Paslaugos verslui

    Kvietimai į projektus

    KTPC savaitėje net 28 pranešėjai

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras paskutinę birželio savaitę pakvietė jau į tradicinę KTPC savaitę, kurios metu net 28 pranešėjai dalinosi mokslo – verslo bendradarbiavimo patirtimi. Šių renginių metu buvo diskutuojama apie švietimo inovacijas, skaitmenines trasformacijas, inžnerines inovacijas, bioekonomikos dabartį ir ateitį bei klimato kaitos poveikį.

    Birželio 27 d. vyko pirmasis susitikimas, kurio tema „Švietimo inovacijos – nuo mokslo prie praktikos”. VDU KTPC komercializavimo projektų vadovė Raimonda Zinkevičienė pristatė inovacijas, kuriamas su VDU KTPC. Mokymosi visą gyvenimą svarbą ir kiekvienam reikšmingą kompetencijų pripažinimą akcentavo VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė. VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė dr. Jurgita Zaleckienė papildė diskusijas pristatydama įtraukius tyrimus bei mokslo naudą per verslumo ugdymo praktikos patirtis. Lietuvos socialinių inovacijų klasterio vadovė dr. Vilma Popovienė pasidalino žiniomis apie socialines inovacijas kaip tarpsektorinio bendradarbiavimo rezultatą, o UAB „Eurointegracijos projektai“ asocijuota partnerė Agnė Kanapeckaitė užbaigė dienos seminarą pasidalindama bendradarbiavimo su UAB „Eurointegracijos projektai“ galimybėmis.

    Birželio 28 d. daugiausiai dėmesio buvo skiriama skaitmeninėms technologijoms – „Skaitmeninė transformacija – proveržis ir inovatyvūs sprendimai”. Seminarą pradėjo VDU KTPC vadovas Edvinas Samys bei kvietė visus besidominčius bendradarbiauti su KTPC, kuriant inovatyvius sprendimus. Skaitmenines muzikos inovacijas pristatė UAB „Shakespear music“ Žaneta Daubarė, be to inovacijas kuriamas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu pristatė UAB „Nacionalinis švietimo centras“ vadovas Giedrius Rakauskas. MB „Abstract music“ vadovė Milita Songailaitė pasidalino „Abstract Music“ sėkmės istorija. Paskutinį dienos pranešimą apie skaitmenines inovacijas VDU Informatikos fakultete skaitė VDU Informatikos fakulteto dekanas Prof. dr. Tomas Krilavičius.

    Birželio 29 d. kalbėta apie inžinerines inovacijas šiandieninei rinkai. Seminaro pradžioje VDU KTPC inovacijų ir technologijų perdavimo specialistė Indrė Bručienė bei VDU KTPC mokslo paslaugų vadybininkė dr. Judita Žukauskienė susirinkusiems akcentavo mokslo – verslo bendradarbiavimo galimybes pasinaudojant VDU KTPC teikiamomis paslaugomis. UAB „Baltic Agro Machinery“ serviso plėtros vadovas Baltijos šalims doc. dr. Antanas Juostas pristatė, kad itin svarbu išnaudoti visas inovatyvių technologijų teikiamas galimybes. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros prof. dr. Eglė Jotautienė pasidalino gerąja patirtimi kabėdama apie sumaniųjų žemės ūkio mašinų sistemų tyrimus. Pranešimą apie biofizikinius ir mokslinius tyrimus bei jų pritaikymą biomedicinoje skaitė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros prof. dr. Saulius Šatkauskas. Susitikimą užbaigė UAB „Baltijos plienas“ įmonės atstovas Paulius Lučinskas pasidalindamas patirtimi apie inovatyvių antivirusinių kompozicinių medžiagų sukūrimą.

    Birželio 30 d. dalyviai diskutavo apie bioekonomikos dabartį ir ateitį. VDU KTPC inovacijų ir technologijų perdavimo specialistė Rita Petlickaitė, kvietė nepraleisti galimybių nuo rudens teikti paraiškas mokslo – verslo bendradarbiavimui ir pristatė, jog VDU KTPC gali būti kiekvieno partneris rengiant ir įgyvendinant tokio tipo projektus. Apie bioekonomikos plėtrą praktiškai nuo naujų verslo modelių iki įkvepiančių inovacijų kalbėjo VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Virginija Kargytė. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius prof. dr. Kęstutis Navickas išsamiai pristatė mokslo siūlomus sprendimus biodujų gamybai. Vėliau UAB „Bioenergy LT” mokslinio padalinio vadovas dr. Audrius Gegeckas kalbėjo apie mikroorganizmų galią bei sveiką dirvožemį ir aukštos pridėtinės vertės produktus. Pabaigoje UAB „Insectum” vadovas Stanislavas Tracevičius skaitė pranešimą apie efektyvų atliekų panaudojimą pasitelkiant juodųjų plokščiamusių lervas.

