fbpx

    Tarptautiniame hakatone – VDU sprendimas kovai su aliejaus sukeliama tarša

    VDU studentų komanda „B-Oil“ balandžio 10-11 dienomis Ispanijos mieste Albasetėje varžėsi tarptautiniame „Entreprenerystės“ hakatone.

    Bilietą į tarptautinio konkurso finalą VDU Menų fakulteto studentai Simona Griniūtė, Eva Griškutė, Nojus Narvilas ir Ramojus Kriugiškis iškovojo po to, kai vietiniame konkurse, kurį organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) su Ekonomikos ir vadybos fakultetu, pateko tarp prizininkų.

    Lietuvos studentams konkurse teko varžytis su taip pat aukščiausias vietas savo šalyse užėmusiais startuoliais. Tai – geriausios komandos iš Ukrainos, Graikijos, Kipro, Ispanijos, Lenkijos ir Švedijos.

    „B-Oil“ komanda „Entreprenerystės“ hakatone pristatė sprendimą kovai su panaudoto kepimo aliejaus tarša. VDU studentų teigimu, netinkamai išmestas panaudotas kepimo aliejus prisideda prie tokių neigiamų pasekmių kaip šiltnamio efekto, pažeistų vamzdžių ir kanalizacijų sistemų, vandens taršos, žalos laukinei gamtai bei pavojaus žmonių sveikatai.

    Žiedinės ekonomikos entuziastai „B-Oil“ mažą kiekį aliejaus suvartojantiems klientams sukūrė specialų indą. Jame galima kaupti panaudotą kepimo aliejų, o vėliau jį perduoti organizacijoms, užsiimančiomis aliejaus perdirbimu ir biokuro gamyba.

    Į studentų sukurtą indą galima pilti po gaminimo likusį aliejų, taip pat aliejų iš paruoštų naudoti maisto produktų, pavyzdžiui, tuno, silkės šprotų ir t.t. Be to, inde galima talpinti ir kokoso, migdolų, sėmenų bei kitos rūšies augalinės kilmės aliejų.

    Į tarptautinį renginį VDU studentus lydėjo KTPC mentoriai Edvinas Samys ir Vesta Jonikė, dalyvavę ir tradiciniame „Entreprenerystės“ projekto partnerių susitikime.

    „Dvejus metus trunkantis projektas baigsis už kelių mėnesių, bet malonu, kad jau dabar galėjome aptarti projekto rezultatus, nes pasiekėme viską, ką buvome susiplanavę, – sakė E. Samys. – Kadangi viskas ėjosi sklandžiai, tad su projekto partneriais aptarėme ir būsimus „deeptech“ projektus, į kuriuos svarstome aplikuoti drauge.“

    Hakatone pirmoji vieta ir 1 tūkst. Eur prizas atiteko „Insavior“ startuoliui iš Kipro. Konkurso nugalėtojai sukūrė mobiliąją aplikaciją, kurioje moterys pavojaus atveju gali SOS mygtuko dėka greitai išsikviesti pagalbą.

    Taip pat mobiliojoje aplikacijoje galima rasti savigynos mokymų, naudingų straipsnių ir įkvepiančių istorijų.

    Praėjusių metų spalio mėnesį „Entreprenerystės“ hakatone Lietuvai atstovavo startuolis „Vieniša kojinė“, laimėjęs trečiąją vietą. „Vieniša kojinė“ hakatono komisiją nustebino pristačiusi pamestų kojinių tekstilės taršos sprendimą.

    Projekto „Entreprenerystė“ konsorciumą sudaro aštuoni universitetai, tarp kurių rikiuojasi ir VDU. Projekto tikslas – atnešti radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.

    „EkoHack“ hakatoną laimėjo Inžinerijos fakulteto studentai

    Kovo 14-ąją dieną VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje įvyko trečiasis Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro organizuotas hakatonas: „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“, kuriame pirmąją vietą laimėjo komanda „Inžinieriai gamtai“.

    Inžinerijos fakulteto doktorantai Justinas Anušauskas, Tadas Jomantas ir Ieva Knoknerienė po visos dienos trukusių hakatono darbinių sesijų pasiūlė komisijai labiausiai patikusią idėją: „Technologijos, sukuriančios augalų maistinių medžiagų banką, kuris aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis tiek, kiek reikia ir kada reikia, išsaugant nepanaudotus resursus nuo išplovimo.“

    Nugalėtojai buvo apdovanoti 1,5 tūkst. Eur vertės UAB „Agrochemos“ įsteigtu prizu, nemokamomis VDU verslo inkubatoriaus paslaugomis ir galimybe išvykti į Ispanijoje vykstantį tarptautinį hakatoną.

    „Inžinierių gamtai“ idėja buvo geriausiai įvertinta visų penkių komisijos narių, todėl ji užėmė pirmąją vietą. Renginio komisiją sudarė doc. Dr. Irena Pranckietienė, UAB „Agrochema“ Augalininkystės skyriaus vadovas Mantas Mačėnas, VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, tiksliosios žemdirbystės ekspertas Marius Kazlauskas bei KTPC vadovas Edvinas Samys.

