• Titulinis
• Visos naujienos

Antrasis vizitas Masačusetso technologijos institute: žvilgnis į pasaulinio lygio mokslą ir inovacijas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programos koordinatorius Lietuvoje, kartu su Lietuvos konsorciumo partneriais 2025 m. birželio 8-14 dienomis antrą kartą lankėsi Masačusetso technologijos institute (MIT) Bostone, JAV. Šis aukšto lygio vizitas, sekantis po pirmojo, vykusio 2025 m. kovo 16-21 dienomis, buvo skirtas giliau pažinti lyderiaujančio pasaulyje universiteto infrastruktūrą, susitikti su pasaulinio garso mokslininkais ir lyderiais bei dalyvauti Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume. Abu vizitai finansuoti Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.

Aukščiausio lygio atstovavimas ir kontaktų stiprinimas

Lietuvos konsorciumas, kurį sudaro 12 mokslo ir verslo partnerių , turėjo išskirtinę galimybę aplankyti įvairius MIT padalinius, garsėjančius savo novatoriškumu, tarpdiscipliniškumu ir bendradarbiavimu su verslu bei per savo išradimus ir veiklas atpažįstamus ne tik mokslo, bet ir pasaulyje. Tarp aplankytų vietų buvo Medijų laboratorija, Dirbtinio intelekto laboratorija, Kvantinės inžinerijos centras, Bitų ir atomų centras, Nanotechnologijų centras „MIT.nano“, Kocho vėžio tyrimų bei McGoverno smegenų tyrimų institutai.

VDU delegaciją vizito metu atstovavo rektorė elektė prof. dr. I. Dabašinskienė, MISTI Lietuvai programos koordinatorė Ina Žurkuvienė, VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, Biochemijos katedros vedėjas prof. dr. Saulius Šatkauskas, Viešosios komunikacijos katedros prof. dr. Auksė Balčytienė ir Filosofijos katedros doc. dr. Viktoras Bachmetjevas.

Strateginės diskusijos dėl bendradarbiavimo plėtros

„Tai buvo ne tik pažintis su įspūdinga MIT infrastruktūra ar technologijomis. Labiausiai įsiminė žmonės – kuklūs, bet plačiai mąstantys. Vizijos, kurias jie kuria, atrodo neįtikėtinos, bet čia jos virsta realybe“, – įspūdžiais dalijosi rektorė elektė prof. dr. I. Dabašinskienė. Ji pabrėžė, kad „Mind, Hand, and Heart“ – tai ne tik šūkis, bet kasdienės praktikos esmė, o MIT darbai grįsti ne tik žiniomis, bet ir tikėjimu, kad pasaulį galima keisti atsakingai ir kūrybiškai. „Sužavėjo tai, kaip natūraliai MIT jungia technologijas, mokslą ir meną. Kūrybiškumas čia ne priedas, o esminė inovacijų dalis. Menas tampa erdve eksperimentuoti, permąstyti visuomenės iššūkius ir kurti prasmingus sprendimus, kurie jungia skirtingas sritis ir žmones“, – pasakojo prof. dr. I. Dabašinskienė.

Vizito metu VDU delegacijos atstovai taip pat dalyvavo strateginiame susitikime su MIT Tarptautinės veiklos prorektoriumi prof. dr. Duane’u S. Boningu, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) ministru Luku Savicku ir viceministre Agila Barzdiene. Diskusijoje buvo aptariamos galimybės plėsti Lietuvos ir MIT bendradarbiavimą studijų, mokslo, kompetencijų stiprinimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityse. Šiame susitikime taip pat dalyvavo Deliana Ernst, MIT Pasaulinių programų direktorė bei prof. Gediminas Urbonas, kurio pastangomis ir buvo pradėtas šis strateginis Lietuvos bendradarbiavimas su MIT. Susitikimo metu buvo aptartas Lietuvos tikslas stiprinti bendradarbiavimą su MIT ir siekti ilgalaikės naudos šalies mokslo ir inovacijų sistemai.

„Ši kelionė leido geriau suprasti, kad daug daugiau galime pasiekti drauge – universitetai, verslas, viešasis sektorius. Kad žodžiai tarpdiscipliniškumas, kritinis požiūris ir bendradarbiavimas – yra ne etiketės ar kasdien kartojami reikalingi raktažodžiai, bet realybėje įkūnijami veiksmai ir mąstymo kryptis“, – kalbėjo rektorė elektė prof. dr. I. Dabašinskienė.

Dalyvavimas verslo forume ir globalių iššūkių sprendimas

Lietuvos sutartis su MIT užtikrino ir galimybę MIT Media laboratorijos erdvėse organizuoti Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forumą, kurį inicijavo Lietuvos ambasada bei Lietuvos konsultatai JAV. Konsorciumo partneriai vizito metu aktyviai dalyvavo forumo programoje, taip pat inicijavo diskusiją „MIT MISTI Lietuva. Bendradarbiavimas energetikos inovacijų srityje“. Jos metus buvo aptartos temos, susijusios su technologinėmis inovacijomis ir jų komercializavimu siekiant energetinės nepriklausomybės, energetine politika, Lietuvos saugumu bei MIT ekspertize. Diskusijoje dalyvavo Vladimir Bulović (MIT Elektros inžinerijos profesorius, MIT.nano steigėjas), Darius Milčius (Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Mokslo ir inovacijų departamento vadovas; Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas), Violeta Motuzienė (Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos sistemų katedros profesorė; Lietuvos energetikos instituto doktorantūros vadovė; Lietuvos inovacijų agentūros ekspertė), Vytautas Bitinas (Lietuvos geležinkelių Technologijų direktorius), moderavo – Gediminas Urbonas (MIT Media profesorius).