    Liepos 1 d. KTPC savaitė vainikuota tema „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas, klimato kaitos poveikis”. Susitikimo pradžioje pristatytos inovacijos, kuriamos su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru, kurias šį kartą pristatė VDU KTPC inkubatoriaus koordinatorė doc. dr. Inga Adamonytė ir VDU KTPC inovacijų ir technologijų perdavimo specialistė dr. Vaida Steponavičienė. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto lektorė Otilija Miseckaitė kalbėjo apie melioraciją klimato kaitos kontekste, o VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Daiva Šileikienė ir prof. dr. Laima Česonienė kvietė diskutuoti apie klimato kaitos poveikį vandens būklei. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Akvakultūros centro lektorius Alvydas Žibas akcentavo aplinkai draugiškų, energijos išteklius tausojančių akvakultūrų uždarosios apytakos sistemų svarbą šiandieniniame kontekste. Seminarų ciklą užbaigė „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas, kuris pasidalino „Dojus Agro“ tiksliosios žemdirbystės privalumais.

    Dar daugiau mokslo – verslo bendradarbiavimo perspektyvų

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (toliau VDU KTPC) tapo pirmojo Lietuvoje mokslo ir studijų institucijų profesionalus vienijančio tinklo „TTO Lithuania“ nariais. Tai pirmasis tokio pobūdžio tinklas Lietuvoje, kurio tikslas – vienyti mokslo ir studijų institucijose dirbančius žinių ir technologijų perdavimo specialistus, sudaryti jiems galimybes keistis profesinės praktikos žiniomis ir kelti kompetenciją intelektinės nuosavybės valdymo srityje.

    Kaip teigia VDU KTPC vadovas Edvinas Samys itin dažnai dairomės dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose, tačiau pirmiausia esame stiprūs tiek kiek vienijamės savo šalyje: „Iš tiesų džiaugiamės, kad „TTO Lithuania“ yra perspektyviai veikiantis, mokslo ir studijų institucijas vienijantis tinklas. Labai svarbu, kad tikslingai atstovaujamas mokslo-verslo bendradarbiavimas nacionaliniu mastu. Be to tinklaveika leidžia pasiekti ir daugiau partnerių, pritraukti bendraminčių bendriems projektams ar kitoms veikloms.“

    „TTO Lithuania“ plėtoja partnerystę su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, siekia tarpusavyje koordinuoti žinių ir technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo inciatyvas. Taip pat vienas iš tikslų yra bendradarbiavimo stiprinimas tarp mokslo ir studijų bei viešojo administravimo institucijų gerinant intelektinės nuosavybės valdymo ir technologijų perdavimo procesų efektyvumą nacionaliniu lygiu. Be to tinklaveika prisideda prie mokslo ir studijų institucijų tarptautinio konkurencingumo galimybių didinimo.

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras visomis galimybėmis ir naujienomis su mokslininkais ir verslo atstovais bei kitais suinteresuotaisiais dalinasi socialiniame tinkle „Facebook“. Daugiau apie „TTO Lithuania“ kviečiame domėtis https://www.tto.lt/.

    Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

    Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

    • biuro patalpas
    • laboratorijas
    • diskusijų erdves verslo susitikimams
    • patogią automobilių stovėjimo aikštelę
    • bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

    1. Turto apžiūros sąlygos. Už Turto apžiūrą atsakingas KTPC vadovas Edvinas Samys, tel. +370 678 81487; el. p. edvinas.samys@vdu.lt. Turto apžiūra vyks darbo dienomis nuo 2022-05-30 iki 2022-05-31, Konkurso dalyviui su atsakingu asmenimi iš anksto susitarus dėl apžiūros.
    2. Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Konkurso dalyvius registruoja KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė 2022 m. birželio 7 d. (tel. + 370 650 54264) dieną, registracija vykdoma nuo 10 val. 00 min. iki 12 val. 00 min., ir nuo 13 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. Vokai pateikiami juos pristatant KTPC inkubatoriaus koordinatorei Ingai Adamonytei adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 221 kab., pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

    Konkursų sąlygos:

    Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos 

    Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

     

    „EIT Digital Innovation Factory 2022“ informacinė sesija Šiaurės ir Baltijos šalių regionui ketvirtadienį, balandžio 21 d.

