Į VDU verslo inkubatorių atvyksta aplinkosaugos ekspertas „Biovala labs“
Nuotr. „AHOY“ komanda/KTPC maketas
VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius ir švariųjų technologijų ir agroverslo vystytojas Žygimantas Kidikas beveik prieš dešimtmetį studijuodami pradėjo vystyti verslo idėją, kuri materializavosi į MB „Biovala“.
Tačiau net ir pabaigę mokslus ir sukūrę sėkmingą verslą, aplinkosaugos sprendimų ieškantys mokslininkai nesėdi rankų sudėję – praėjusiais metais įkūrė dukterinę įmonę MB „Biovala labs“. VDU verslo inkubatoriuje apsistojusios naujos įmonės tikslas – laboratorinių tyrimų pagalba toliau plėsti žinias apie tvarią aplinką.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo bendruomene, kadangi mūsų verslo pamatas – moksliniai tyrimai, todėl tai mums buvo puiki galimybė prisijungti“, – apie VDU verslo inkubatorių kalbėjo bendrakūrėjas M. Rubežius.
Lietuvoje tarp išradingiausių ir labiausiai įkvepiančių startuolių tituluota bei tarptautiniuose konkursuose prizines vietas pelniusi motininė įmonė „Biovala“ pritaikydama fitovalymo ir biodegradacijos technologijas įdarbina augalus, atliekančius užterštų teritorijų valymą. Be to, verslą įkūrę mokslininkai savo klientus konsultuoja agroverslo, atsinaujinančios energetikos, aplinkos inžinerijos ir aplinkosaugos klausimais.
„Pradėjome nuo užterštų teritorijų valymo, o dabar užsiimame ir biologinių produktų platinimu, o kartais – net kūrimu, – verslo augimą apibendrino direktorius M. Rubežius. – Taip pat kitiems suteikiame konsultacines ir laboratorinių tyrimų paslaugas. Paslaugų ir produktų spektras nuolatos plečiasi, ieškome vis naujų galimybių.“
Nuotr. Pexels
Aplinkos inžinerijos mokslininkas M. Rubežius ir jo kolega VDU ŽŪA doktorantas Ž. Kidikas nuolatos plečia ne tik paslaugų ir produktų spektrą, bet ir dirvožemiui valyti tinkančių augalų duomenų bazę.
„Mūsų duomenų bazė nuolatos auga, bet didžiąją dalį jos sudaro teorinės prielaidos arba kitų mokslininkų atlikti laboratoriniai darbai, – aiškino M. Rubežius. – Laboratorijos tyrimai nuo praktinio panaudojimo labai skiriasi ypač mūsų srityje. Duomenų bazė yra nuolatos atnaujinama realiais lauko tyrimais.“
Nuo „Biovala“ įsikūrimo pradžios joje dirbo tik Ž. Kidikas ir M. Rubežius, tačiau laikui bėgant prie komandos prisijungė ir VDU ŽŪA absolventė dr. Alfreda Kasiulienė.
„Alfreda prie mūsų prisijungė startavus moksliniam projektui „Phy2Climate“– sakė direktorius M. Rubežius. – Kai projektas buvo patvirtintas ir laimėtas, ji prisijungė prie mūsų kaip darbuotoja. Ji turi labai gerą kompetencijų bagažą biotechnologijų ir pavojingų atliekų tvarkyme, chemijoje.“
„Biovala“ šiuo metu dalyvauja „Horizontas 2020“ Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte „Phy2Climate“. Jame kartu su „Biovala“ dalyvauja dar šešiolika partnerių iš devynių skirtingų valstybių.
„Tai – mūsų didžiausias projektas, kuris tebevyksta, – „Phy2Climate“ pristatė M. Rubežius. – Esame šio tarptautinio projekto dalis ir dalyvaujame įvairiuose jo įgyvendinimo etapuose. Šiuo metu didžiausia mūsų darbo dalį sudaro lauko tyrimai buvusios naftos bazės teritorijoje. Atliekame praktinius tyrimus – valome užterštą dirvožemį.“
Anot M. Rubežiaus, Lietuvoje didžiausią dalį dirvožemio taršos sudaro būtent nafta.
„Duomenys labai varijuoja ir jų patikimumas nėra 100 proc. Jei mes kalbame apie užterštą dirvožemį, Geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje mes turime daugiau nei 12 tūkst. potencialiai užterštų teritorijų, – situaciją analizavo VDU ŽŪA mokslininkas. – Prie tų teritorijų gali būti priskirtos veikiančios gamyklos, technikos kiemai, degalinės ir panašiai.
Tai nereiškia, kad jų teritorijoje yra tarša, bet jos potencialiai gali teršti aplinką. Iš tų potencialių taršos židinių yra galbūt mažiau nei pusę teritorijų, kuriose reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad pašalintume taršą. Pas mus daugiausiai teritorijų yra užteršta naftos produktais. Jas galima suskaičiuoti – iki 5 tūkst. Iš tų 5 tūkst. preliminariai penktadaliui reikia skirti dėmesį – jas reikia prižiūrėti, valyti, tvarkyti, nes jos gali būti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai.“
Nuotr. Pexels
Vis tik dirvožemiu besirūpinančiam mokslininkui didesnį rūpestį kelia ne Lietuvos, o Europos kontekstas.
„Europos kontekste mes tikriausiai užimame mažą dalį, pernelyg neišsiskiriame, nes pas mus nebuvo tokio išteklių išgavimo ar apdirbimo pramonės, – sakė M. Rubežius. – Belgijoje ir kituose pramoniniuose regionuose yra visai kitokie skaičiai – užterštų teritorijų ženkliai daugiau. Visoje Europoje gali būti iki pusės milijono tokių teritorijų, kurioms reikia skirti išskirtinį dėmesį – regeneruoti ir sutvarkyti.“
VDU mokslininką neramina ne tik esanti dirvožemio taršos situacija, bet ir požiūris į šią aplinkosaugos problemą.
„Žiūrint į ateitį, didžiausią nerimą man kelia aplinkosaugos politika visame pasaulyje skaitant biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą su visais ekstremaliais reiškiniais. Be to, politikų ir verslo abejingumas – nepaisymas aplinkos, ekologijos ir panašių dalykų“, – užbaigė M. Rubežius.
Daugiau informacijos apie „Biovala labs“ rasite https://biovala.lt/, o norėdami pamatyti visus VDU verslo inkubatoriaus partnerius spauskite čia.