    Antrąją vietą hakatono komisija skyrė komandai „Sėjovėliai“. VDU bakalauro studentai sugalvojo idėją apie mokamą prenumeratą, iš kurios ūkininkai gautų dirvožemio tyrimus, konsultaciją, monitoringus, trąšų tiekimo planą, o visą tai galėtų lengvai valdyti mobiliojoje aplikacijoje.

    Trečioji vieta atiteko VDU ŽŪA bakalauro pirmakursiams studentams „Tvarieji inžinieriai“, kurie pasiūlė ambicingą idėją – tvaraus žaliojo vandenilio gamybos ciklą.

    Šios prizinės vietos atitinkamai laimėjo 900 Eur ir 600 Eur vertės prizus.

    Renginyje iš viso dalyvavo devynios komandos, kurios turėjo progą išgirsti apie UAB „Agrodrono“ vadovo Mindaugo Dorelio pirmuosius žingsnius savo verslo sėkmės istorijoje ir VDU EVF doc. Dr. Evelinos Bendoraitienės patarimais, ką būtina žinoti, norint parduoti idėją per 3 minutes.

    Hakatono dalyviai viso renginio metu patarimų taip pat sėmėsi iš patyrusios ekspertų komandos. Ją sudarė VDU ŽŪA doc. Dr. Juozas Pekarskas, doc. Dr. Jūratė Aleinikovienė, Dr. Edita Mažuolytė-Miškinė ir UAB “Agrochemos” produktų vystymo specialistas Mantas Kačiušis.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“ hakatoną įžangine kalba atidarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, tada UAB „Agrochemos“ atstovai pristatė pagrindinę informaciją apie įmonę, o vėliau VDU ŽŪA ir VDU Gamtos mokslų fakulteto studentai kibo į darbus lukštenti įmonės iššūkio: kaip padidinti ekologiškumą trąšų sektoriuje, pritaikant tvarumo principus?

    Renginį organizavo Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis „Entrepreneur“ projektą.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“

    Kviečiame studentus, mokslininkus ir visus norinčius išbandyti savo jėgas VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuojamame agroverslo hakatone „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“.

    Renginyje turėsite progą patobulinti verslumo, kūrybiškumo, problemų sprendimo ir darbo komandoje įgūdžius, o trys geriausiai komisijos įvertintos komandos išsidalins partnerio UAB „Agrochemos“ įsteigtą prizą, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 3 tūkst. Eur.

    1-osios vietos nugalėtojai taip pat turės galimybę išvykti į tarptautinį konkursą Ispanijoje, o visi prizininkai nemokamai galės pasinaudoti VDU verslo inkubatoriaus teikiamomis paslaugomis.

    Be viso to, VDU hakatone išgirsite naudingus pranešimus apie antreprenerystę, o jūsų komandą viso proceso metu lydės patyrę mentoriai ir ekspertai.

    Komandų uždavinys – pasiūlyti sprendimus ekologiškai draugiškoms trąšoms. Galima registruotis individualiai arba visą komandą. Kur ir kada?

    Hakatono informacija:

    Data: kovo 14 d.
    Laikas: 9 – 18 val.
    Vieta: VDU Žemės ūkio akademija, Studentų g. 11 („Iškilmių salė“), Kauno raj., Akademija

    Registracija iki kovo 12 d. (būtina): https://forms.gle/2nz8cQoFNcUCxPbu9
    Mecenatas: UAB „Agrochema“
    Organizatoriai: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras vykdantis „Entrepreneur“ projektą

    Iki malonaus!

    *Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt

    VDU diskusijoje dalyvavęs investuotojas M. Kandzeras: verslui svarbu, kad technologija būtų patentuota

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) aukštojo mokslo bendruomenė gruodžio 7-ąją dieną rinkosi į  VDU demonstracinę prototipų erdvę „InnoSpace“, kur įvyko mokslininkų ir verslininkų diskusija apie žinių panaudojimą ir pardavimą: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“. Į VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuotą diskusiją aktyviai įsitraukė antreprenerystės įgūdžius tobulinantys VDU mokslininkai bei Lietuvos verslo angelų tinklo ir fondo steigėjas, investuotojas ir startuolių vystytojas Martynas Kandzeras.

    Jis atskleidė, kodėl investuoja į mokslininkų projektus ir kokie kriterijai lemia jo pasirinkimą.

    „Aš visada investuoju į labai ankstyvos stadijos startuolius. Jie dažniausiai neturi jokio produkto ir pajamų, – dėstė M. Kandzeras. – Kaip tuomet gali įvertinti, ar tai geras, ar blogas startuolis? Visada investuoju į talentus – žmones. Tie, kurie turi idėją ar nori sukurti produktą. Investicijos betarpiškai yra tik į žmones.“

    VDU „InnoSpace“ erdvėje buvo aptarinėjama ir tai, kiek mokslininkai turėtų dalintis savo idėjomis su aplinkiniais ir ką turėtų pasilaikyti paslaptyje.