„Dažnai kalbame, kad globalūs iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų pasaulis, reikalauja kolektyvinio intelekto, bendradarbiavimo ir gilaus įsipareigojimo žmogiškosioms vertybėms. Todėl vienas esminių Lietuvos tikslų šiame bendradarbiavime, nepaisant to, kad turime skirtingus išteklius, yra tai, kaip mes, kaip šalis, galime prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo“, – po antrojo vizito MIT kalbėjo programos koordinatorė I. Žurkuvienė.

MIT jau 14-us metus iš eilės užima pirmą poziciją pasauliniuose QS universitetų reitinguose: jis pripažintas geriausiu universitetu pasaulyje 11-oje dalykų sričių, o dar 7-iose srityse užėmė antrą vietą. „Manau, kad tokios pozicijos išlaikymą užtikrina būtent toks mąstymas ir universiteto organizavimo kultūra, – teigė programos koordinatorė I. Žurkuvienė. – Tai nėra tik apie tarpdiscipliniškumą studijose ir moksle, peržengiantį disciplinų ribas. Tai – ir apie aistrą bei atsidavimą, su kuriuo tai daroma.“

Ilgalaikė programa ir jos reikšmė Lietuvai

Antrasis vizitas į MIT liudija MIT MISTI Lithuania programos svarbą ir ambicingus tikslus. Ši partnerystė su MIT, kuris yra pasaulinis lyderis mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, suteikia Lietuvai unikalią galimybę pasinaudoti geriausia pasauline patirtimi ir resursais. Siekiama, kad per artimiausius metus dabartinė trejų metų (2025-2027 m.) trukmės bendradarbiavimo sutartis išaugtų į ilgalaikę ir visapusišką programą. Tai leistų Lietuvai dar labiau sustiprinti savo pozicijas mokslo ir inovacijų srityse ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo.

MIT MISTI Lithuania veiklos ir konsorciumo partneriai

MIT MISTI Lithuania programa, oficialiai pradėta 2025 m. sausio 28 d. sutartimi , yra trejų metų trukmės strateginė partnerystė tarp Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumo bei MIT. Tarp bendrų veiklų yra planuojami ankstyvosios stadijos mokslo projektai (Global Seed Fund) , Lietuvos ir MIT studentų stažuotės, bendri renginiai Lietuvoje ir MIT. Šiuo metu Lietuvos universitetuose, mokslo institutuose ir įmonėse praktiką atlieka 14 MIT studentų.

Programą koordinuoja VDU. Konsorciumo partneriai:

• Universitetai: Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija.
• Mokslo institutai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas.
• Verslo partneriai: AB „Ignitis grupė“ , AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Novian“ , UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“.

Apie Masačusetso technologijos institutą

MIT (JAV, Bostonas) yra pasaulinis lyderis mokslo, technologijų ir inovacijų srityse. Jis užima 1-ą vietą QS reitinguose. 2024 metais MIT bendrosios veiklos pajamos viršijo 5 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 2.1 mlrd. JAV dolerių buvo skirta moksliniams tyrimams.

MIT pasižymi stipriu tarpdiscipliniškumu, gebėjimu integruoti mokslą, inžineriją, vadybą, socialinius ir humanitarinius mokslus bei dizainą. Institutas taip pat išsiskiria stipria mokslo ir verslo bendradarbiavimo sistema, apimančia technologijų perdavimą ir verslumo ekosistemą. 2024 metais MIT užregistravo 679 naujus išradimus, įsteigė 24 startuolius ir jo mokslininkams ir tyrėjams buvo išduoti 323 nauji patentai.

MIT bendruomenės nariai yra pelnę daugybę prestižinių apdovanojimų: 105 Nobelio premijas, 27 Pulitzerio premijas, 26 Turingo apdovanojimus, 84 MacArthur stipendijas ir kt.

MIT yra Bostono inovacijų ekosistemos centras. Ši ekosistema pasižymi prestižinių universitetų (MIT, Harvardo, Bostono, Tufts ir kt.) koncentracija, daugiau nei 1000 biotechnologijų įmonių, tyrimų ir inovacijų centrų, rizikos kapitalo fondais ir glaudžiu bendradarbiavimu tarp mokslo ir verslo. Kendall Square rajone, kur MIT yra vienas didžiausių žemės savininkų, veikia tokios biotechnologijų ir farmacijos įmonės kaip Novartis, Pfizer, Biogen, Sanofi ir Vertex Pharmaceuticals, taip pat programinės įrangos kūrėjai Google, Microsoft, Apple ir Amazon. Tokia tanki įmonių ir tyrimų centrų koncentracija skatina inovacijas ir ekonomikos augimą.

Penkmetį skaičiuojanti VDU atžalinė įmonė: nuo bemiegių naktų ir prototipų kalno iki pripažinimo Vokietijoje

Viena pirmųjų VDU atžalinių įmonių „Amber Charge“ jau skaičiuoja savo penktuosius gyvavimo metus. Įmonės įkūrėjams VDU Biochemijos katedros vedėjui prof. dr. Sauliui Šatkauskui, dr. Mindaugui Visockiui ir dr. Justinui Barakauskui per šį laikotarpį teko įveikti tikrus amerikietiškus kalnelius, kad šiandien galėtų varžytis su pažangiausiais konkurentais iš viso pasaulio.

