fbpx

    Paslaugos verslui

    Kvietimai į projektus

    VDU diskusijoje dalyvavusi intelektinės nuosavybės ekspertė: „Lietuvoje neegzistuoja džentelmeniški susitarimai“

    VDU seminaras „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“

    VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre lapkričio 20-ąją dieną įvyko universiteto ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro organizuotas seminaras „Intelektinės nuosavybės komercializacija: ką gali laimėti verslas?“. Renginys, kurį sveikinimo žodžiu atidarė VDU mokslo prorektorė Julija Kiršienė, pritraukė pusšimtį svečių iš privataus ir viešojo sektoriaus.

    Renginio metu savo sėkmės istorija dalinosi Lietuvos vienaragio „Nord Security“ verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė, pristačiusi įmonės patentų portfelio strategiją. Pasak pranešėjos, „Nord Security“ yra daugiausiai ES patentų turinti įmonė Baltijos šalyse.

    IN komercializacijos strategija

    „Patentavimas mūsų įmonėje neša produktams naudą – didina mūsų verslo saugumą ir kelia komercijos potencialą, – pasakojo A. Diliautaitė. – Prekės ženklo registravimas kiekvienai įmonei suteikia inovatyvaus verslo statusą. Didelių apdovanojimų už tai nesusirinkome, bet turime apie save naratyvą. Kur patentus galime parodyti pardavimuose? Vartotojams nėra svarbu, ar čia patentuota, bet verslo segmentui tai gali būti tikrai gera žinutė, suteikti pasitikėjimo perkamu produktu.“

    Lietuvos vienaragio verslo projektų skyriaus vadovė Aušra Diliautaitė („Nord Security“ patentų portfelio kūrimas ir valdymas“)

    Didelė reputacinė ir finansinė žala

    Kita pranešėja – inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė, atstovavusi nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ prekės ženklą, skaitė pranešimą: „Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“.

    „Net neįsivaizduojate, kiek yra internetinių puslapių, galinčių piknaudžiauti jūsų prekės ženklu, vos per kelias dienas gali pradėti prekiauti jūsų produktais, – aiškino Ž. Kiedaitė. – Tai – didelė reputacinė ir finansinė žala, nes pirkėjai pirkdami jūsų produktą jį sieja ne su piknaudžiaujančiu puslapiu, o su jumis, kadangi tai labiausiai panašu į jūsų produktą. Tokiu atveju, jūs kaip kūrėjai, prarandate savo išskirtinumą, kas šiais laikais yra labai svarbu.“

    Nešiojamų sonarų rinkoje lyderiaujančio „Deeper“ inovacijų vadovė Žydrė Kiedaitė („Nuo idėjos iki jos apsaugos: kaip šiandienos sprendimai formuoja jūsų rytojų?“)

    Džentelmeniški susitarimai

    Be verslo atstovų naudingų patarimų renginyje taip pat buvo galima išgirsti ir teisininkų įžvalgas. Viena tokių – didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė.

    „Džentelmeniški žodiniai susitarimai neegzistuoja. Pas mus Lietuvoje ir daug kur pasaulyje džentelmenų nėra, – apie intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumą juokavo G. Domkutė. – Tikrai yra žmonių, kurie pasinaudoja gauta informacija darbo ar paslaugų teikimo metu, būnant valdymo organo nariu ar akcininku. Jie gali šią informaciją pritaikyti kitame versle, jei šis nepavyks.“

    Didžiausią Europos patentinių patikėtinių komandą Baltijos šalyse turinčios „AAA Law“ advokatų kontoros vadovaujanti partnerė ir advokatė Giedrė Domkutė („Intelektinės nuosavybės apsaugos strategija: kaip įdirbio nepaleisti vėjais?“)

    Dirbtinis intelektas ir IN

    Tuo metu Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė apžvelgė generatyvinio dirbtinio intelekto ir intelektinės nuosavybės peripetijas pristatyme: „DI ir IN – daugiau nei bendra „i“.