    Innovation Factory 2022 is helping startup teams to take all steps to commercialize a digital technology in 6 months period.  EIT Digital Baltics team will help you put together a good project application  which will include:

    • A product / service that solves an important problem
    • A team and partners dedicated to building a successful business who are ready to work together for six months
    • Evidence of market demand, for example through a paying pilot

    For small equity stake EIT Digital will invest up to € 250,000 to be spent in the 6-month long period. Entrepreneurs, industry representatives, researchers, solution providers and developers, accelerators and incubators, and business innovation teams are invited to participate.

    The focus is on teams solving problems in the areas of digital infrastructure (IoT, 5G, AI, etc.), digital cities, healthcare, digital industry or fintech. One important criteria is that the submitted projects are international. In addition, there should be at least 2 partners.

    As a first step please participate in information sessioon on 21 April or fill up a proposal summary form on https://info.accelerator.eitdigital.eu/innovation-factory-toolkit

    The deadlines for application is 7 June.

    About EIT Digital

    EIT Digital was set up in 2009 to accelerate the market uptake of digital innovations and support European regional development. The organization has offices throughout Europe. From October 2021 there is an office in Tallinn

    Important Links

    More information and support for call preparation: baltics@eitdigital.eu

    Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

    Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

    • biuro patalpas
    • laboratorijas
    • diskusijų erdves verslo susitikimams
    • patogią automobilių stovėjimo aikštelę
    • bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

    1. Turto apžiūros sąlygos. Už Turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė, tel. (8 37) 788 134, + 370 650 54264; el. p. inga.adamonyte@vdu.lt. Turto apžiūra vyks darbo dienomis nuo 2022-03-14 iki 2022-03-15, Konkurso dalyviui su atsakingu asmenimi iš anksto susitarus dėl apžiūros.
    2. Komisijos posėdis, kurio metu bus susipažįstama su pateiktomis Konkursui paraiškomis, vyks 2022-03-23, 10 val. 00 min. adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.

    Konkursų sąlygos: 

    Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 5 sąlygos

    Nuomos konkurso Nr. 6 sąlygos

    Kvietimas teikti paraiškas dėl bendrų KTU, LSMU, VDU ir LEI mokslo projektų finansavimo

    Skatindami aktyvesnį asociacijos „Santakos slėnis“ (toliau – Asociacija) mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą, Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) (toliau – Institucijos) skelbia kvietimą teikti paraiškas bendriems KTU, LSMU, VDU, LEI mokslo projektams finansuoti.

    Konkurso nuostatos

    Paraiškos bendriems moksliniams tyrimams atlikti teikiamos iki 2022 m. kovo 4 d.

    Paraiškos priimamos Institucijų visose prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse, tačiau šioms tematikoms teikiama pirmenybė:

    KTU: Dirbtinio intelekto metodai ir jų naujas pritaikomumas;

    LSMU: Dirbtinis intelektas, Branduolinė medicina;

    VDU: pirmenybė tematikoms nenumatoma;

    LEI: Žaliasis kursas, Skaitmeninimas.

    Projektų pradžia – 2022 m. balandžio 1 d. Projektų pabaiga – 2022 m. gruodžio 31 d. Finansavimas skiriamas tik 2022 metams.

    Paraiškas teikia tyrėjų, atstovaujančių ne mažiau kaip 2 Institucijas, grupės.

    Pagrindiniai vykdytojai – mokslininkai gali būti tik vienos paraiškos vadovais ar vykdytojais.

    Prioritetas teikiamas jaunųjų mokslininkų vadovavimo projektams gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai (nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti į šį laikotarpį neįtraukiamos).

    Dėl to paties projekto finansavimo lygiagrečiai teikiamos paraiškos atitinkamoms projekto tyrėjų Institucijoms. Projekto pavadinimas ir paraiškų I-III dalys to paties projekto paraiškose turi sutapti.

    IV-V dalyse pateikiama tik konkrečios Institucijos, kuriai teikiama paraiška, projekto dalies išlaidų sąmata ir išlaidas pagrindžiantys priedai.

    Kiekviena Institucija finansuoja savo tyrėjų veiklas projekte, skirdama iki 10 000 Eur.

    Skiriamos lėšos gali būti naudojamos: darbo užmokesčiui; paslaugoms; prekėms; komandiruotėms (tiesioginiais projekto įgyvendinimo tikslais); būtinam ilgalaikiam turtui įsigyti (LSMU: netinkamos išlaidos, VDU: ne daugiau kaip 20 %). Netiesioginėms išlaidoms lėšos neskiriamos.

    Teikiant paraiškas būtina kaip priedą pateikti abiejų /visų projekto vadovų pasirašytą raštą, kuriame apibrėžiamos pagrindinės partnerių veiklos, pirminiai intelektinės nuosavybės objektai, taip pat bendrosios dalinės partnerių intelektinės nuosavybės proporcijos.

