fbpx

    Paslaugos verslui

    Kvietimai į projektus

    Tvarių sprendimų kategorijoje nugalėjo VDU startuolis

    Remiantis „Startup Blink“ tendencijų apžvalga, Kaunas tarp 200 palankiausių pasaulio miestų startuoliams kurti. Kokių sveikatos, inžinerinių inovacijų ir tvarumo technologijų kūrėjai šiemet padarė didžiausią proveržį, žengiant į naujas rinkas ar pritraukiant investicijas, inovatoriai ir verslininkai apžvelgė trečiadienį vakare Kauno startuolių apdovanojimų 2023 ir „Kaunastic Startups Meetup #10“ šventiniame renginyje.

    „Būti startuoliu ir išgyventi, turint minimalius finansinius resursus verslo kūrimo pradžioje, yra sunku. Todėl labai svarbu, kad prie startuolių augimo prisidėtų visa ekosistema. Šiemet pavyko suvienyti inovacijų kūrėjus ir facilitatorius Kaune – universitetų komandas, miesto savivaldybės atstovus, investuotojus, tyrėjus, didžiųjų įmonių vadovus, pačius startuolius.  Prie iniciatyvos stiprinti Kauno startuolių ekosistemos vystymąsi prisijungė LR Prezidento patarėjas, Ekonomikos ir Inovacijų Ministrė bei Kauno vicemeras, o tai padeda susitelkti ir kartu ieškoti būdų skatinti startuolių ekosistemą“, – apibendrina vienas iš renginio organizatorių, „Tech-Park Kaunas” direktorius Paulius Nezabitauskas.

    Renginyje apdovanoti vykusių inovatyviausių sprendimų rinkimų nugalėtojai. Iš nominantų dvyliktuko komisijas išrinko laureatus 4 kategorijose: Metų naujokas, Metų inovacija, Už tvaresnį pasaulį ir Metų startuolis. Metų startuolio titulą pelniusi „Fitodenta“ komanda sukūrė priemonę, spartinančią burnos ertmės gijimą po odontologinių operacijų. „Inovacija rinkoje yra didžiausias mūsų pasiekimas, tai pastebėjo ir startuolių ekosistemos ekspertai. Metai buvo intensyvūs, vertiname tai, kad pavyko sukurtą ir kliniškai ištestuotą produktą sėkmingai paleisti į Lietuvos ir užsienio rinkas, o pateiktas patentas atveria kelius augti sparčiau“,– akcentuoja „Fitodenta“ direktorius Tomas Andrejauskas.

    Tvarių sprendimų kategorijoje nugalėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenėje susibūrę technologijomis papildyto stalo žaidimo „Kondigno“ kūrėjai. Kaip pastebi vienas iš kūrėjų Justinas Blažukas, žaidimas padeda mažinti socialinę atskirtį regėjimo negalią turintiems asmenims: „Tai pirmas tokių stalo žaidimų pavyzdys, kurio taisyklės, siužetas ir užduotys yra pateikiamos mobiliojoje aplikacijoje. Paįvairindami laisvalaikį tiems, kurie susiduria su regėjimo iššūkiais, vykdome ir socialinę misiją“.

    Metų inovacija startuolių ekosistemos lyderiai išrinko Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkų komandos „Zinotech“ sukurtą daugiafunkcinę savaiminio valymo nano dangą „Rain n’ Roll“. Šia inovacija jau susidomėjo saulės elektrinių vystytojai, išradimu siekiantys supaprasti elektrinių panelių priežiūrą. Automobilių diagnostikos ir valdymo įrenginys bei išmanioji aplikacija „Mbito“ pelnė Metų naujoko titlulą – kauniečiai per metus ne tik išvystė įrenginį, bet ir užkariavo automobilių mėgėjų simpatijas keturiadešimtyje užsienio valstybių.