    „Technologijų naudojimas sukelia riziką, skatinančią intelektinės nuosavybės pažeidimus, bet gali ir įgalinti efektyvią jos apsaugą, – teigė J. Kalpokienė. – Aukštojo mokslo etikos gairėse nurodyta, kad galima pasitelkti generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius, tačiau mokslininkas, kuris publikuoja straipsnį, visada yra atsakingas už rezultatą – ar jis yra legalus ir nepažeidžia kitų asmenų teisių.“

    Europos tarybos ekspertė, advokatė ir VDU dėstytoja Julija Kalpokienė (DI ir IN – daugiau nei bendra „i“)

    „Kabo įrėmintas ant sienos“

    Apie intektinės nuosavybės komercializaciją dėstė ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vadovė Ieva Katinė, kartu su kitais pranešėjais dalyvavusi aktyvioje diskusijoje.

    „Seniai praėjo tie laikai, kai patentas yra naudingas, kai kabo įrėmintas ant sienos. Intelektinė nuosavybė pati savaime nėra jokia vertybė“ – sakė I. Katinė, pristatymo metu skatinusi ne tik patentuoti, bet ir atsakingai prižiūrėti jau užpatentuotus objektus.

    Valstybinio patentų biuro išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė („Intelektinės nuosavybės apsauga inovatyviame versle“)

    Seminarą organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC), vykdantis „EDIH4IAE.LT“ projektą. Jei nepavyko sudalyvauti seminare, kviečiame sekti KTPC naujienas ir dalyvauti ateities renginiuose. Be to, esant poreikiui KTPC kviečia mokslininkus į nemokamą pirminę konsultaciją aptarti intelektinės nuosavybės komercializacijos strategiją.

    Tarptautiniame hakatone – VDU sprendimas kovai su aliejaus sukeliama tarša

    VDU studentų komanda „B-Oil“ balandžio 10-11 dienomis Ispanijos mieste Albasetėje varžėsi tarptautiniame „Entreprenerystės“ hakatone.

    Bilietą į tarptautinio konkurso finalą VDU Menų fakulteto studentai Simona Griniūtė, Eva Griškutė, Nojus Narvilas ir Ramojus Kriugiškis iškovojo po to, kai vietiniame konkurse, kurį organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) su Ekonomikos ir vadybos fakultetu, pateko tarp prizininkų.

    Lietuvos studentams konkurse teko varžytis su taip pat aukščiausias vietas savo šalyse užėmusiais startuoliais. Tai – geriausios komandos iš Ukrainos, Graikijos, Kipro, Ispanijos, Lenkijos ir Švedijos.

    „B-Oil“ komanda „Entreprenerystės“ hakatone pristatė sprendimą kovai su panaudoto kepimo aliejaus tarša. VDU studentų teigimu, netinkamai išmestas panaudotas kepimo aliejus prisideda prie tokių neigiamų pasekmių kaip šiltnamio efekto, pažeistų vamzdžių ir kanalizacijų sistemų, vandens taršos, žalos laukinei gamtai bei pavojaus žmonių sveikatai.

    Žiedinės ekonomikos entuziastai „B-Oil“ mažą kiekį aliejaus suvartojantiems klientams sukūrė specialų indą. Jame galima kaupti panaudotą kepimo aliejų, o vėliau jį perduoti organizacijoms, užsiimančiomis aliejaus perdirbimu ir biokuro gamyba.

    Į studentų sukurtą indą galima pilti po gaminimo likusį aliejų, taip pat aliejų iš paruoštų naudoti maisto produktų, pavyzdžiui, tuno, silkės šprotų ir t.t. Be to, inde galima talpinti ir kokoso, migdolų, sėmenų bei kitos rūšies augalinės kilmės aliejų.

    Į tarptautinį renginį VDU studentus lydėjo KTPC mentoriai Edvinas Samys ir Vesta Jonikė, dalyvavę ir tradiciniame „Entreprenerystės“ projekto partnerių susitikime.