    Paraiškos teikiamos lietuvių kalba arba esant tarptautinėms tyrėjų grupėms – anglų kalba.

     

    Paraiškos priimamos ir teikiamos konsultacijos

    KTU: el. paštu mokslo.projektai@ktu.lt (konsultuoja Mokslo departamentas, tel. (8 37) 300 081, el. p. mokslo.projektai@ktu.lt).

    LSMU: el. paštu mokslocentras@lsmuni.lt (konsultuoja Mokslo centras, tel. (8 37) 327 276, el. p. mokslocentras@lsmuni.lt).

    VDU: el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt (konsultuoja Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, tel. (8 37) 327 809 ir (8 678) 81487, el. p. mokslo.paslaugos@vdu.lt).

    LEI: el. paštu Rimantas.Levinskas@lei.lt (konsultuoja Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo skyrius, tel. (8 37) 401 804, el. p. Rimantas.Levinskas@lei.lt).

     

    Paraiškų vertinimo kriterijai bei dokumentų formos pateiktos:

    KTU-LSMU-VDU-LEI_paraiskos_forma_lt_2022

    KTU-LSMU-VDU-LEI_paraiskos_forma_en_2022

    KTU-LSMU-VDU-LEI_paraiskos_vertinimo_forma_2022

    KTU-LSMU-VDU-LEI_rasto_del_projekto_uztikrinimo_forma_2022

    Kviečiame dalyvauti mokslinių tyrimų pristatyme

    Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto jungtinių mokslininkų grupių projektų vykdytojų ataskaitinė konferencija

    PROGRAMA
    2022 m. vasario 1 d.
    Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, I a. konferencijų salė, Kaunas
    Būtina registracija: https://www.lei.lt/renginiai/ktu-lsmu-vdu-ir-lei-projektu-ataskaitine-konferencija/

    14.00–14.15 Konferencijos įžanginis žodis
    14.15–14.30 Energetinių išteklių atgavimo iš sąvartynų galimybių ir tvarumo modelis (ISLAND), dr. Gintaras Denafas (LEI), dr. Jolita Kruopienė (KTU), dr. Algirdas Jasinskas (VDU)
    14.30–14.45 Kvartalo tvaraus modernizavimo ir aprūpinimo energija galimybių vertinimas panaudojant skaitmeninį dvynį (E-modernizacija), dr. Darius Milčius (LEI), dr. Vytautas Bocullo (KTU)
    14.45–15.00 Giliuoju mokymusi grįstas automatinis lietuviško teksto redaktorius (Lituanistas), dr. Mantas Lukoševičius (KTU), dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė (VDU)
    15.00–15.15 Aiškintinio dirbtinio intelekto sistemos prototipas geriatrinio paciento sveikatos būklei vertinti (ProtoArtIs), habil. dr. Vita Lesauskaitė (LSMU), dr. Agnius Liutkevičius (KTU)
    15.15–15.30 Objektyvus fiziologinio atsako į skausmą vertinimas naudojant mašininio mokymosi technologijas (pAInLESS), dr. Lina Jankauskaitė (LSMU), dr. Andrius Rapalis (KTU)
    15.30–15.45 Kavos / arbatos pertrauka
    15.45–16.00 Dirbtinio intelekto metodais suprojektuotos elektroaktyvios medžiagos: sintezė, savybės ir panaudojimas optoelektronikoje (OPTOME), dr. Saulius Grigalevičius (KTU), dr. Simona Sutkuvienė (VDU)
    16.00–16.15 Plyšinių jungčių laidumo modeliavimas vienetinių kanalų lygmenyje (Jungtis), dr. Tadas Kraujalis (LSMU), dr. Mindaugas Šnipas (KTU)
    16.15–16.30 Dozimetrijos metodų įveiklinimas gama peilio radiochirurgijoje gydant galvos smegenų arteriovenines malformacijas po atliktos endovaskulinės embolizacijos (SMEGENYS), habil. dr. Arimantas Tamašauskas (LSMU), dr. Diana Adlienė (KTU)
    16.30–16.45 Fermentiškai susintetintų fruktooligosacharidų technologinių savybių įvertinimas ir galimo jų pritaikymo kombinuotai chemoterapijai tyrimas ląstelių kultūrų modelinėse sistemose (BIOFOST), dr. Vilma Petrikaitė (LSMU), dr. Michail Syrpas (KTU)
    16.45–17.00 Akustinių virpesių pritaikymas galvijų mastito prevencijai ir jo gydymui (VIPGAMA), dr. Antanas Sederevičius (LSMU), dr. Joris Vėžys (KTU)
    17.00–17.15 Apibendrinimas

    * Konferencijoje dalyvaujama tik su galimybių pasu, dėvint respiratorių, laikantis visų nustatytų saugumo reikalavimų.

    VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniąją drenažo valdymo sistemą

    KAUNO STARTUOLIŲ APDOVANOJIMAI 2021 // IŠRINK METŲ INOVACIJĄ!

    Šiais metais turime net du nominantus atstovaujančius VDU. UAB „Intelektika” įmonės įkūrėjas doc. dr. Darius Amilevičius ir UAB „Išmanusis drenažas”, kurio viena iš įkūrėjų doc. dr. Inga Adamonyte. Kviečiame aktyviai balsuoti ir palaikyti VDU startuolius. Jau keturis metus daugiau nei šimto startuolių bendruomenę vienijantis Kauno mokslo ir technologijų parkas inicijuoja Kauno startuolių apdovanojimus ir DELFI transliacijos metu skelbia vienus didžiausią pažangą mokslo ir verslo srityse sukūrusius Kauno startuolius.

    Šiemet prie iniciatyvos jungiasi startuolių bendruomenes Kaune auginantys partneriai:
    KAUNAS IN – Kauno startuolių ekosistemos lyderis
    VDU – mokslo ir verslo sinergiją kurianti akademinė bendruomenė
    LSMU / SVEIKATOS INOVACIJŲ VYSTYMO CENTRAS – sveikatos industrijos technologijas kurianti mokslininkų bendruomenė
    KTU / KTU STARTUP SPACE – studentų ir mokslo darbuotojų, kurie tampa inovatoriais, inkubatorius

    Šiais metais kiekvienas iš jų nominavo aktyviausius startuolius savo bendruomenėje: https://www.delfi.lt/apps/startuoliaikaune/
    Kviečiame atiduoti savo balsą už savo favoritą!

    Apie UAB „Išmanusis drenažas”

    Klimato kaita lemia vis dažnėjančius sausringus laikotarpius. Šiuo metu Lietuvoje beveik visos esančios sausinimo sistemos gali tik pašalinti perteklinį vandenį. Toks drenažo veikimas neleidžia sukaupti ir išsaugoti bei panaudoti sausuoju laikotarpiu dirvožemio drėgmės atsargų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniojo reguliuojamojo drenažo sistemą, kuri ūkininkams padės gauti ne tik didesnį derlių, bet ir sumažins užteršto vandens patekimą į paviršinius vandenis bei palengvins sprendimus valdant reguliuojamo drenažo sistemą.

    Išmaniąją drenažo sistemą vysto VDU Inžinerinio fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė ir jos kolegos. Inovacija paremta išmaniosiomis vandens išteklių dirvožemyje valdymo sistemomis, nuotolinių stebėjimų technologijomis ir dirbtiniu intelektu, mašinine duomenų analize.

    „Išmaniojo reguliuojamojo drenažo valdymo sprendimai priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų. Integravus automatines ar pusiau automatines, nuotoliniu būdu valdomas vandens lygio reguliavimo sistemas, vandens reguliavimo mechanizmai veiktų be papildomų nustatymų automatiškai, pagal specialistų nustatytus parametrus. Esant išskirtinėms sąlygoms, priežiūrą vykdantis asmuo galėtų nurodyti papildomus ar mažesnius charakteristikų apribojimus, tokiu būdu priderinamas sistemos valdymo įrenginius prie individualių poreikių. Mašininiai algoritmai atlieka duomenų analizę ir suformuoja rekomendaciją esamu laiku“, – sako VDU doc. dr. I. Adamonytė.

    Pasiūlymus lemia dirvožemio granuliometrinė sudėtis, geologinės sąlygos, vandensparos gylis, kitos dirvožemio drėgmę veikiančios ypatybės. Reguliuojamojo drenažo sistemų įrengimas leidžia gauti didesnį derlių ir pelną, optimizuojant  išteklius, pvz. „neprarandant“ vandens ir maisto medžiagų dirvožemyje. Norint įrengti išmaniąsias dirvožemio drėgmės reguliavimo sistemas, reikia vienkartinių investicijų, o vėliau sistemas reikia tik stebėti ir, esant poreikiui, kontroliuoti.

    „Kuriamas sprendimas padeda tausoti aplinkos išteklius. Aplinkosauginiu požiūriu pats didžiausias reguliuojamojo drenažo privalumas yra maistingųjų medžiagų išplovimo iš dirvožemių sumažinimas. Maistingųjų medžiagų išplovimas iš reguliuojamų drenažo sistemų nuo 20 iki 90 proc. Mažesnis, biologinio derlingumo skirtumas – nuo 15 iki 40 proc. 2017-2019 m. atlikti tyrimai parodė, kad drėgmės režimo reguliavimas pasiteisino auginant žieminius kviečius, miežius, žirnius ir pupas“, – pastebi viena iš inovacijos kūrėjų doc. dr. I. Adamonytė.