Įmonė vadinama atžaline tuomet, kai jos pagrindinis tikslas yra komercinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatus. Būtent su tokiu tikslu buvo įkurta „Amber Charge“, vystanti pirmąją elektrinių impulsų generavimo sistemą, galinčią vykdyti selektyvią elektroporaciją.

VDU atžalinė įmonė vysto inovatyvią technologiją

„Amber Charge“ komandos kuriama technologija gali būti pritaikyta maisto pramonėje, veterinarijoje ir medicinoje. Visgi pastaroji sritis labiausiai patraukė VDU atžalinės įmonės dėmesį.

Įmonės kuriamos inovacijos savybės leidžia vaistų efektyvumą padidinti net kelis šimtus kartų.

Trijulės sukurta impulsų generavimo sistema dabar yra naudojama Lietuvos mokslo įstaigose, kurios ieško efektyvesnių prieširdžių virpėjimo gydymo sprendimų. Ši liga – viena dažniausių širdies ritmo sutrikimų.

Taip pat VDU komandos vystoma elektrinių impulsų generavimo sistema šiuo metu eksportuojama į Vokietijoje bei kitas pasaulio rinkas.

„Technologija skamba įdomiai, bet kai prie to dirbi mėnesius ir nematai jokio grįžtamojo ryšio, tada entuziazmas tiesiog užgęsta. Mūsų komanda tai patyrė ne vieną kartą“, – iššūkiais dalijosi atžalinės įmonės bendraįkūrėjas J. Barakauskas.

Tačiau „Amber Charge“ komanda nepasidavė ir rado entuziastingų kolegų, kurie prisidėjo prie pirmųjų prototipų kūrimo.

„Amber Charge“ pristatomasis vaizdo įrašas:

Bemiegės naktys ir prototipų kalnas

„Bandėme prisitraukti tų, kurie patikėtų mūsų idėja. Iš pradžių neturėjome nei įmonės, nei finansavimo, bet turėjome draugų ratą, pas kuriuos ateini ir klausi: „Ar gali mums tai suprogramuoti?“ Mums padėjo tokių žmonių entuziazmas“, – kalbėjo „Amber Charge“ atstovas.

Tokį entuziazmą spinduliuoja ir pats J. Barakauskas, su VDU Komunikacijos ir technologijų centru (KTPC) pasidalinęs asmeniniu prisiminimu.

„Kai 4:45 ryte išgirsdavau, kad jau važiuoja pirmas troleibusas, tada susivokdavau, kad jau laikas eiti miegoti. Visas dienas ir naktis praleisdavome prie šio projekto“, – šypsodamasis pasakojo J. Barakauskas.

Sunkus darbas davė vaisių ir 2022 m. VDU mokslininkų įkurta įmonė laimėjo „Metų biotechnologinių sprendimų“ titulą Kauno startuolių apdovanojimuose.

„Ko bijojau įkuriant atžalinę įmonę buvo tai, kad universitetas taps lėto sprendimų priėmimo proceso našta. Šioje vietoje galiu pasidžiaugti ir patikinti, kad tikrai neturėjome tų problemų. Iš VDU – tik visokeriopa žmonių pagalba“, – teigė J. Barakauskas.

Pradėjus rašyti MTEP projektus „Amber Charge“ aplankė sėkmė. Įmonė pritraukė ilgai lauktą finansavimą, bet susidūrė su kitais netikėtais keblumais.

„Labai daug kainavo išmestos detalės. Nusipirkai, sudėjai, pabandei – neveikia. Viską išmeti ir perki naują. Išmetėme kalną prototipų. Iki dabartinio prototipo buvo sukurta apie 60-70 vienetų, – inovacijų kūrimo kasdienybę pristatė „Amber Charge“ akcininkas. – Negana to, praėjus dešimtmečiui, mokslas sako visiškai priešingai ir tokiu atveju esi priverstas keisti kryptį. Prieš dešimtmetį ėjome vienu keliu, o dabar matome, kad reikia visiškai kito.“

Kaip susitvarkyti su perfekcionizmu?

Pasak elektronikos mokslų daktaro, dėl šios priežasties yra svarbu surinkti tinkamą komandą.

„Reikia MTEP darbuotojo, finansininko ir to, kuris žinotų produktą. Mes savo įmonėje visus tuos tris žmones turime ir ant jų viską klijuojame. Susitinkame, pakonfliktuojame ir judame į priekį“, – sakė J. Barakauskas, pristatęs komandos stipriąsias puses.

Kur didžiausias klaidas daro inovacijas vystantys mokslininkai?

„Mes, lietuviai, esame žiaurūs perfekcionistai. JAV požiūris yra šiuo atžvilgiu lankstesnis – pirmiausia parduokime, o tada – žiūrėkime, – tikino įmonės „Amber Charge“ įkūrėjas. – Aišku, reikia taikyti į viduriuką. Komandoje turėkime tą vieną žmogų, kuris pasakytų: „Gerai, užteks, užsukame varžtus ir parduodame“. Mes irgi gyvename su tuo perfekcionizmu. Reikia labai jausti, kada pinigus investuoti į prototipą, o kada – į verslo pusę.“

Iki 2025 m. liepos 17 d. galima teikti paraiškas atžalinių įmonių MTEP projektams įgyvendinti.

