Baltijos gyvybės mokslų forume – VDU naujovės: biospausdinimas, erkių tyrimai ir maisto inovacijos

    Nuotr. Gabrielius Jauniškis / „Life Sciences Baltics“ / „Nando“ vadovas ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda

    Nuotr. Gabrielius Jauniškis / „Life Sciences Baltics“ / „Nando“ vadovas ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda

    Rugsėjo 17–18 dienomis Vilniuje vykusiame didžiausiame gyvybės mokslų forume „Life Sciences BalticsVytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai pristatė savo pažangiausius tyrimus – nuo 3D karkasų biospausdinimo ir erkių platinamų ligų iki augalinio maisto inovacijų. Renginys subūrė daugiau kaip 1 000 lankytojų ir 50 pranešėjų iš 30 šalių.

    3D karkasai organų trūkumui spręsti

    Tarptautiniame renginyje VDU stende svečiai turėjo galimybę žvilgtelti pro mikroskopo okuliarą, o jame išvysti Gamtos mokslų fakulteto (GMF) mokslininkų suformuotus trimačius mikrostruktūrinius karkasų prototipus. 3D karkasai buvo pagaminti pasitelkiant modernią biospausdinimo sistemą.

    „Karkasai gali būti taikomi audinių inžinerijos būdu kuriamų produktų vystymui. Transplantuojamų audinių ir organų trūkumas, taip pat sintetinių transplantantų trūkumas pabrėžia audinių inžinerijos būdu sukurtų konstrukcijų poreikį, kad būtų gauti saugūs, ilgalaikiai ir neriboti audinių pakaitalai“, – renginyje pasakojo GMF prodekanas tarptautiniams ryšiams Dr. Karolis Gedvilas.

    Nuotr. Gabrielius Jauniškis / Baltijos gyvybės mokslų paroda „Life Sciences Baltics“ / Adityvios gamybos technologijos

    Nuotr. Gabrielius Jauniškis / Baltijos gyvybės mokslų paroda „Life Sciences Baltics“ / Adityvios gamybos technologijos

    Erkių tyrimai visuomenės sveikatos labui

    „Life Sciences Baltics“ forumo lankytojai VDU stende tyrinėjo erkes bei susipažino su molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijos tarpdisciplininiais tyrimais. Pastarieji sutelkti į vektoriais (pernešėjais) platinamus patogenus, molekulinę ekologiją, medicininę entomologiją ir parazitologiją.

    „Erkių platinamų patogenų tyrimai leidžia giliau suprasti tokių ligų kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas plitimo mechanizmus. Šios žinios yra ypač svarbios visuomenės sveikatos apsaugai, ankstyvosios diagnostikos tobulinimui ir naujų gydymo strategijų kūrimui“, – sakė GMF jaunesnysis mokslininkas Povilas Sakalauskas.

    Nuotr. Gabrielius Jauniškis / Baltijos gyvybės mokslų paroda „Life Sciences Baltics“ / VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda

    Nuotr. Gabrielius Jauniškis / Baltijos gyvybės mokslų paroda „Life Sciences Baltics“ / VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda

    Maisto inovacijos iš morkų lapų

    Gyvybės mokslo forumo dalyviai taip pat ragavo VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslininkų sukurtus inovatyvius maisto produktus – morkų lapų užtepėlę ir fermentuotus gėrimus, pagamintus iš vaisių, daržovių ir vaistažolių ekstraktų.

    Parodos stende VDU tyrimus pristatė Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautiniams reikalams doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė ir GMF dekanas prof. Saulius Mickevičius.

    „Smagu matyti tiek daug pažįstamų veidų, – forumo įspūdžiais dalinosi VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo (KTPC) specialistė Dr. Vaida Steponavičienė. – VDU turi puikių iniciatyvų gyvybės mokslų srityje, todėl tarptautinėje parodoje esame matomi, išgirsti ir įdomūs.“

    GMF ir ŽŪA mokslininkai bei VDU inovacijų ir technologijų perdavimo specialistai klausėsi pranešimų apie personalizuotą mediciną ir dirbtinio intelekto proveržį sveikatos srityje, genų redagavimo pažangą, multiomikos taikymus ir naują vaistų kūrimą.