    Reguliuojamo drenažo tyrimai sulaukė didelio ūkininkų, valdžios institucijų ir mokslininkų susidomėjimo. Šiuo metu įrengtos kelios dešimtys tokio valdymo sistemų, kol kas automatinis nuotolinis stebėjimas ir mašininis duomenų analizavimas yra įdiegtas bandomojoje partijoje. Mokslininkai tikisi, kad šiuos technologinius sprendimus pavyks taikyti gerokai plačiau, nes vykdant tyrimus sulaukta ne vienkartinių pageidavimų „palengvinti” reguliuojamojo drenažo sistemos valdymą.

    VDU mokslininkai įdarbino dirbtinį intelektą raštvedybos darbams atlikti ir skaitmeninei atskirčiai mažinti

    KAUNO STARTUOLIŲ APDOVANOJIMAI 2021 // IŠRINK METŲ INOVACIJĄ!

    Šiais metais turime net du nominantus atstovaujančius VDU. UAB „Intelektika” įmonės įkūrėjas doc. dr. Darius Amilevičius ir UAB „Išmanus drenažas”, kurio viena iš įkūrėjų doc .dr. Inga Adamonyte. Kviečiame aktyviai balsuoti ir palaikyti VDU startuolius. Jau keturis metus daugiau nei šimto startuolių bendruomenę vienijantis Kauno mokslo ir technologijų parkas inicijuoja Kauno startuolių apdovanojimus 🏆 ir DELFI transliacijos metu skelbia vienus didžiausią pažangą mokslo ir verslo srityse sukūrusius Kauno startuolius.
    Šiemet prie iniciatyvos jungiasi startuolių bendruomenes Kaune auginantys partneriai:
    KAUNAS IN – Kauno startuolių ekosistemos lyderis
    VDU – mokslo ir verslo sinergiją kurianti akademinė bendruomenė
    LSMU / SVEIKATOS INOVACIJŲ VYSTYMO CENTRAS – sveikatos industrijos technologijas kurianti mokslininkų bendruomenė
    KTU / KTU STARTUP SPACE – studentų ir mokslo darbuotojų, kurie tampa inovatoriais, inkubatorius
    Šiais metais kiekvienas iš jų nominavo aktyviausius startuolius savo bendruomenėje: https://www.delfi.lt/apps/startuoliaikaune/
    Kviečiame atiduoti savo balsą už savo favoritą!

    Apie UAB „Intelektika”

    Kalbos technologijos, paremtos dirbtinio intelekto (DI) taikymu, palengvina darbą posėdžius transkribuojantiems sekretoriams bei raštininkams visame pasaulyje. Neseniai į šiuos vandenis įžengę lietuviai komercino savo išvystytą sprendimą, įkūrė startuolį „Intelektika“ ir sulaukė pripažinimo. Tai VDU Informatikos fakulteto docento dr. Dariaus Amilevičiaus ir profesoriaus Gailiaus Raškinio kartu su komanda sukurta, „Semantika-2“ sprendimu paremta kalbos transkribavimo sistema.

    „Lietuvių kalbos puoselėjimui pasitelkiame moderniausias inovacijas – kalbos ir dirbtinio intelekto technologijas. Patikėdami kalbos atpažinimą dirbtiniam intelektui, automatizavome rutininius raštvedybos procesus, o tai  leidžia efektyvinti darbą, taupyti lėšas. Mums pavyko įgyvendinti taikomojo pobūdžio projektą, kuris prilygsta technologijų milžinės „Google“ produktams, nes naudojome gilųjį mokymą, dirbtinius neuroninius tinklus ir kalbos vektorizuotus modelius“, – sako dr. D. Amilevičius.

    Automatizuotas transkribavimo sprendimas žmones išvaduoja nuo daug laiko suryjančio ir varginančio tekstų formavimo rankiniu būdu. „Pavyzdžiui, ligoninėse operacijų protokolus dažnai rengia patys chirurgai, kurių darbo laikas brangiai apmokamas. Jaunuoliai tampa gydytojais tam, kad gelbėtų žmonių gyvybes, o ne tam, kad pusę dienos rankomis suvedinėtų pacientų duomenis į sistemą. Štai teisinėje tokia programa labai praverstų transkribuojant teismo posėdžių fonogramas – advokatų kontorose per mėnesį jų sukaupiama iki 50 val.“, – pastebi vienas iš startuolių kūrėjų, dr. D. Amilevičius.