„Atžalinėms įmonėms reikalingas pasiryžimas. Tam reikia labai tikinčių ir užsispyrusių žmonių“, – pabrėžė vienos pirmųjų VDU atžalinių įmonių įkūrėjas.

VDU KTPC komanda kviečia mokslininkus ir tyrėjus konsultuotis dėl atžalinių įmonių kvietimo.

Mokslininkai kuria inovaciją: ekstraktais praturtinti ledai – ne tik gardūs, bet ir palankūs sveikatai

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveiką gyvenseną, tvarius sprendimus ir sąmoningą mitybą. Technologijų ir mokslo pažanga leidžia vis drąsiau ieškoti sprendimų, kurie kasdienį maisto racioną papildytų sveikatai palankiais ingredientais. Tačiau ar įmanoma sukurti idealią dermę – desertą, kuris ne tik lepina gomurį, bet ir yra palankus sveikatai? Mokslininkai į šį klausimą atsako inovacija – ledais, praturtintais natūraliais augaliniais ekstraktais.

Už technologijų slypi skonis ir nauda

Naudojant modernias technologijas, iš vietinių žaliavų išgauti ekstraktai ledams suteikia ne tik išskirtinį skonį, bet ir funkcinių savybių: nuo gerinančių virškinimą iki stiprinančių imunitetą. Taip vyksta mokslo ir gamtos sinergija, kuriant naujos kartos maisto produktus – sveikesnius, natūralesnius ir draugiškus aplinkai.

„Mūsų laboratorijoje mokslininkai ir studentai įprastai ekstraktus gamina iš augalinių žaliavų – vaisių, daržovių, uogų, vaistažolių ir jų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, išspaudų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius.

Ekstraktai – tai bendrinis terminas bet kokiame tirpiklyje ištirpintoms medžiagoms. „Puikus ekstrakto pavyzdys buityje būtų arbata arba kava. Ekstraktai gali būti išgaunami įvairiais būdais – klasikinio metodo pavyzdys galėtų būti infuzija, kai ekstraktas išgaunamas medžiagą   laikant kambario temperatūros tirpiklyje, Tokia ekstrakcija nėra efektyvi ir gan ilgai užtrunka. Šią problemą spręsti padeda inovatyvūs ekstrakcijos metodai – procesą galima paspartinti temperatūros ar slėgio pokyčiais, net ultragarsu ar mikrobangomis“, – vardija mokslininkas.

Kovo mėnesį Akademijoje vykusioje tarptautinėje žemės parodoje mokslininkai pristatė inovaciją – ledus, praturtintus ekstraktais, kurie išgauti naudojant pažangias technologijas. Visuomenei pasiūlytas braškinis ir avietinis šerbetas, braškinis šerbetas su natūraliu mėtų ekstraktu, morengai su liofilizuotais šilkmedžio uogų milteliais, morengai su šilkmedžio uogų ir braškių pabarstukais, ledai su itin koncentruotu natūraliu mėtų ekstraktu. „Mėtos ekstraktas atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus, turi raminančių savybių ir malonų mentolio aromatą“, – pasakoja A. Petruškevičius ir priduria, kad tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip ekstraktai maistą gali praturtinti savo funkcionalumu.

A. Petruškevičiui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė: ekstraktais praturtinti ledai – išties išskirtiniai. „Lietuvoje gaminama įvairių ledų, bet mūsų žiniomis, tokių, kurie būtų praturtinti natūraliai pagamintu ekstraktu – nėra. Akademijoje gaminami ledai yra unikalūs savo gamybos technologija ir ingredientais, ypač todėl, kad naudojamos vietinės žaliavos – mėtos, valgomojo sausmedžio ar šilkmedžio uogos“, – vardija E. Jakienė.

Ledai akį traukia funkcinėmis savybėmis

Kad būtų išsaugotos vertingosios savybės, ledų gamyba vyksta preciziškai: nuo ingredientų maišymo ir pasterizavimo, iki ekstraktų įmaišymo vėlesniuose etapuose – procesas turi būti itin kruopštus. „Visų pirma, paruošiami ingredientai: pienas, grietinėlė, cukrus, vanilė, kiaušinių tryniai yra sumaišomi ir pakaitinami iki vienalytės masės, siekiant užtikrinti produktų pasterizavimą ir produkto saugumą. Vėliau į ledų mišinį pridedami ekstraktai (arba kitos medžiagos), kurie negali būti kaitinami, siekiant išlaikyti jų cheminę struktūrą. Sumaišytas mišinys dedamas šaldyti ir po paros yra dar kartą permaišomas, siekiant gauti vientisumą. Permaišyti ledai vėl užšaldomi ir vėliau teikiami degustacijai“, – ledų gamybos technologiją detalizuoja E. Jakienė.

Ekstraktais praturtinti ledai vartotojų akį traukia įvairiomis savybėmis. „Šie ledai pasižymi natūralumu ir sveikatinančiomis savybėmis. Ekstraktai, ypač jeigu yra naudojami vaistiniai ar supermaisto ingredientai, gali suteikti papildomos maistinės vertės, pavyzdžiui, antioksidantų, vitaminų ar mineralų. Patraukli ir skonio įvairovė – nauji ir unikalūs ekstraktai gali praturtinti ledų skonius, vartotojams suteikiant įdomesnį skonio patyrimą. Dar vienas svarbus komponentas – ekologija: vietoje užaugintos žaliavos, kurioms auginimo metu nebuvo naudojamos augalų apsaugos priemonės, bei vaisių-uogų išspaudos gali prisidėti plėtojant tvarumą“, – ledų potencialą aptaria mokslininkė.