    „Visų pirma, manau, kad bet kokios idėjos pavertimas realybe yra komandinis sportas. Vienas tu nieko negali padaryti, ypatingai startuolių ekosistemoje, – sakė daugiau nei 20 metų įmones kuriantis ir vystantis M. Kandzeras. – Mes startuolių ekosistemoje esame visi labai atviri, dalinamės viskuo, kuo tik galime. Jei tu nori augti labai greitai ir užimti globalias rinkas, tai to nepadarysi vienas. Tu turi į tai sudėti savo gebėjimus ir visą socialinį kapitalą.

    Kalbant apie mokslininkus, pats pagrindinis dalykas yra patentas. Jei dirbame prie kažkokios technologijos ir ją galima paversti patentu, tuomet verslui – investuotojams labai svarbu, kad technologija būtų patentuota. Duomenų dalijimasis, dėl kurio negausi patento, yra blogai, todėl pagrindinis klausimas, ką aš galiu dalintis, kad vėliau galėčiau patentuoti?“

    Diskusijoje taip pat dalyvavo VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, turintis šešis patentus bei gausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros patirtį.

    „Dirbdamas šioje srityje aš supratau vieną paradoksalią tiesą, kad iš tikrųjų šiandien turime tiek kūrėjų, inovacijų, produktų, jog yra labai svarbus atsakymas į kitą klausimą, o ką mes su tuo veikiame? Kokia technologija ir jos sprendinys yra priimtinas visuomenėje? Kiek visuomenė yra pajėgi priimti inovacijas ir jas įdiegti savo kasdienybėje?“ – klausimus kėlė prof. dr. D. Milčius.

    Tuo metu VDU Kalbos technologijų mokslininkė dr. Danguolė Kalinauskaitė pristatė savo patirtį – ko dažnu atveju verslas nesupranta apie duomenų rinkimą.

    „Iniciatyva – būtina ir faktas, kad tam tikra dalis to, ką darome, turi būti atverta kitiems tyrėjams ir visuomenei, – aiškino dr. D. Kalinauskaitė. – Bendradarbiaudami su įmonėmis dažnai susiduriame su įmonių įsitikinimu, kad duomenis sukurs dirbtinis intelektas. Deja, dirbtinis intelektas nesukurs duomenų, kadangi jis pats mokosi iš žmogaus, todėl patys žmonės ir turi tai paruošti, atitinkamai apdoroti.

    Neišvengiamai turime laikytis „Frascati“ vadovo, kuriame yra aiškiai apibrėžti kriterijai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.“

    Savo ruožtu VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė, teikianti aplinkosaugos monitoringo paslaugas, išskyrė darbo su viešuoju sektoriumi ypatumus.

    „Viešojo sektoriaus iššūkiai kitokie nei dirbant su startuoliais, aišku, gal yra panašumų. Turime labai daug darbo ir kartais net nežinau, ar tas darbas atsiperka, – atviravo prof. dr. L. Česonienė. – Iškyla problemos lygioje vietoje, todėl reikia ieškoti labai daug sprendimų. Neturime visų laboratorijų… Vienas patentas atitinka vienokį standartą, antras – kitą… Prie to prisideda dar ir darbų derinimas su savivaldybių tarybomis, kurios viską savaip supranta apie aplinkos apsaugą. Kartais tenka įrodinėti, kad jų požiūris ne visada yra realus, o tai atima daug jėgų.

    Tyrimai – labai brangūs, todėl tenka pasukti galvą, kaip išgyventi. Bet man labai įdomu, aš visą vasarą būnu gamtoje ir stebiu, kaip laikosi mūsų įvairios ekosistemos. Aš tuo sergu, man tai patinka.“

    Be to, renginyje patarimais dalinosi Biofarmacijos tyrimų laboratorijos vadovė ir VDU Gamtos mokslų fakulteto alumni dr. Neringa Kuliešienė.

    „Nereikia įsivaizduoti, kad viskas yra labai lengva. Ir nereikia žiūrėti į  savo tolimiausią tikslą, – teigė dr. N. Kuliešienė. – Tiesiog reiktų kiekvieną dieną padaryti po mažą darbelį, kuris tau padėtų judėti į priekį. Tai užtrunka, aš užtrukau ketverius metus, o esu dar tik pradžioje, bet didelis tikslas – pasiekiamas. Ir nepamirškite pasidžiaugti atliktais mažais darbais.“

    VDU KTPC įgyvendina „HEI innitiatives“ projektą „Entrepreneur“, kuriuo siekiama padėti Europos universitetams tapti verslesniais ir novatoriškesniais. Skatindamas ateities kompetencijas, jis siekia užtikrinti naują studentų verslininkų ir inovatorių kartą. Tikimasi, kad projektas atneš radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, neliteratūrinius, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.