    „Dvejus metus trunkantis projektas baigsis už kelių mėnesių, bet malonu, kad jau dabar galėjome aptarti projekto rezultatus, nes pasiekėme viską, ką buvome susiplanavę, – sakė E. Samys. – Kadangi viskas ėjosi sklandžiai, tad su projekto partneriais aptarėme ir būsimus „deeptech“ projektus, į kuriuos svarstome aplikuoti drauge.“

    Hakatone pirmoji vieta ir 1 tūkst. Eur prizas atiteko „Insavior“ startuoliui iš Kipro. Konkurso nugalėtojai sukūrė mobiliąją aplikaciją, kurioje moterys pavojaus atveju gali SOS mygtuko dėka greitai išsikviesti pagalbą.

    Taip pat mobiliojoje aplikacijoje galima rasti savigynos mokymų, naudingų straipsnių ir įkvepiančių istorijų.

    Praėjusių metų spalio mėnesį „Entreprenerystės“ hakatone Lietuvai atstovavo startuolis „Vieniša kojinė“, laimėjęs trečiąją vietą. „Vieniša kojinė“ hakatono komisiją nustebino pristačiusi pamestų kojinių tekstilės taršos sprendimą.

    Projekto „Entreprenerystė“ konsorciumą sudaro aštuoni universitetai, tarp kurių rikiuojasi ir VDU. Projekto tikslas – atnešti radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.

    „EkoHack“ hakatoną laimėjo Inžinerijos fakulteto studentai

    Kovo 14-ąją dieną VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje įvyko trečiasis Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro organizuotas hakatonas: „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“, kuriame pirmąją vietą laimėjo komanda „Inžinieriai gamtai“.

    Inžinerijos fakulteto doktorantai Justinas Anušauskas, Tadas Jomantas ir Ieva Knoknerienė po visos dienos trukusių hakatono darbinių sesijų pasiūlė komisijai labiausiai patikusią idėją: „Technologijos, sukuriančios augalų maistinių medžiagų banką, kuris aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis tiek, kiek reikia ir kada reikia, išsaugant nepanaudotus resursus nuo išplovimo.“

    Nugalėtojai buvo apdovanoti 1,5 tūkst. Eur vertės UAB „Agrochemos“ įsteigtu prizu, nemokamomis VDU verslo inkubatoriaus paslaugomis ir galimybe išvykti į Ispanijoje vykstantį tarptautinį hakatoną.

    „Inžinierių gamtai“ idėja buvo geriausiai įvertinta visų penkių komisijos narių, todėl ji užėmė pirmąją vietą. Renginio komisiją sudarė doc. Dr. Irena Pranckietienė, UAB „Agrochema“ Augalininkystės skyriaus vadovas Mantas Mačėnas, VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, tiksliosios žemdirbystės ekspertas Marius Kazlauskas bei KTPC vadovas Edvinas Samys.

    Antrąją vietą hakatono komisija skyrė komandai „Sėjovėliai“. VDU bakalauro studentai sugalvojo idėją apie mokamą prenumeratą, iš kurios ūkininkai gautų dirvožemio tyrimus, konsultaciją, monitoringus, trąšų tiekimo planą, o visą tai galėtų lengvai valdyti mobiliojoje aplikacijoje.

    Trečioji vieta atiteko VDU ŽŪA bakalauro pirmakursiams studentams „Tvarieji inžinieriai“, kurie pasiūlė ambicingą idėją – tvaraus žaliojo vandenilio gamybos ciklą.

    Šios prizinės vietos atitinkamai laimėjo 900 Eur ir 600 Eur vertės prizus.

    Renginyje iš viso dalyvavo devynios komandos, kurios turėjo progą išgirsti apie UAB „Agrodrono“ vadovo Mindaugo Dorelio pirmuosius žingsnius savo verslo sėkmės istorijoje ir VDU EVF doc. Dr. Evelinos Bendoraitienės patarimais, ką būtina žinoti, norint parduoti idėją per 3 minutes.

    Hakatono dalyviai viso renginio metu patarimų taip pat sėmėsi iš patyrusios ekspertų komandos. Ją sudarė VDU ŽŪA doc. Dr. Juozas Pekarskas, doc. Dr. Jūratė Aleinikovienė, Dr. Edita Mažuolytė-Miškinė ir UAB “Agrochemos” produktų vystymo specialistas Mantas Kačiušis.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“ hakatoną įžangine kalba atidarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, tada UAB „Agrochemos“ atstovai pristatė pagrindinę informaciją apie įmonę, o vėliau VDU ŽŪA ir VDU Gamtos mokslų fakulteto studentai kibo į darbus lukštenti įmonės iššūkio: kaip padidinti ekologiškumą trąšų sektoriuje, pritaikant tvarumo principus?