Ekstraktų panaudojimo galimybės – kupinos potencialo

Ekstraktai yra ne tik modernus komponentas maisto gamyboje, tačiau ir naudingomis savybėmis pasižymintis priedas. „Ekstraktai perima veikliąsias ir aromatines medžiagas iš pirminės žaliavos (vaisių, vaistažolių), todėl pasižymi labai panašiomis savybėmis, kaip pirminė žaliava, bet žaliavų paruošimo ir ekstrakcijos metodai gali pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą į organizmą. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, gerina virškinimą, ramina nervų sistemą. Tai gali būti vitaminai, polifenoliai, terpenai, ar kitos sveikatai naudingos medžiagos“, – vardija A. Petruškevičius.

Ekstraktų naudojimo galimybės – beribės: nuo farmakologijos, maisto pramonės iki dažų gamybos. O kas laukia ateityje? „Ekstraktai visame pasaulyje plačiai naudojami tūkstančius metų. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, galima išekstrahuoti bet kokias tirpias medžiagas. Šios srities plėtros galimybės yra itin plačios ir kupinos potencialo. Atsižvelgiant į augantį visuomenės dėmesį aplinkosaugai ir sveikai gyvensenai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai turi planų, kaip ekstraktus pritaikyti inovatyviai produkcijai gaminti – nuo funkcinių maisto produktų ir maisto papildų kūrimo iki pažangių tvarumą ir žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų vystymo“, – sako mokslininkas.

Žvilgsnis į ateitį: daugiau nei tik ledai

Natūralumas, tvarumas, sveikata ir skonis – visa tai gali tilpti viename ledų kaušelyje. Tai ne tik mokslinis eksperimentas, bet ir reali kryptis, kurią mokslininkai vysto siekdami sukurti prasmingą ir inovatyvią maisto ateitį. Ekstraktai tampa jungtimi tarp gamtos išteklių ir modernios, sąmoningos mitybos. „Ateityje šių ledų gamybos perspektyvos gali būti labai plačios, atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą dėl sveikesnių maisto produktų. Kadangi vartotojai siekia sveikesnių alternatyvų, ledai, praturtinti natūraliai pagamintais ekstraktais, gali tapti itin populiarūs. Kalbant apie priedus, ledus taip pat galima praturtinti ir supermaistu (pavyzdžiui, spirulina, matcha arbata), įvairiomis daržovėmis (moliūgais, topinambais) arba net tokiais ingredientais kaip įvairios sėklos (chia)“, – sako E. Jakienė ir priduria, kad tokie priedai gali suteikti ne tik skonių įvairovę, bet yra palankūs sveikatai.

„Mokslo rezultatų komercinimas ir atžalinių įmonių kūrimas“ Praktinis seminaras

Trys finansuoti projektai: VDU mokslininkai bendradarbiaus su KTU, LEI ir LSMU

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai 2025-aisiais metais pateikė devynias paraiškas bendriems (VDU, KTU, LSMU, LEI) mokslo projektams finansuoti, o trys iš jų laimėjo konkursą ir pritraukė projekto finansavimą.

Visi trys finansuojami VDU projektai bus vykdomi su Kauno technologijų universitetu (KTU), tačiau prie dviejų iš jų taip pat prisijungs Lietuvos energetikos institutas (LEI) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Projektai bus vykdomi nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. vasario 27 d.

2025-ųjų finansuojami VDU bendri MTEP projektai:

• „Bepiločių orlaivių tyrimas, siekiant pagerinti aerodinamines ir aeroakustines savybes“
  Partneris – LEI ir KTU; VDU vadovas Dovilė Kuizinienė (VDU Gamtos ir Technologijos mokslų tyrimų institutas);
• „Išsėtinės sklerozės biožymenų sąsajų su radiologiniais duomenimis paieška taikant dirbtinio intelekto metodus“
  Partneris – LSMU, KTU; VDU vadovas – Rūta Juozaitienė (VDU Informatikos fakultetas);
• „Natūralaus pluošto tekstilės atliekų perdirbimas kuriant tribologinės paskirties medžiagas“
  Partneris – KTU; VDU vadovas – Kęstutis Žiūra (VDU Žemės ūkio akademija).

Praėjusiais metais taip pat buvo finansuoti trys mokslo projektai, kuriuose tyrimus atliko VDU mokslininkai.

Šiemet tarp visų institucijų iš viso buvo pateikta 21 paraiška, iš kurių finansavimą pritraukė 8 projektai.

Kvietimas buvo skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai.

Projektą koordinuoja VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

Kembridže (JAV) vizitavusi VDU delegacija: MIT akademinis atvirumas – įkvepiantis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) delegacija kovo 16-21 dienomis lankėsi Kembridže (JAV) įsikūrusiame Masačusetso technologijų institute (MIT), kur buvo apžvelgtos pasaulyje lyderiaujančios JAV mokslo ir studijų institucijos bendradarbiavimo galimybės su Lietuva.

Susitikime su MIT dalyvavo VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) Lietuvai programos koordinatorė Ina Žurkuvienė, VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius ir VDU „MINDED Verslumo Akademijos“ vadovas prof. Osvaldas Stripeikis.

