VDU su mados inovatoriumi kuria virtualią matavimosi kabiną

Martynas Žiūrys, Vytauto Didžiojo universitetas

Apsipirkinėjimas fizinėse drabužių parduotuvėse vieniems yra malonus laisvalaikis, kitiems – varginanti patirtis. Su keblumais susiduriama ir perkant rūbus internetu, kai į namus atsiųstą netinkamo dydžio drabužį tenka grąžinti pardavėjui. Siekiant palengvinti šiuos nepatogumus, inovatorius Andrius Marcinkevičius kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkais vysto novatorišką idėją: kuria virtualaus matavimosi kabiną „FitSpace“, kuri yra paremta trimačiais (3D) erdviniais avatarais.

„Kai apsipirkinėjame internete, parsisiunčiame kelis rūbo dydžius, nes nežinome, kuris iš jų mums tiks labiausiai. Šie skaičiai – be galo dideli. Tam tikruose segmentuose 30–50 proc. prekių grįžta atgal į parduotuves. Tokiu atveju ne tik didėja automobilių sukeliama oro tarša, bet ir itin suprastėja kliento patirtis gavus netinkamą drabužį, kurį reikia grąžinti“, – pasakoja A. Marcinkevičius, pažymėjęs, jog „FitSpace“ yra naujas būdas spręsti šią problemą ir padėti skubantiems vartotojams.

„Jei naudodamas „FitSpace“ susikursi tikslų savo skaitmeninį dvynį, tada galėsi virtualiai pasimatuoti siūlomą drabužių asortimentą bei įsigyti patikusį variantą neišeidamas iš namų“, – paaiškina A. Marcinkevičius.

Andrius Marcinkevičius

Pritraukė ES finansavimą – daugiau nei 196 tūkst. eurų

VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijoje vystoma technologija praėjusių metų rudenį iš Europos Sąjungos pritraukė daugiau nei 196 tūkst. eurų finansavimą.

„Kol kas dauguma nuomonių yra pozityvios. Mobiliajame telefone, braukdamas pirštu į šoną, patogiai renkiesi rūbus ir iškart matai, kaip jie atrodo ant tavo avataro. Vartotojams yra svarbu ne tik realistiškas atvaizdavimas, tačiau ir patogus funkcionalumas – paprastumas naudotis technologija“, – atsiliepimais džiaugėsi idėjos iniciatorius.

Nors 3D technologiją vystančiai komandai dar liko išspręsti įvairių teisinių, etinių ir kitų klausimų, tačiau jie jau dabar žiūri į priekį, kaip patobulinti virtualaus matavimosi kabiną pasitelkiant dirbtinį intelektą. „Šiuo metu sprendžiame, kaip iš nuotraukų išgauti reikiamus vartotojo veido ir kūno parametrus bei juos panaudoti generuojant vartotojo avatarą“, – dalinasi inovacijų entuziastas A. Marcinkevičius.

Pašnekovo teigimu, vartotojai turės galimybę iš veido ir kūno nuotraukų lengvai ir greitai susikurti savo 3D avatarą (pseudoportretą), taip pat įvesti savo pečių, klubų, juosmens apimtį, ūgį, svorį ir dar kelis papildomus parametrus. Įrankis leidžia ir greitai pasirinkti iš keleto skirtingų kūno formų, jei vartotojas nenori gilintis į detales.

Užteks pasimatuoti virtualiai net ir fizinėse parduotuvėse

Be viso to, kuriamą technologiją „FitSpace“ kūrėjai planuoja pritaikyti ir fizinėse drabužių parduotuvėse. Jose planuojama įdiegti išmaniuosius veidrodžius. „Atėjęs į parduotuvę rasi ekraną – išmanųjį veidrodį, kuriame pasirinkęs savo avatarą brauksi į šoną – virtualiai pasimatuosi ir išsirinksi tinkamus rūbus, susikelsi į virtualų krepšelį, susimokėsi ir atsiimsi drabužius“, – ateities viziją apibūdino A. Marcinkevičius.

Pristatydamas skaitmeninio dvynio (avataro) sąvoką, jis sako, jog tai yra realaus objekto tiksli kopija, arba replika. Matavimosi kabinoje ji sąveikauja su kitais skaitmeniniais dvyniais – 3D rūbų modeliais. Tai leidžia itin realistiškai pasimatuoti ir įvertinti, kaip rūbas ant žmogaus kūno atrodytų realybėje, kaip drabužio audinys atrodo, atsižvelgiant į jo tikras fizines savybes: medžiagiškumą, plastiškumą, apimtį ir pan.