    Renginį organizavo Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis „Entrepreneur“ projektą.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“

    Kviečiame studentus, mokslininkus ir visus norinčius išbandyti savo jėgas VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuojamame agroverslo hakatone „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“.

    Renginyje turėsite progą patobulinti verslumo, kūrybiškumo, problemų sprendimo ir darbo komandoje įgūdžius, o trys geriausiai komisijos įvertintos komandos išsidalins partnerio UAB „Agrochemos“ įsteigtą prizą, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 3 tūkst. Eur.

    1-osios vietos nugalėtojai taip pat turės galimybę išvykti į tarptautinį konkursą Ispanijoje, o visi prizininkai nemokamai galės pasinaudoti VDU verslo inkubatoriaus teikiamomis paslaugomis.

    Be viso to, VDU hakatone išgirsite naudingus pranešimus apie antreprenerystę, o jūsų komandą viso proceso metu lydės patyrę mentoriai ir ekspertai.

    Komandų uždavinys – pasiūlyti sprendimus ekologiškai draugiškoms trąšoms. Galima registruotis individualiai arba visą komandą. Kur ir kada?

    Hakatono informacija:

    Data: kovo 14 d.
    Laikas: 9 – 18 val.
    Vieta: VDU Žemės ūkio akademija, Studentų g. 11 („Iškilmių salė“), Kauno raj., Akademija

    Registracija iki kovo 12 d. (būtina): https://forms.gle/2nz8cQoFNcUCxPbu9
    Mecenatas: UAB „Agrochema“
    Organizatoriai: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras vykdantis „Entrepreneur“ projektą

    Iki malonaus!

    *Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt

    VDU diskusijoje dalyvavęs investuotojas M. Kandzeras: verslui svarbu, kad technologija būtų patentuota

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) aukštojo mokslo bendruomenė gruodžio 7-ąją dieną rinkosi į  VDU demonstracinę prototipų erdvę „InnoSpace“, kur įvyko mokslininkų ir verslininkų diskusija apie žinių panaudojimą ir pardavimą: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“. Į VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuotą diskusiją aktyviai įsitraukė antreprenerystės įgūdžius tobulinantys VDU mokslininkai bei Lietuvos verslo angelų tinklo ir fondo steigėjas, investuotojas ir startuolių vystytojas Martynas Kandzeras.

    Jis atskleidė, kodėl investuoja į mokslininkų projektus ir kokie kriterijai lemia jo pasirinkimą.

    „Aš visada investuoju į labai ankstyvos stadijos startuolius. Jie dažniausiai neturi jokio produkto ir pajamų, – dėstė M. Kandzeras. – Kaip tuomet gali įvertinti, ar tai geras, ar blogas startuolis? Visada investuoju į talentus – žmones. Tie, kurie turi idėją ar nori sukurti produktą. Investicijos betarpiškai yra tik į žmones.“

    VDU „InnoSpace“ erdvėje buvo aptarinėjama ir tai, kiek mokslininkai turėtų dalintis savo idėjomis su aplinkiniais ir ką turėtų pasilaikyti paslaptyje.

    „Visų pirma, manau, kad bet kokios idėjos pavertimas realybe yra komandinis sportas. Vienas tu nieko negali padaryti, ypatingai startuolių ekosistemoje, – sakė daugiau nei 20 metų įmones kuriantis ir vystantis M. Kandzeras. – Mes startuolių ekosistemoje esame visi labai atviri, dalinamės viskuo, kuo tik galime. Jei tu nori augti labai greitai ir užimti globalias rinkas, tai to nepadarysi vienas. Tu turi į tai sudėti savo gebėjimus ir visą socialinį kapitalą.