„Pirmasis MIT MISTI Lietuva konsorciumo atstovų vizitas Kembridže, Bostone pavyko labai sėkmingai, – teigė doc. dr. V. Bijeikienė. – Intensyvi ir produktyvi darbotvarkė leido susitikti su MIT prezidente Sally Kornbluth, kitais administracijos vadovais  ir daugiau nei 20 įvairių sričių mokslininkų.“

Tarp aplankytų laboratorijų – daugiau nei 180 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimantis nanotechnologijų centras „MIT.nano“. Jo įkūrėjas ir direktorius prof. Vladimiras Bulovičius pademonstravo ploniausią pasaulyje saulės bateriją.

„MIT Energy Initiative“ direktorius prof. Williamas H. Greenas svečiams pristatė savo tarpdisciplininį centrą, kuris vienija mokslininkus, inžinierius ir politikos analitikus, siekiančius kurti tvarius energijos sprendimus.

Besidalindama vizito įspūdžiais doc. dr. V. Bijeikienė pabrėžė, kad MIT išsiskiria ne tik lankstumu,  tarpdiscipliniškumu ir profesionalumu vykdant studijas ir mokslinius tyrimus, kuriant inovacijas, bet ir nuoširdžiu atvirumu bendradarbiauti.

„Šiandien turime galimybę būti pirmaujančio pasaulyje universiteto partneriu, belieka tik palinkėti mums visiems išminties ir talento šia galimybe pasinaudoti“, – linkėjo doc. dr. V. Bijeikienė.

Tuo metu MISTI programos koordinatorė I. Žurkuvienė išskyrė dvi priežastis, kuo šis vizitas buvo svarbus.

„Pirma, jis žymi Lietuvos konsorciumo, kurį sudaro 12 Lietuvos mokslo ir verslo partnerių, reikšmingą žingsnį Lietuvos ir MIT partnerystės link. Antra, tai taip pat rodo mūsų pasiryžimą stiprinti transatlantinius santykius mokslo bei inovacijų srityse“, – sakė I. Žurkuvienė.

MISTI programos koordinatorė įvardijo ir pagrindinį partnerystės tikslą.

„Sieksime ne tik spręsti vietos problemas, bet ir aktyviai prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo, pasitelkiant bendrą ekspertizę ir inovatyvius sprendimus, – teigė I. Žurkuvienė. – MIT metinį biudžetą sudaro apie 4,5 mlrd. JAV dolerių – tai milžiniškas mokslo ir inovacijų centras. Dar svarbiau – pamatėme, jog tai bendruomenė, atvira bendradarbiavimui ir pasidalijimui žiniomis. Ši partnerystė atveria mums duris į pažangiausias technologijas ir mokslinius tyrimus, suteikdama galimybę Lietuvai tapti aktyvia pasaulinės inovacijų ekosistemos dalimi.“

Su programos MISTI koordinatoriumi VDU į MIT susitikimą kartu vyko konsorciumo partneriai: „Euromonitor International“, „Ignitis Group“, „Lietuvos gelenžinkeliai“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, „Novian“, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, „VILNIUS TECH“ ir  Vilniaus dailės akademija.

Vizitas buvo finansuotas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.

Plačiau apie Lietuvos ir MIT trejus metus truksiančią (2025-2027 m.) bendradarbiavimo sutartį rasite paspaudę čia.

MIT nuolat yra geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tarp MIT bendruomenės narių yra daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojai. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.

„Ką pasėsi…2025“ parodoje – VDU Verslo inkubatoriaus sveikatingumo produktų debiutas

VDU Verslo inkubatoriaus jaunosios įmonės kovo 29-ąją dieną dalyvavo tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…2025“, kur turėjo išskirtinę galimybę parodyti savo kuriamus produktus renginio svečiams.

MB „Innovative Care of Dementia“ direktorius Tadas Gudėnas kartu su komanda pristatė fermentuotus gėrimus ir fermentuotus skaidulinius mišinius. Taip pat sveikatingumo entuziastas ant parodos scenos vedė interaktyvias diskusijas ir žaidimus su VDU Verslo inkubatoriaus įmonių įsteigtais prizais.

„Galimybė turėti savo stendą mums buvo itin vertinga – sulaukėme daug dėmesio, lankytojai aktyviai domėjosi mūsų funkciniais fermentuotais produktais, degustavo, klausė apie sudėtį, poveikį ir sveikatingumą, – parodos rezultatus pristatė T. Gudėnas. – Tai buvo vienas geriausių renginių, kuriuose esame pristatę savo veiklą. Paroda padėjo ne tik stiprinti žinomumą, bet ir užmegzti naudingų kontaktų bei pritraukti naujų klientų. Vertiname šią patirtį kaip labai sėkmingą.“

Kai kurioms iš pirmuosius žingsnius žengiančių įmonių, tai buvo tarptautinių parodų krikštas. Pavyzdžiui, VDU absolvenčių įkurta MB „Rūgsta“, parduodanti natūralaus raugo kepinius, nėra dalyvavusi tokio dydžio renginyje.

„Komanda ypatingai džiaugiasi galėdama bent vienai dienai tapti parodos dalimi. Tai buvo ne tik pirma paroda, kurioje teko sudalyvauti, bet ir pirma galimybė pristatyti savo veiklą platesnei auditorijai, – įspūdžiais dalinosi „Rūgsta“ bendraįkūrėja Giedrė Ignatavičė. – Iš šio renginio išsinešame patirtį, naujas pažintis tiek verslo, tiek vartotojų rinkose bei žinojimą, kad esame įdomūs.“

„Ką pasėsi…2025“ parodos stende savo prekės ženklą pristatė ir rūšine kakava prekiaujanti MB „Real Cacao“ savininkė Ieva Dedelaitė.