    Projekto „Semantika-2“ metu sukurtą transkribatoriaus prototipą savo informacinėje sistemoje jau įdiegė Lietuvos radijas ir televizija, tą padaryti ruošiasi ir Kauno klinikos bei kitos įstaigos. Lietuvos verslo konfederacija savo rengiamuose „Metų paslaugos“ apdovanojimuose šiai VDU mokslininkų sukurtai automatinei kalbos transkribavimo sistemai skyrė garbingą „Metų mokslo paslaugos verslui 2020“ apdovanojimą.

    Mokslininkų startuolis pripažinimo sulaukė išvystęs lietuvių šnekos sintezės sprendimus, kurių prototipai buvo sukurti universitete ir kuriais naudojasi ir Lietuvos Respublikos Seimas bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Šie sprendimai žmonėms su negalia leidžia interneto portalų straipsnius ne tik skaityti, bet ir išklausyti. Tokiu būdu žmonės su negalia gali gauti informaciją iš pirmų šaltinių ir aktyviai dalyvauti šalies gyvenime.

    „Semantika-2“ kūrėjai siekia, kad jų produktais naudotųsi ir kalbos atpažinimo inovacijas vystytų kuo daugiau su lietuvių kalbos technologijomis susijusių kūrėjų. Su mokslininkų išvystytais sprendimais galima susipažinti ir nemokamai atsisiųsti bei panaudoti savo paslaugų kūrimui svetainėje www.semantika.lt. Startuolio transkribavimo sprendimai pristatomi: https://snekos-atpazinimas.lt.

    Kurkime daugiau mokslo – verslo inovacijų

    Tiek Europos Sąjungos formuojamos politikos, tiek Lietuvos nacionalinės politikos lygmeniu dėmesys ir finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai didėja. Pažymėtina, jog dėl 2020 m. susiklosčiusios pandemijos ženkliai išaugo tvarių ir specifinių mokslinių tyrimų poreikis, o bendra mokslo ir verslo reakcija parodė, kaip susivieniję ir kartu vykdydami mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą tiek mokslas, tiek verslas geba pasiekti itin aukštus ir pridėtinę vertę kuriančius rezultatus. 2020 m. duomenimis pasauliniame inovacijų indekse Lietuva nukrito į 40 vietą (2019 m. – 38 vieta). Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būklė – įvardijama kaip viena priežasčių, nulėmusių tokį rezultatą. Atkreiptinas dėmesys ir į strategiją „Europa 2020”, kurios vienas iš tikslų investuoti 3 % ES BVP (viešosios ir privačiosios investicijos) į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei inovacijas. Nepaisant to, kad pastebimas didėjantis MTEP veiklų finansavimo intensyvumas, tai neišsprendžia vis dar egzistuojančių problemų.

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (toliau – VDU KTPC) vadovas Edvinas Samys teigia, kad mokslo – verslo bendradarbiavimo augimas jaučiamas visose mokslo kryptyse. Vis daugiau naudų iš tokio bendradarbiavimo pastebi mokslo ir verslo atstovai, o pačios naudos atsiranda kuriant inovacijas įvairiuose pramonės bei viešajame sektoriuose. 2021 m. VDU KTPC pritraukė finansavimą Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimui, kuris skirtas spręsti ne tik įsisenėjusias problemas, bet inovatyviomis veiklomis skatins atrasti įdomesnes mokslo – verslo bendradarbiavimo perspektyvas. Trumpai apie tai, kas kelia rūpestį.

    Visų pirma, kiekviena MTEP veiklą vystanti institucija numato savo kryptis. Bando prisitaikyti prie politinės aplinkos, dažnai vyrauja MTEP rezultatų vystymo sistemiškumo trūkumas ir aukšta konkurencija tarp MTEP bendruomenių, kas trukdo kurti globalius sprendimus. Antra, vis dar neišspęsti klausimai susiję su bandomąją gamyba, standartizacija, metrologija, sertifikavimu, intelektinės nuosavybės apsauga, rinkodara ir vadyba. Pastebimos naujos tendencijos, kuomet iš tradicinio inovacijų kūrimo etapo pereinama į valorizacijos sistemas (mokslinių tyrimų vertės sukūrimas per komercializaciją, pasitelkiant aukšto lygio intelektinės nuosavybės apsaugą bei licencijavimą, patentavimą ir kitus produkto komercializavimo etapus), tačiau tokios sistemos tik pradeda skintis kelią kuriant tvarius MTEP sprendimus ir juos pristatant plačiai visuomenei. Trečia, vis dar pastebimas didelis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sukurtų ir realizuotų sprendimų viešinimo ir komercializavimo trūkumas. Dėl šios priežasties dalis mokslinių tyrimų rezultatų lieka nepanaudoti, nepaisant to, jog moksliniams tyrimams 2021-2027 m. laikotarpiu keliamas didžiulis praktiškumo ir pritaikomumo reikalavimas. Viešajame sektoriuje dirbantys tyrėjai turi per mažai informacijos apie mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo galimybes, jiems trūksta technologijų perdavimo gebėjimų, nepakanka verslo pradžios žinių.