    „Life Sciences Baltics“ forumas pradėtas rengti 2012 metais ir vyksta kas dvejus metus.

    Mokslininkai kuria inovaciją: ekstraktais praturtinti ledai – ne tik gardūs, bet ir palankūs sveikatai

    Ekstraktais-praturtinti-ledai

    Šiandien vis dažniau kalbama apie sveiką gyvenseną, tvarius sprendimus ir sąmoningą mitybą. Technologijų ir mokslo pažanga leidžia vis drąsiau ieškoti sprendimų, kurie kasdienį maisto racioną papildytų sveikatai palankiais ingredientais. Tačiau ar įmanoma sukurti idealią dermę – desertą, kuris ne tik lepina gomurį, bet ir yra palankus sveikatai? Mokslininkai į šį klausimą atsako inovacija – ledais, praturtintais natūraliais augaliniais ekstraktais.

    Už technologijų slypi skonis ir nauda

    Naudojant modernias technologijas, iš vietinių žaliavų išgauti ekstraktai ledams suteikia ne tik išskirtinį skonį, bet ir funkcinių savybių: nuo gerinančių virškinimą iki stiprinančių imunitetą. Taip vyksta mokslo ir gamtos sinergija, kuriant naujos kartos maisto produktus – sveikesnius, natūralesnius ir draugiškus aplinkai.

    „Mūsų laboratorijoje mokslininkai ir studentai įprastai ekstraktus gamina iš augalinių žaliavų – vaisių, daržovių, uogų, vaistažolių ir jų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, išspaudų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius.

    Ekstraktai – tai bendrinis terminas bet kokiame tirpiklyje ištirpintoms medžiagoms. „Puikus ekstrakto pavyzdys buityje būtų arbata arba kava. Ekstraktai gali būti išgaunami įvairiais būdais – klasikinio metodo pavyzdys galėtų būti infuzija, kai ekstraktas išgaunamas medžiagą   laikant kambario temperatūros tirpiklyje, Tokia ekstrakcija nėra efektyvi ir gan ilgai užtrunka. Šią problemą spręsti padeda inovatyvūs ekstrakcijos metodai – procesą galima paspartinti temperatūros ar slėgio pokyčiais, net ultragarsu ar mikrobangomis“, – vardija mokslininkas.

    VDU-Zemes-ukio-akademijos-jaunesnysis-mokslo-darbuotojas-LAMMC-doktorantas-Aistis-Petruskevicius

    Kovo mėnesį Akademijoje vykusioje tarptautinėje žemės parodoje mokslininkai pristatė inovaciją – ledus, praturtintus ekstraktais, kurie išgauti naudojant pažangias technologijas. Visuomenei pasiūlytas braškinis ir avietinis šerbetas, braškinis šerbetas su natūraliu mėtų ekstraktu, morengai su liofilizuotais šilkmedžio uogų milteliais, morengai su šilkmedžio uogų ir braškių pabarstukais, ledai su itin koncentruotu natūraliu mėtų ekstraktu. „Mėtos ekstraktas atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus, turi raminančių savybių ir malonų mentolio aromatą“, – pasakoja A. Petruškevičius ir priduria, kad tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip ekstraktai maistą gali praturtinti savo funkcionalumu.

    A. Petruškevičiui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė: ekstraktais praturtinti ledai – išties išskirtiniai. „Lietuvoje gaminama įvairių ledų, bet mūsų žiniomis, tokių, kurie būtų praturtinti natūraliai pagamintu ekstraktu – nėra. Akademijoje gaminami ledai yra unikalūs savo gamybos technologija ir ingredientais, ypač todėl, kad naudojamos vietinės žaliavos – mėtos, valgomojo sausmedžio ar šilkmedžio uogos“, – vardija E. Jakienė.