„Dažnai dalyvaujame parodose, bet šioje – mums pirmas kartas. Džiaugiamės galėdami supažindinti žmones su savo produktais, – Komunikacijos ir technologijų perdavimo centrui (KTPC) pasakojo I. Dedelaitė. – Pati esu iškeitusi kavą į kakavą, todėl norisi kalbėti apie jos teikiamą naudą.“

VDU Verslo inkubatoriaus koordinatorės Doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, visas šias tris jaunas įmones vienija vienas bendras bruožas: „Jos kuria dinamiškus ir šiandienos rinkai aktualius sveikatingumo produktus, – sakė Doc. dr. I. Adamonytė. – Tik greitai prie rinkos poreikių prisitaikantis produktas gali išgyventi konkurencingoje aplinkoje.“

Visus VDU Verslo inkubatoriaus narius galite rasti paspaudę čia.

Platesnės VDU Verslo inkubatoriaus narių istorijos:

• Absolvenčių sugrįžimas į universitetą: augins natūralios duonos verslą
• VDU verslo inkubatoriuje – Alzheimeriui neabejinga „Innovative Care of Dementia“
• VDU inkubatoriuje įsikūręs rūšinės kakavos startuolis: „Supermaisto mišiniai sukurti remiantis mokslu“

Atidaromas kvietimas teikti paraiškas bendriems VDU, KTU, LSMU ir LEI projektams

Skatindami aktyvesnį asociacijos „Santakos slėnis“ (toliau – Asociacija) mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) (toliau – Institucijos) skelbia kvietimą teikti paraiškas bendriems KTU, LSMU, VDU, LEI mokslo projektams finansuoti.

Konkurso nuostatos

Paraiškos bendriems moksliniams tyrimams atlikti teikiamos iki 2025 m. kovo 27 d.

Paraiškos priimamos Institucijų visose prioritetinėse mokslinių tyrimų kryptyse, tačiau šioms tematikoms teikiama pirmenybė:

KTU: visose tematikose;

LSMU: moksliniai tyrimai branduolinės medicinos tyrimų ir personalizuotos medicinos tematikose;

VDU: visose tematikose;

LEI: visose tematikose.

Projektų pradžia – 2025 m. balandžio 17 d. Projektų pabaiga – 2026 m. vasario 27 d. Finansavimas skiriamas tik 2025 metams.

Kvietimas skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai (nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti į šį laikotarpį neįtraukiamos).

Paraiškas teikia tyrėjų, atstovaujančių ne mažiau kaip 2 Institucijas, grupės.

Pagrindiniai vykdytojai – mokslininkai gali būti tik vienos paraiškos vadovais ar vykdytojais.

Dėl to paties projekto finansavimo lygiagrečiai teikiamos paraiškos atitinkamoms projekto tyrėjų Institucijoms. Projekto pavadinimas ir paraiškų I-III dalys to paties projekto paraiškose turi sutapti.

IV-V dalyse pateikiama tik konkrečios Institucijos, kuriai teikiama paraiška, projekto dalies išlaidų sąmata ir išlaidas pagrindžiantys priedai.

Kiekviena Institucija finansuoja savo tyrėjų veiklas projekte, skirdama iki 10 tūkst. Eur.

Skiriamos lėšos gali būti naudojamos: jaunųjų mokslininkų ir doktorantų (jaunesniųjų mokslo darbuotojų) darbo užmokesčiui; paslaugoms; prekėms; komandiruotėms (tiesioginiais projekto įgyvendinimo tikslais); būtinam ilgalaikiam turtui įsigyti (LSMU: netinkamos išlaidos, KTU: netinkamos išlaidos; VDU: ne daugiau kaip 20 %). Netiesioginėms išlaidoms lėšos neskiriamos.

Teikiant paraiškas būtina kaip priedą pateikti abiejų / visų projekto vadovų pasirašytą raštą, kuriame apibrėžiamos pagrindinės partnerių veiklos, pirminiai intelektinės nuosavybės objektai, taip pat bendrosios dalinės partnerių intelektinės nuosavybės proporcijos.

Paraiškos teikiamos lietuvių kalba arba esant tarptautinėms tyrėjų grupėms – anglų kalba.

Paraiškos priimamos ir teikiamos konsultacijos

KTU: el. paštu mipc@ktu.lt (konsultuoja Mokslo ir inovacijų projektų centras, tel. (0 37) 300 197, el. p. mipc@ktu.lt).

LSMU: el. paštu mokslocentras@lsmu.lt (konsultuoja Mokslo centras, tel. (0 37) 327 276, el. p. mokslocentras@lsmu.lt).

VDU: el. paštu mokslo.paslaugos@vdu.lt (konsultuoja Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, tel. (0 37) 327 809, el. p. mokslo.paslaugos@vdu.lt).

LEI: el. paštu Rimantas.Levinskas@lei.lt (konsultuoja Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo skyrius, tel. (0 37) 401 804, el. p. Rimantas.Levinskas@lei.lt).

Pagrindiniai dokumentai

Paraiškos forma (EN)
Paraiškos forma (LT)
Paraiškos vertinimo forma
Rašto dėl projekto užtikrinimo forma

Apie praėjusiais metais vykdytus tarpuniversitetinius projektus galite daugiau sužinoti apsilankę ataskaitinėje koferencijoje, kuri vyks kovo 19 d. VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre.