Inovatorius pažymi, kad virtualus matavimosi kambarys yra jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti idėja, tačiau technologiniai apribojimai iki šiol neleido sukurti geros 3D ir dirbtinio intelekto sąveikos.

„Šiais laikais jau turime vaizdo plokštes, kurios gali simuliuoti trimačių modelių sąveiką realiu laiku kompiuterio ekrane. Taip, norint įgalinti 3D modelių ir dirbtinio intelekto sąveiką, vis dar reikia didžiulių skaičiavimo ir galios resursų, tačiau mes su komanda jau dirbame siekdami efektyviai pritaikyti naujausias technologijas mados industrijoje“, – teigia A. Marcinkevičius.

Išskirtinumas – 3D technologija ir personalizacija

Iš kitų startuolių, siūlančių panašius sprendimus, „FitSpace“ išsiskiria tuo, kad taiko trimatę, o ne dvimatę technologiją, taip pat – dideliu dėmesiu skaitmeninio dvynio personalizacijai: vartotojo veido ir kūno formų parinkimui. Technologiją kurianti komanda ateityje yra numačiusi suteikti pasirinkimus irodos spalvai, šukuosenai, aksesuarams, tokiems kaip akiniai ar auskarai. 3D ir dirbtinio intelekto dėka, ekrane išgaunamas realistiškas vaizdas. Jei rūbas žmogui per mažas, bus galima akivaizdžiai tai pamatyti prieš užsisakant drabužį.

Pasak A. Marcinkevičiaus, šią technologiją numatoma diegti į drabužių parduotuves. Įvairiems „FitSpace“ sprendimams planuojama taikyti skirtingas kainodaras, tačiau konkrečios kainos priklausytų nuo kliento poreikių.

„Mados mažmenininkams siūlome du sprendimus – integraciją į kliento internetinę svetainę ir išmaniojo veidrodžio sprendimą klientų fizinėms parduotuvėms. Integruojant pastarosiose, prie kuriamos programinės įrangos reikia ir techninės, kurią sudaro lietimui jautrus ekranas bei galingas kompiuteris, kuriuo galime realiu laiku simuliuoti skaitmeninių drabužių sąveiką su avataru“, – paaiškina pašnekovas.

3D rūbą gali sukurti ir per valandą

Inovatorių komanda 3D rūbą gali sukurti per valandą, tačiau gali užtrukti ir ilgiau, iki kelių savaičių, priklausomai nuo rūbo sudėtingumo. Nors trimačius modelius šiandien gali kurti ir vien dirbtinio intelekto sprendimai, tačiau jie dar nėra pakankamai tikslūs. „FitSpace“ planuoja taip pat naudoti DI ir automatizuoti procesus, tačiau iš pradžių reikia surinkti didelę duomenų bazę, kurios reikės treniruojant reikiamus DI modelius.

Tobulinant technologiją, inovacijos autoriai lygiagrečiai dirba ir su verslo vystymu: šiemet ketinama užmegzti ryšį su 3–5 drabužių parduotuvėmis. Mados mažmenininkams „FitSpace“ žada įvairius privalumus – mažiau prekių grąžinimų, didesnę vidutinę užsakymų vertę, vartotojai praleis daugiau laiko interneto puslapyje ir kt.

„Susidomėjimas tikrai yra, tačiau jaučiame ir šiokį tokį nedrąsumą, nes vis tik tai dar nėra populiaru ir kasdieniška. Tiek mados mažmeninės prekybos atstovams, tiek vartotojams reikia truputį laiko apsiprasti, tad tokių inovacijų diegimas nėra itin greitas procesas“, – pastebi A. Marcinkevičius.

Startuolio komandą sudaro 3D ir dirbtinio intelekto ekspertai bei pardavimų vadybininkai. Už technologinę įmonės plėtrą atsakingas VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijos vadovas Dr. Edgaras Ščiglinskas. Dirbtinio intelekto klausimais „FitSpace“ darbuotojus konsultuoja keletas ekspertų, tarp jų – VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Planuojama, kad antroje metų pusėje įrankis bus pasiekiamas „FitSpace“ internetiniame puslapyje naudojant mobilųjį telefoną ir kompiuterį. Anot A. Marcinkevičiaus, vartotojai turės galimybę pasižiūrėti, išbandyti paslaugas ir sulaukti grįžtamojo ryšio.