    Nors problemas, kylančias mokslo-verslo bendradarbiavimo srityje galima analizuoti gana plačiai, VDU KTPC komanda linkusi ieškoti kaip kylančius iššūkius spręsti ir veikti. Kaip teigia VDU KTPC vadovas Edvinas Samys „Teikiant projekto paraišką buvo svarbu atsižvelgti į Universiteto itin plačios aprėpties atliekamus mokslinius tyrimus, didelį partnerių ir verslo užsakovų skaičių bei poreikį kurti proveržį tokiose srityse kaip  švietimo ir socialinės inovacijos, kūrybinės industrijos ir proveržio inovacijos, skaitmeninė transformacija, biotechnologijos ir biosistemų inžinerija, sveikatos technologijos, bioekonomika, agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas, klimato kaitos poveikis.“ VDU KTPC numatytos veiklos:

    • Mokslo – verslo bendradarbiavimo koordinavimas. Antreprenerystės veiklos. Šia veikla bus siekiama atrasti kuo daugiau mokslo – verslo bendradarbiavimo sąlyčio taškų. VDU KTPC komanda padės ne tik rasti geriausius sprendimus bendradarbiavime, bet ir konsultuos prototipų komercializavimo klausimais, technologijų perdavimo proceso sprendimais, intelektinės nuosavybės, rinkos tyrimų ir kitais proveržį skatinančiais klausimais.
    • Startuolių ir atžalinių įmonių kūrimo skatinimas. Nors Lietuvoje jau gana sklandžiai veikia startuolių kūrimo skatinimo sistema ir VDU KTPC partneriai turi išvystytas startuolių idėjų generavimo programas, šioje veikloje bus skatinama VDU bendruomenė dar aktyviau kurti startuolius, o mokslininkus, jaunesniuosius tyrėjus bei doktorantus atrasti galimybes savo veiklą realizuoti per atžalines įmones. Bus taikomos ne tik finansavimo paieškos, bet ir vadybinės priemonės.
    • Žinių ir gerosios patirties skatinimo seminarai. Inovatyvios idėjos gimsta komunikuojant. Per artimiausius 2 metus VDU KTPC pakvies mokslo – verslo bendruomenę į daugiau nei 30 seminarų, kurių metu bus analizuojamos specifinės temos VDU mokslinių tyrimų kryptyse ir apžvelgiamos galimybės plėtoti aukštos pridėtinės vertės mokslinius tyrimus.
    • Hakatonai. 2022 m. ir 2023 m. potencialūs startuolių ir atžalinių įmonių kūrėjai bus pakviesti dalyvauti tarptautiniuose hakatonuose, kurie kartu su partneriais atvers galimybes mokslu grįstomis inovacijoms pasiekti tarptautines rinkas.
    • Inovatorių akademija. Inovacijų akademija bus pasitelkta siekiant atrasti mokslo – verslo bendradarbiavimo potencialą regionuose. Šiuo atveju unikalios metodikos kūrėjai VDU KTPC pakvies regionų atstovus ne tik stiprinti bendradarbiavimo tinklą, bet ir kurti proaktyvius sprendimus.
    • Prototipų demonstracinės erdvės įrengimas. VDU atviras visuomenei universitetas, todėl šios veiklos tikslas pristatyti Universitete kuriamus mokslo rezultatus. Šios veiklos metu bus sukurta prototipų demonstracinė erdvė, kuri atskleis Universiteto mokslo – verslo bendradarbiavimo rezultatus bei visuomenei pristatys atvirą erdvę mokslinės veiklos pažinimui ir edukacijai.

    VDU KTPC siekia padidinti Vytauto Didžiojo universiteto žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą, užtikrinant tvarią ir strategiškai ilgalaikę Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklą per proaktyvų antreprenerystės įgalinimą. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bus stiprinamos antreprenerystės veiklos, skirtos įgalinti mokslininkus, tyrėjus ar studentus komercializuoti MTEP rezultatus. Kuriant sinergiją bus vystomos visos inovacinės veiklos nuo idėjos sukūrimo iki įgyvendinimo, siekiant pateikti rinktai išbaigtus ir intelektine nuosavybe apsaugotus produktus.

    Projekto finansavimo priemonė – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.