    „Ekosistemoms stiprinti reikia gerų pavyzdžių, antreprenerystės praktikų ir investicijų. Tai padeda startuolių bendruomenėms augti ir plėstis. Ten nukreipiame ir valstybės pagalbą, į tris pagrindines sumanios specializacijos kryptis – pažangią gamybą, gyvybės mokslus ir informacines bei komunikacines technologijas“,– sako vienas iš startuolių inovacijas vertinusios komisijos narių, renginio metu investicijų tendencijas apžvelgęs Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Paulius Petrauskas.

    Renginio metu apdovanotos ir Kauno startuolių ekosistemą stiprinančios asmenybės – „Telesofto“ įmonės įkūrėjas Algirdas Stonys, bei KTU profesorius Arminas Ragauskas. „Svarbu pastebėti tuos, kurie kasdien kuria startuoliams palankesnę aplinką. Šis renginys atnešė daug įkvėpimo ir dėl gyvybingos atmosferos, bet dar labiau džiugino, kad ne vienas startuolių kūrėjas teiravosi kaip kitais metais galėtų nominuoti savo kuriamą naujovę apdovanojimams pelnyti. Galime tikėtis, kad sulauksime dar didesnio aplikantų skaičiaus, o tai rodo ir Kauno potencialą ir jau augančius realius technologijų kūrėjų skaičius“,– teigia „Kaunas IN” agentūros Verslo skyriaus startuolių ekosistemos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas.

    Viena didžiausių startuolių bendruomenių Lietuvoje, Tech-Park Kaunas, kartu su partneriais Kauno ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, Asociacija „Santakos slėnis“, „SAMSUNG parduotuve“, Inovacijų agentūra, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), Kauno technologijos universitetu (KTU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Lietuvos energetikos institutu kasmet kviečia visuomenę nominuoti startuolius ir pristatyti kuriamas inovacijas.

    Į VDU verslo inkubatorių atvyksta aplinkosaugos ekspertas „Biovala labs“

    Nuotr. „AHOY“ komanda/KTPC maketas

    VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius ir švariųjų technologijų ir agroverslo vystytojas Žygimantas Kidikas beveik prieš dešimtmetį studijuodami pradėjo vystyti verslo idėją, kuri materializavosi į MB „Biovala“.

    Tačiau net ir pabaigę mokslus ir sukūrę sėkmingą verslą, aplinkosaugos sprendimų ieškantys mokslininkai nesėdi rankų sudėję – praėjusiais metais įkūrė dukterinę įmonę MB „Biovala labs“. VDU verslo inkubatoriuje apsistojusios naujos įmonės tikslas – laboratorinių tyrimų pagalba toliau plėsti žinias apie tvarią aplinką.

    „Glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo bendruomene, kadangi mūsų verslo pamatas – moksliniai tyrimai, todėl tai mums buvo puiki galimybė prisijungti“, – apie VDU verslo inkubatorių kalbėjo bendrakūrėjas M. Rubežius.

    Lietuvoje tarp išradingiausių ir labiausiai įkvepiančių startuolių tituluota bei tarptautiniuose konkursuose prizines vietas pelniusi motininė įmonė „Biovala“ pritaikydama fitovalymo ir biodegradacijos technologijas įdarbina augalus, atliekančius užterštų teritorijų valymą. Be to, verslą įkūrę mokslininkai savo klientus konsultuoja agroverslo, atsinaujinančios energetikos, aplinkos inžinerijos ir aplinkosaugos klausimais.

    „Pradėjome nuo užterštų teritorijų valymo, o dabar užsiimame ir biologinių produktų platinimu, o kartais – net kūrimu, – verslo augimą apibendrino direktorius M. Rubežius. – Taip pat kitiems suteikiame konsultacines ir laboratorinių tyrimų paslaugas. Paslaugų ir produktų spektras nuolatos plečiasi, ieškome vis naujų galimybių.“

    Nuotr. Pexels

    Aplinkos inžinerijos mokslininkas M. Rubežius ir jo kolega VDU ŽŪA doktorantas Ž. Kidikas nuolatos plečia ne tik paslaugų ir produktų spektrą, bet ir dirvožemiui valyti tinkančių augalų duomenų bazę.

