniniai ir sudėtingi klausimai bus perduodami specialistams. Projekto metu bus išbandyti ir mašininio vertimo, šnekos atpažinimo bei šnekos sintezės sprendimai, kurie ateityje galėtų leisti užklausą diktuoti balsu ir atsakymą išklausyti mašinos generuojamu žmogaus balsu.

    Dirba didelė mokslininkų komanda

    Prie projekto dirba tarpdisciplininė VDU mokslininkų komanda. Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto (SITTI) kalbininkų komanda rengia bendravimo roboto apmokymui reikalingą medžiagą ir vykdo bendravimo roboto apmokymą, o Teisės fakulteto mokslininkai padės parengti bendravimo roboto išorinę teisinių žinių bazę.

    Pasak instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Dariaus Amilevičiaus, tai labai svarbi ir sudėtinga užduotis, nes kiekvieno giliojo mokymosi technologijomis grįsto sprendimo kokybė didele dalimi priklauso nuo kokybiškos apmokymo medžiagos.

    „Bendravimo roboto atveju kokybė pasiekiama apmokymui naudojant medžiagą, kuri parengta realių pokalbių pagrindu. Šio instituto išmanių technologijų tyrėjų komanda parengs bendravimo roboto sprendimą ir jį apmokys. Vykdant šias užduotis, mūsų laukia dideli iššūkiai. Kuriamas bendravimo robotas turi laikytis kokybiško pokalbio standarto, jis turi veikti kokybiškai, bet veikti policijos departamento valdomoje riboto galingumo techninėje infrastruktūroje, turi turėti galimybę būti nesunkiai permokomas. Be to, dėl griežto teisinio reguliavimo negalime panaudoti už Policijos departamento informacinės sistemos ribų veikiančių trečiųjų šalių sprendimų, tokių kaip ChatGPT“, – teigia mokslininkas.

    SITTI komanda taip pat išbandys minėtus mašininio vertimo, šnekos atpažinimo ir šnekos sintezės sprendimus, kad įgyvendinus projektą tolesniuose projekto rezultatų vystymo etapuose Policijos departamentas pagal poreikį ir galimybes galėtų panaudoti papildomus funkcionalumus.

    Teisės fakulteto mokslininkai padės parengti bendravimo roboto teisinių žinių bazę (angl. legal knowledge base), kurią bendravimo robotas turės naudoti kaip atraminį teisinių žinių šaltinį. Ji turės būti patogiai pildoma ir keičiama, jei keičiasi teisės aktai. Taip pat, teisininkų komanda konsultuos kalbininkų ir išmanių technologijų komandas apmokymų medžiagos korektiško parengimo teisiniais klausimais ir atliks bendravimo roboto vidinius testavimus, įvertindami kuriamo bendravimo roboto atsakymų korektiškumą iš teisinio taško.

    Prilygsta bendravimui su žmogumi

    „Džiugu, kad dirbtinio intelekto technologijos ir jų sprendimai sparčiai skinasi kelią ir į viešąjį sektorių. Nė vienos su žmogaus kalba susijusios paslaugos neįmanoma kokybiškai automatizuoti ir skaitmenizuoti, nepanaudojant kokybiškų kalbos technologijų sprendimų“, – teigia VDU mokslininkas dr. Darius Amilevičius.

    Anot jo, nors mašininio mokymosi technologijų panaudojimas leido ženkliai pagerinti kalbos technologijų sprendimų kokybę, bet tikras proveržis įvyko apie 2013 m. kartu su vadinamąja „neuronine revoliucija“, ir ypač 2018 m., kai kompanija Google sukūrė inovatyvią, žmogaus kalbos supratimui skirtą neuroninio tinklo architektūrą – transformerius.

    „Jos dėka mašina pradėjo sąlyginai „suprasti“ žmogaus kalbą, kontekstą ir gana sklandžia kalba generuoti tekstus. Tai lėmė, kad kalbos technologijų rinka pradėjo sparčiai augti, nes naujųjų technologijų kokybė ir panaudojimo galimybės sudomino tokias sritis, kaip teisė ir medicina, kurios įsileidžia tik aukšto tikslumo sprendimus, nes nuo jų priklauso žmogaus teisių užtikrinimas, žmogaus gyvybė ir sveikata, žmogaus pinigai ir laisvė“, – sako docentas.

    Dr. Darius Amilevičius

    Pasak jo, galimybė kalbos technologijų pagalba kokybiškai automatizuoti ir skaitmenizuoti kai kuriuos veiklos procesus sudomino ir policijos departamentus visame pasaulyje: „Pavyzdžiui, apklausos metu tyrėjas labai daug laiko praleidžia klaviatūra suvesdamas apklausos turinį į sistemą. Tai užima daug laiko, vargina, atitraukia pareigūno dėmesį nuo paties apklausos proceso. Automatinis šnekos atpažinimo technologinis sprendimas, kuris šneką automatiškai verčia tekstu, leidžia skaitmenizuoti procesą, taupyti darbo laiką, didinti pareigūno pasitenkinimą darbu.“

    Anot dr. D. Amilevičiaus, bendravimo robotas yra aukštesnio lygio sprendimas nei automatizuota DUK sistema. Jo bendravimas artimas su informacijos centro specialistu. „Išmanus bendravimo robotas privalo per patikslinančius klausimus padėti klientui suformuluoti klausimą, atsakymo į kurį jis ir ieško. Dar vienas svarbus momentas – klientas turi jaustis gerai, kai bendrauja su mašina. Ypač kai kalbame apie viešojo sektoriaus paslaugas. Kai žmogus kreipiasi į Policijos departamentą atsakymo į jam rūpimą klausimą, jis nori greito, aiškaus ir kokybiško. Tik tada jis naudosis technologijomis grįstu sprendimu“, – sako dr. D. Amilevičius.