    Ledai akį traukia funkcinėmis savybėmis

    Kad būtų išsaugotos vertingosios savybės, ledų gamyba vyksta preciziškai: nuo ingredientų maišymo ir pasterizavimo, iki ekstraktų įmaišymo vėlesniuose etapuose – procesas turi būti itin kruopštus. „Visų pirma, paruošiami ingredientai: pienas, grietinėlė, cukrus, vanilė, kiaušinių tryniai yra sumaišomi ir pakaitinami iki vienalytės masės, siekiant užtikrinti produktų pasterizavimą ir produkto saugumą. Vėliau į ledų mišinį pridedami ekstraktai (arba kitos medžiagos), kurie negali būti kaitinami, siekiant išlaikyti jų cheminę struktūrą. Sumaišytas mišinys dedamas šaldyti ir po paros yra dar kartą permaišomas, siekiant gauti vientisumą. Permaišyti ledai vėl užšaldomi ir vėliau teikiami degustacijai“, – ledų gamybos technologiją detalizuoja E. Jakienė.

    Ekstraktais praturtinti ledai vartotojų akį traukia įvairiomis savybėmis. „Šie ledai pasižymi natūralumu ir sveikatinančiomis savybėmis. Ekstraktai, ypač jeigu yra naudojami vaistiniai ar supermaisto ingredientai, gali suteikti papildomos maistinės vertės, pavyzdžiui, antioksidantų, vitaminų ar mineralų. Patraukli ir skonio įvairovė – nauji ir unikalūs ekstraktai gali praturtinti ledų skonius, vartotojams suteikiant įdomesnį skonio patyrimą. Dar vienas svarbus komponentas – ekologija: vietoje užaugintos žaliavos, kurioms auginimo metu nebuvo naudojamos augalų apsaugos priemonės, bei vaisių-uogų išspaudos gali prisidėti plėtojant tvarumą“, – ledų potencialą aptaria mokslininkė.

    VDU-Zemes-ukio-akademijos-Agronomijos-fakulteto-vyresnioji-laborante-doktorante-Erika-Jakiene

    Ekstraktų panaudojimo galimybės – kupinos potencialo

    Ekstraktai yra ne tik modernus komponentas maisto gamyboje, tačiau ir naudingomis savybėmis pasižymintis priedas. „Ekstraktai perima veikliąsias ir aromatines medžiagas iš pirminės žaliavos (vaisių, vaistažolių), todėl pasižymi labai panašiomis savybėmis, kaip pirminė žaliava, bet žaliavų paruošimo ir ekstrakcijos metodai gali pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą į organizmą. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, gerina virškinimą, ramina nervų sistemą. Tai gali būti vitaminai, polifenoliai, terpenai, ar kitos sveikatai naudingos medžiagos“, – vardija A. Petruškevičius.

    Ekstraktų naudojimo galimybės – beribės: nuo farmakologijos, maisto pramonės iki dažų gamybos. O kas laukia ateityje? „Ekstraktai visame pasaulyje plačiai naudojami tūkstančius metų. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, galima išekstrahuoti bet kokias tirpias medžiagas. Šios srities plėtros galimybės yra itin plačios ir kupinos potencialo. Atsižvelgiant į augantį visuomenės dėmesį aplinkosaugai ir sveikai gyvensenai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai turi planų, kaip ekstraktus pritaikyti inovatyviai produkcijai gaminti – nuo funkcinių maisto produktų ir maisto papildų kūrimo iki pažangių tvarumą ir žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų vystymo“, – sako mokslininkas.

    Žvilgsnis į ateitį: daugiau nei tik ledai

    Natūralumas, tvarumas, sveikata ir skonis – visa tai gali tilpti viename ledų kaušelyje. Tai ne tik mokslinis eksperimentas, bet ir reali kryptis, kurią mokslininkai vysto siekdami sukurti prasmingą ir inovatyvią maisto ateitį. Ekstraktai tampa jungtimi tarp gamtos išteklių ir modernios, sąmoningos mitybos. „Ateityje šių ledų gamybos perspektyvos gali būti labai plačios, atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą dėl sveikesnių maisto produktų. Kadangi vartotojai siekia sveikesnių alternatyvų, ledai, praturtinti natūraliai pagamintais ekstraktais, gali tapti itin populiarūs. Kalbant apie priedus, ledus taip pat galima praturtinti ir supermaistu (pavyzdžiui, spirulina, matcha arbata), įvairiomis daržovėmis (moliūgais, topinambais) arba net tokiais ingredientais kaip įvairios sėklos (chia)“, – sako E. Jakienė ir priduria, kad tokie priedai gali suteikti ne tik skonių įvairovę, bet yra palankūs sveikatai.