    „Mūsų duomenų bazė nuolatos auga, bet didžiąją dalį jos sudaro teorinės prielaidos arba kitų mokslininkų atlikti laboratoriniai darbai, – aiškino M. Rubežius. –  Laboratorijos tyrimai nuo praktinio panaudojimo labai skiriasi ypač mūsų srityje. Duomenų bazė yra nuolatos atnaujinama realiais lauko tyrimais.“

    Nuo „Biovala“ įsikūrimo pradžios joje dirbo tik Ž. Kidikas ir M. Rubežius, tačiau laikui bėgant prie komandos prisijungė ir VDU ŽŪA absolventė dr. Alfreda Kasiulienė.

    „Alfreda prie mūsų prisijungė startavus moksliniam projektui „Phy2Climate“– sakė direktorius M. Rubežius. – Kai projektas buvo patvirtintas ir laimėtas, ji prisijungė prie mūsų kaip darbuotoja. Ji turi labai gerą kompetencijų bagažą biotechnologijų ir pavojingų atliekų tvarkyme, chemijoje.“

    „Biovala“ šiuo metu dalyvauja „Horizontas 2020“ Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte „Phy2Climate“. Jame kartu su „Biovala“ dalyvauja dar šešiolika partnerių iš devynių skirtingų valstybių.

    „Tai – mūsų didžiausias projektas, kuris tebevyksta, – „Phy2Climate“ pristatė M. Rubežius. – Esame šio tarptautinio projekto dalis ir dalyvaujame įvairiuose jo įgyvendinimo etapuose. Šiuo metu didžiausia mūsų darbo dalį sudaro lauko tyrimai buvusios naftos bazės teritorijoje. Atliekame praktinius tyrimus – valome užterštą dirvožemį.“

    Anot M. Rubežiaus, Lietuvoje didžiausią dalį dirvožemio taršos sudaro būtent nafta.

    „Duomenys labai varijuoja ir jų patikimumas nėra 100 proc. Jei mes kalbame apie užterštą dirvožemį, Geologijos  tarnybos duomenimis, Lietuvoje mes turime daugiau nei 12 tūkst. potencialiai užterštų teritorijų, – situaciją analizavo VDU ŽŪA mokslininkas. – Prie tų teritorijų gali būti priskirtos veikiančios gamyklos, technikos kiemai, degalinės ir panašiai.

    Tai nereiškia, kad jų teritorijoje yra tarša, bet jos potencialiai gali teršti aplinką. Iš tų potencialių taršos židinių yra galbūt  mažiau nei pusę teritorijų, kuriose reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad pašalintume taršą. Pas mus daugiausiai teritorijų yra užteršta naftos produktais. Jas galima suskaičiuoti – iki 5 tūkst. Iš tų 5 tūkst. preliminariai penktadaliui reikia skirti dėmesį – jas reikia prižiūrėti, valyti, tvarkyti, nes jos gali būti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai.“

    Nuotr. Pexels

    Vis tik dirvožemiu besirūpinančiam mokslininkui didesnį rūpestį kelia ne Lietuvos, o Europos kontekstas.

    „Europos kontekste mes tikriausiai užimame mažą dalį, pernelyg neišsiskiriame, nes pas mus nebuvo tokio išteklių išgavimo ar apdirbimo pramonės, – sakė M. Rubežius. – Belgijoje ir kituose pramoniniuose regionuose yra visai kitokie skaičiai – užterštų teritorijų ženkliai daugiau. Visoje Europoje gali būti iki pusės milijono tokių teritorijų, kurioms reikia skirti išskirtinį dėmesį – regeneruoti ir sutvarkyti.“

    VDU mokslininką neramina ne tik esanti dirvožemio taršos situacija, bet ir požiūris į šią aplinkosaugos problemą.