    ChatGPT nesumažina bendravimo robotų poreikio

    Europos Komisija tik neseniai patvirtino Duomenų aktą, kuriame yra apibrėžtas bendravimo roboto, arba, kitaip tariant, virtualaus asistento terminas. Vis dėlto, kyla klausimas, kam reikia kurti naujus virtualius asistentus, kai jau yra sukurtas ChatGPT?

    „2022 m. lapkričio pabaigoje kompanijos OpenAI pateiktas produktas ChatGPT išties įvykdė lūžį bendravimo robotų srityje ir nustatė naujus kokybės parametrus. ChatGPT yra milžiniškas sprendimas, kuris veikia kompanijos OpenAI milžiniškoje techninėje infrastruktūroje, ir priskiriamas bendro pobūdžio bendravimo robotams. Bet jo egzistavimas nesumažina specializuotų bendravimo robotų poreikio“, – sako dr. D. Amilevičius.

    Pasak jo, pagrindinės priežastys kurti atskirus virtualius asistentus, yra informacinių sistemų saugumas ir jautrių bei asmens duomenų apsauga. Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos dėl saugumo yra griežtai reglamentuojamos, todėl visi technologiniai sprendimai turi veikti jų viduje.

    „Kadangi Policijos departamento Informacijos teikimo skyriuje vyksta komunikacija, kurioje gausu asmens duomenų ir jautrios informacijos, jos tvarkymas yra griežtai reglamentuotas ir negali patekti į užsienio kompanijos debesijos paslaugą. Taip pat, teikiama informacija glaudžiai susijusi su aktualiais teisės aktais, kurie laikas nuo laiko kinta. Todėl mūsų kuriamas sprendimas turės išorinę teisinių žinių bazę, kurioje sistemos administratoriai galės nesunkiai ir pagal poreikį keisti bei atnaujinti sistemos teisines žinias“, – teigia mokslininkas.

    Pasak jo, dėl ribotų techninių pajėgumų neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu diegti milžinišką technologinį sprendimą, kuris gali bendrauti visomis temomis, kai poreikis yra – teikti specializuotą informaciją labai ribotoje srityje. Siekdami optimalaus rezultato VDU mokslininkai planuoja maksimaliai panaudoti dirbtinio intelekto technologijas, t.y. didžiuosius kalbos modelius (angl. large language models – LLM). Tai leis bendravimo robotui geriau suprasti, ko nori žmogus ir jis galės atsakymus generuoti sklandžia kalba, o ne vien parinkti atsakymą iš nustatytos fiksuotos atsakymų aibės.

    Technologinis sprendimas kuriamas vykdant bendrą Policijos departamento prie VRM ir Vytauto Didžiojo universiteto projektą DiPOLIS, kurį finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“

    Kviečiame studentus, mokslininkus ir visus norinčius išbandyti savo jėgas VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuojamame agroverslo hakatone „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“.

    Renginyje turėsite progą patobulinti verslumo, kūrybiškumo, problemų sprendimo ir darbo komandoje įgūdžius, o trys geriausiai komisijos įvertintos komandos išsidalins partnerio UAB „Agrochemos“ įsteigtą prizą, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 3 tūkst. Eur.

    1-osios vietos nugalėtojai taip pat turės galimybę išvykti į tarptautinį konkursą Ispanijoje, o visi prizininkai nemokamai galės pasinaudoti VDU verslo inkubatoriaus teikiamomis paslaugomis.

    Be viso to, VDU hakatone išgirsite naudingus pranešimus apie antreprenerystę, o jūsų komandą viso proceso metu lydės patyrę mentoriai ir ekspertai.

    Komandų uždavinys – pasiūlyti sprendimus ekologiškai draugiškoms trąšoms. Galima registruotis individualiai arba visą komandą. Kur ir kada?

    Hakatono informacija:

    Data: kovo 14 d.
    Laikas: 9 – 18 val.
    Vieta: VDU Žemės ūkio akademija, Studentų g. 11 („Iškilmių salė“), Kauno raj., Akademija

    Registracija iki kovo 12 d. (būtina): https://forms.gle/2nz8cQoFNcUCxPbu9
    Mecenatas: UAB „Agrochema“
    Organizatoriai: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras vykdantis „Entrepreneur“ projektą

    Iki malonaus!

    *Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt

    Kovo mėnesį – dirbtinio intelekto ir neuromarketingo mokymai verslui

    Kovo mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

    VDU kartu su projekto partneriais kviečia registruotis į mokymus:

     

    Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

    Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.