Paskelbta VDU, KTU, LSMU ir LEI projektų ataskaitinės konferencijos programa

Kovo 19-ąją dieną (trečiadienį) VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (414 auditorija, V. Putvinskio g. 23, Kaunas) organizuojama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) jungtinių mokslininkų grupių projektų vykdytojų ataskaitinė konferencija.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti visų projektus vykdančių institucijų darbuotojai bei doktorantai. Visą renginio programą rasite čia: Konferencijos programa

Renginys startuos 13.30 val., o jo metu bus pristatomi septyni praėjusiais metais vykdyti tarpuniversitetiniai mokslininkų projektai. Kiekviename projekte dalyvavo ne mažiau kaip dvi institucijos, kurios finansavo savo tyrėjų veiklas – skyrė iki 10 tūkst. Eur.

VDU, KTU, LSMU ir LEI projektų sąrašas:

• Dyzelinu užteršto grunto valymo metu susidarančių dujinių produktų (H2, CO2) plazminė-katalizinė konversija į sintetinį CH4
  Dovilė Gimžauskaitė (LEI), dr. Jūratė Žaltauskaitė (VDU)
• Kregždūnės (Vincetoxicum spp.) lapų ekstraktų biologiškai aktyvių junginių identifikavimas ir poveikio smegenų ląstelėms įvertinimas (BEACS)
  Laura Jūrienė (KTU), dr. Silvija Jankevičiūtė (LSMU)
• Vermiremediacijos, kaip tvaraus nuotekų dumblo tręšto dirvožemio valymo būdo, efektyvumo pokyčiai šylant klimatui
  Marius Praspaliauskas (LEI), dr. Diana Miškelytė (VDU)
• Dirbtinio intelekto panaudojimas balso sutrikimų automatinei pirminei atrankai, analizei ir kokybės pagerinimui (IntelVox)
  Karolis Ryselis (KTU), dr. Nora Ulozaitė-Stanienė (LSMU)
• Alternatyvaus kuro gamyba iš tekstilės atliekų energijai imliose pramonės šakose (Textifuel)
  Inna Pitak (LEI), dr. Raimonda Kubiliūtė (KTU)
• Jonizuojančios spinduliuotės ir priešvėžinių vaistų elektropernašos kombinavimas siekiant sukurti efektyvesnį priešvėžinį gydymą (RECT)
  Paulius Ruzgys (VDU), dr. Erika Korobeinikova (LSMU)
• Ultragarso, vaistų ir bakterijų bioplėvelių poveikis endotelio ląstelių savybėms (Ultracell)
  Joris Vėžys (KTU), dr. Vytenis Tamakauskas (LSMU)

Mokslo ir studijų institucijų mokslininkų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą palaiko asociacija „Santakos slėnis“.

VDU verslo inkubatorius kviečia startuolius: unikali galimybė inovacijoms ir augimui

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius kviečia lengvatinėmis sąlygomis įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Jos turi vykdyti ar artimiausiu metu pradėti vykdyti inovacinę veiklą – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Verslo inkubatorius yra unikalioje vietoje (Kauno r., Akademija), kur šalia galima rasti daugiau nei 30 skirtingų VDU laboratorijų biotechnologijų, agrotechnologijų ir IT srityse. Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje veikia daugiau nei dešimt įmonių. Jų sąrašą rasite čia.

VDU verslo inkubatorius turi prioritetines MTEP kryptis: agrobiotechnologija, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas, aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

VDU verslo inkubatorius siūlo:

• biuro patalpas, laboratorijas, diskusijų erdves verslo susitikimams, automobilių stovėjimo aikštelę;
• VDU konsultacijas apie finansavimo pritraukimą, intelektinę nuosavybę, projektų rengimą, rinkos analizę;
• Papildomą įmonės viešinimą parodose, renginiuose, straipsniuose, bendradarbiavimą startuolių bendruomenėje.

Pagrindinė informacija konkurso dalyviams

Konkurse galima dalyvauti tik tuo atveju, jei dalyvis vykdo veiklą ne ilgiau nei trejus metus.

Už registraciją ir turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264).

Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Pristatymo būdas paštu nenumatytas.

• Nuomojamų patalpų apžiūra: susitarti dėl apsilankymo datos ir laiko.
• Konkurso dalyvių registracija: kovo 18 d. 10-12 val. ir 13-14 val.
• Komisijos posėdis: kovo 19 d. 14 val. (Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.).

Nuomojamos VDU patalpos

Nr. 1 (26,26 kv. m sandėlis)	Nr. 2 (10,27 kv. m laboratorija)	Nr. 3 (4,52 kv. m laboratorija)
Nr. 4 (20,37 kv. m laboratorija)	Nr. 5 (55,11 kv. m laboratorija)	Nr. 6 (14,10 kv. m laboratorija)

• Finansavimo galimybės verslui
• Intelektinė nuosavybė
• Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras
• Kontaktai
• Partnerių projektai
• Paslaugos verslui
• Privatumo politika
• Svetainės žemėlapis
• Visos naujienos
• Intelektinė nuosavybė
• Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras
• Nemokami mokymai: dirbtinis intelektas ir kitos skaitmeninės technologijos
• ES projektai
• VDU Verslo inkubatorius
• Finansavimo galimybės verslui
• Inovacijos
• Laboratorijos
• Patentas
• Verslo sėkmės istorijos