    „Žiūrint į ateitį, didžiausią nerimą man kelia aplinkosaugos politika visame pasaulyje skaitant biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą su visais ekstremaliais reiškiniais. Be to, politikų ir verslo abejingumas – nepaisymas aplinkos, ekologijos ir panašių dalykų“, – užbaigė M. Rubežius.

    Daugiau informacijos apie „Biovala labs“ rasite https://biovala.lt/, o norėdami pamatyti visus VDU verslo inkubatoriaus partnerius spauskite čia.

    Verslą vystantys absolventai bendradarbiaudami su VDU pritraukė ES finansavimą

     

    Komunikacijos ir  technologijų perdavimo centras (KTPC) turi džiugių naujienų – į VDU verslo inkubatorių atvyksta Europos Sąjungos (ES) finansavimą pritraukusi UAB „Nanologistics“.

    Šią įmonę drauge įkūrė trijų VDU gamtos mokslų absolventų komanda, kartu turinti daugiau nei dvidešimt metų mokslo produktų kūrimo, vystymo bei komercializavimo pasaulyje patirtį. Įkūrėjus Eventą Šaučiūną, Edviną Grauželį bei Andrių Kočevą vienija bendros Biochemijos ir Molekulinės biologijos studijų kompetencijos bei artimas požiūris į verslo procesus.

    Naujai prisijungęs KTPC partneris „Nanologistics“ vysto liposominių nešiklių technologiją, skirtą sveikatos bei sveikatinimo industrijų panaudojimui.

    „Dauguma peroraliai vartojamų vaistinių preparatų, papildų, vitaminų ir maistinių medžiagų yra sunkiai pasisavinami. Vystydami šį projektą siūlome inovatyvų veikliųjų medžiagų pakavimą naudojant liposominius nešiklius, – „Nanologistics“ siūlomą naujovę pristatė generalinis direktorius E. Šaučiūnas. – Jie pagerina ne tik įsisavinimą, bet ir skonines savybes bei sumažina virškinamojo trakto dirginimą.“

    Neseniai pusmetį paminėjusi įmonė rugsėjo viduryje bendradarbiaudama su VDU laimėjo „InoStartas“ projektą, kurį įmonė vykdys iki 2025 m. kovo mėnesio.

    Projektas „DAUGIAKOMPONENČIŲ LIPOSOMINIŲ NEŠIKLIŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJOS VYSTYMAS IR PRITAIKYMAS“ ĮGYVENDINIMUI“ (NR. 02-014-K-0042) yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Bendras biudžetas – 280 100 eur, o ES fondo skirta finansavimo suma – 199 953 eur.

    „Mūsų  vystoma technologija liposominės žaliavos gamintojams suteiks galimybę įkrauti platesnį spektrą veikliųjų medžiagų ir kurti daugiakomponentes liposomų kombinacijas, – aiškino E. Šaučiūnas. – Tai įgalins lengviau išplėsti produktų portfelį ir pasiūlyti skirtingoms rinkoms naujus, inovatyvius ir į vartotoją orientuotus produktus.“

    „Nanologistics“ mokslo klausimais konsultuojasi su VDU Prof. Sauliumi Šatkausku, o dabar VDU inkubatoriuje technologijos komercializavimo iššūkius jai padės spręsti ir KTPC komanda.

    „Tikimės padidinti galimybes augti, plėstis ir geriau orientuoti savo produktą į rinką, – sakė „Nanologistics“ bendraįkūrėjas. – Ši technologija žymiai prisidės prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos ir kokybiškesnio gyvenimo.“

    Daugiau informacijos apie „Nanologistics“ galite rasti paspaudę čia: https://nanologistics.lt/

    Sekite KTPC veiklą socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“.