    Kalbant apie mokslininkus, pats pagrindinis dalykas yra patentas. Jei dirbame prie kažkokios technologijos ir ją galima paversti patentu, tuomet verslui – investuotojams labai svarbu, kad technologija būtų patentuota. Duomenų dalijimasis, dėl kurio negausi patento, yra blogai, todėl pagrindinis klausimas, ką aš galiu dalintis, kad vėliau galėčiau patentuoti?“

    Diskusijoje taip pat dalyvavo VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, turintis šešis patentus bei gausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros patirtį.

    „Dirbdamas šioje srityje aš supratau vieną paradoksalią tiesą, kad iš tikrųjų šiandien turime tiek kūrėjų, inovacijų, produktų, jog yra labai svarbus atsakymas į kitą klausimą, o ką mes su tuo veikiame? Kokia technologija ir jos sprendinys yra priimtinas visuomenėje? Kiek visuomenė yra pajėgi priimti inovacijas ir jas įdiegti savo kasdienybėje?“ – klausimus kėlė prof. dr. D. Milčius.

    Tuo metu VDU Kalbos technologijų mokslininkė dr. Danguolė Kalinauskaitė pristatė savo patirtį – ko dažnu atveju verslas nesupranta apie duomenų rinkimą.

    „Iniciatyva – būtina ir faktas, kad tam tikra dalis to, ką darome, turi būti atverta kitiems tyrėjams ir visuomenei, – aiškino dr. D. Kalinauskaitė. – Bendradarbiaudami su įmonėmis dažnai susiduriame su įmonių įsitikinimu, kad duomenis sukurs dirbtinis intelektas. Deja, dirbtinis intelektas nesukurs duomenų, kadangi jis pats mokosi iš žmogaus, todėl patys žmonės ir turi tai paruošti, atitinkamai apdoroti.

    Neišvengiamai turime laikytis „Frascati“ vadovo, kuriame yra aiškiai apibrėžti kriterijai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.“

    Savo ruožtu VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė, teikianti aplinkosaugos monitoringo paslaugas, išskyrė darbo su viešuoju sektoriumi ypatumus.

    „Viešojo sektoriaus iššūkiai kitokie nei dirbant su startuoliais, aišku, gal yra panašumų. Turime labai daug darbo ir kartais net nežinau, ar tas darbas atsiperka, – atviravo prof. dr. L. Česonienė. – Iškyla problemos lygioje vietoje, todėl reikia ieškoti labai daug sprendimų. Neturime visų laboratorijų… Vienas patentas atitinka vienokį standartą, antras – kitą… Prie to prisideda dar ir darbų derinimas su savivaldybių tarybomis, kurios viską savaip supranta apie aplinkos apsaugą. Kartais tenka įrodinėti, kad jų požiūris ne visada yra realus, o tai atima daug jėgų.

    Tyrimai – labai brangūs, todėl tenka pasukti galvą, kaip išgyventi. Bet man labai įdomu, aš visą vasarą būnu gamtoje ir stebiu, kaip laikosi mūsų įvairios ekosistemos. Aš tuo sergu, man tai patinka.“

    Be to, renginyje patarimais dalinosi Biofarmacijos tyrimų laboratorijos vadovė ir VDU Gamtos mokslų fakulteto alumni dr. Neringa Kuliešienė.

    „Nereikia įsivaizduoti, kad viskas yra labai lengva. Ir nereikia žiūrėti į  savo tolimiausią tikslą, – teigė dr. N. Kuliešienė. – Tiesiog reiktų kiekvieną dieną padaryti po mažą darbelį, kuris tau padėtų judėti į priekį. Tai užtrunka, aš užtrukau ketverius metus, o esu dar tik pradžioje, bet didelis tikslas – pasiekiamas. Ir nepamirškite pasidžiaugti atliktais mažais darbais.“

    VDU KTPC įgyvendina „HEI innitiatives“ projektą „Entrepreneur“, kuriuo siekiama padėti Europos universitetams tapti verslesniais ir novatoriškesniais. Skatindamas ateities kompetencijas, jis siekia užtikrinti naują studentų verslininkų ir inovatorių kartą. Tikimasi, kad projektas atneš radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, neliteratūrinius, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.