    Projekto partneriai:

    Baltijos šalių gyvybės mokslų forume – išskirtinis dėmėsys VDU mokslininkų prototipams


    Nuotr. „Life Sciences Baltics“

    Rugsėjo 20-21 dienomis VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) komanda dalyvavo didžiausioje Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“. KTPC mezgė naujus kontaktus su mokslo ir verslo atstovais, kurie gyvai galėjo pamatyti ir išgirsti apie VDU mokslininkų sukurtus prototipus.

    Į Vilnių sugrįžusiame renginyje susirinko daugiau nei 800 dalyvių. Forume buvo galima išvysti daugiau nei 50 pranešėjų iš viso pasaulio, konferenciją, parodą, sudalyvauti verslo, mokslo atstovų susitikimuose bei startuolių konkurse.

    Tarptautiniame renginyje gausaus svečių dėmesio sulaukė prof. dr. Sauliaus Šatkausko, dr. Mindaugo Visockio ir Justino Baranausko sukurtas elektroporatorius „Amber Pulse“. Šis prietaisas gali būti plačiai pritaikomas gyvybės moksluose. Pavyzdžiui, patyrusiam dermatologui jis suteikia galimybę nuotoliniu būdu (naudojant programėlę kompiuteryje ar aplikaciją išmaniajame telefone) nustatyti atitinkamus impulsų parametrus.

    Nuotr. „Life Sciences Baltics“

    „Tarptautinis renginys Lietuvos mokslininkams buvo puikus šansas pasirodyti ne tik prieš Baltijos šalių investuotojus, bet ir inovacijų lyderius iš viso pasaulio, – įspūdžiais dalinosi KTPC vadovas Edvinas Samys. – Vilniuje šįkart pasirodė gausi delegacija iš Taivano, buvo atvykusių atstovų ir iš Pietų Korėjos, o prof. dr. S. Šatkausko komandos prietaisas sulaukė išskirtinio susidomėjimo iš JAV investuotojos. Tikras pavyzdys, kad laiku ir vietoje atrastos atsitiktinės pažintys gali mūsų mokslininkams praverti netikėtų galimybių.“

    VDU prof. dr. S. Šatkauskas taip pat buvo pakviestas pasidalinti savo žiniomis apie vėžio gydymo naujoves Lietuvoje. Jis skaitė pranešimą „Priešnavikinės terapijos kūrimas naudojant grįžtamąją ir negrįžtamąją elektroporaciją.“

    KTPC parodos stende lankytojų akį traukė ir VDU dr. Dariaus Amilevičiaus, prof. dr. Gailiaus Raškinio ir dr. Aireno Vaičiūno sukurta „ASTRA-UX_v.2“ sistema. Tai – neurologinė kalbos technologija, galinti lietuvių kalbą paversti tekstu, išanalizuoti gautą tekstą bei sugeneruoti atsakymą tekstu ir garsu. Pavyzdžiui, tokia sistema gali būti ypač naudinga gydytojų kasdienybėje, kai jiems tenka susisteminti pacientui pasakytą informaciją ir išrašyti ją tekstu.

    Nuotr. KTPC

    Be to, „Life Sciences Baltics“ svečiai iš arti galėjo pamatyti VDU ŽUA prof. dr. Dainiaus Steponavičiaus ir įmonės „Agrodronas“ vadovo Mindaugo Dorelio žemės ūkio sektoriui pritaikytą išmanųjį droną. Bepilotis sėjos dronas ženkliai sumažina augalų apsaugos priemonių, vandens, pesticidų ir trąšų sąnaudas, tačiau padidina derlių.

    Šiuos ir kitus mokslininkų sukurtus prototipus galite gyvai pamatyti VDU įkurtoje „Inno Space“ erdvėje (Universiteto g. 8a, Akademija), o norėdami nepraleisti svarbių renginių sekite KTPC socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“.

    Nuotr. KTPC