Verslo inkubatoriuje – desertų kūrėjas „Mama noriu dar“

VDU verslo inkubatoriuje – saldus naujakurys. Nuo šiol mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą universitete vykdys desertų kūrėjas MB „Mama noriu dar“.

Naujas VDU partneris gamina cukraus vatos produktus ir suteikia prieinamą alternatyvą desertų mėgėjams, kurie turi alergijų, netoleruoja gliuteno. Šie produktai taip pat yra tinkami veganams.

„Verslo inkubatoriuje testuosime natūralių medžiagų panaudojimą maisto technologijų srityje, – bendraudama su Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru (KTPC) planais dalinosi MB „Mama noriu dar“ įkūrėja Agnė Valinevičienė. – Ketiname atlikti maistinių savybių ir ilgaamžiškumo tyrimus cukraus vatos tortams bei užsiimti naujų produktų paieška.

Šiuo metu aktyviai vykdome tyrimus dėl produktų reakcijos į temperatūros pokyčius, smulkaus ir stambesnio cukraus granulių poveikio gamybos greičiui.“

Pusmetį gyvuojanti maisto technologijų įmonė jau dabar tapo pelninga – per mėnesį vidutiniškai parduoda po 200 cukraus vatos tortų. Įmonės pagrindinis klientų segmentas – suaugusieji, auginantys įvairaus amžiaus vaikus ir paauglius.

„Mūsų kuriamo produkto pranašumas prieš kitus desertus yra tas, jog jis gali įvairiais būdais būti siunčiamas, atkeliauti visiems patogiausiu būdu – tiesiai į namus“, – išskyrė verslo idėjos autorė A. Valinevičienė.

VDU verslo inkubatoriuje iš viso dabar yra įsikūrę dešimt įmonių: MB „Mama noriu dar“; UAB „Nanologistics“; MB „Innovative Care of Dementia“; MB „Biovala labs“; UAB Biofarmacijos tyrimų laboratorija; Advokatų kontora „Šimonis ir partneriai“; KAPVIA – Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija; UAB „Simneka“; MB „Deko Labs“; Giedrės Slesariūnienės individuali veikla „Žalia banga“.

„Verslo idėja gimė labai natūraliai, iš asmeninio poreikio pakeisti įprastus tortus, už kuriuos sumokėdavau gana daug pinigų, o jie atlikdavo tik dekoratyvinį vaidmenį, – sakė A. Valinevičienė. – Nei dukra, nei jos draugai per gimtadienius jų nevalgydavo. Antrosios dukros krikštynų proga, kaip pramogą vaikams, įsigijau cukraus vatos gaminimo aparatą ir po kurio laiko sesės dukros gimtadieniui pabandžiau pagaminti pirmąjį tortą, kuris vaikams paliko didžiulį įspūdį.“

Daugiau informacijos apie VDU verslo inkubatoriaus narius rasite paspaudę čia.

Pasitelkdamas 5G ryšį ir nuotolinį stebėjimą VDU kurs miškų informacinę sistemą

Nuotr. „Pexels“

Projektas: „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)”

UAB „ART21“ kartu su partneriais Vytauto Didžiojo universitetu ir UAB „Benco Baltic Engineering Comany“ įgyvendina projektą „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)“ Nr.08-004-K-0009, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos.

Projekto tikslas – sukurti miškų ir miškų kelių informacinę sistemą (MIKIS). Naujausių technologijų kombinaciją, pagrįstą 5G ryšiu ir nuotolinio stebėjimo technologijomis. Pagrindinė kuriamos sistemos paskirtis – išsamus ir greitas miškų abiotinų veiksnių (gaisrai, sausra, išvartos) padarytos žalos ir miško kelių būklės bei pagrindinių savybių vertinimas.

Projekto vertė: 1 748 271,88 €
ES finansavimas: 1 118 985,43 €
Projekto trukmė: 2024.01 – 2025.12

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

VDU mokslininkai partneriaus su LEI ir LSMU: vykdys bendrus projektus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai 2024-aisiais metais pateikė devynias paraiškas bendriems (VDU, KTU, LSMU, LEI) mokslo projektams finansuoti, o trys iš jų laimėjo konkursą ir pritraukė projekto finansavimą.

Du finansuojami VDU projektai bus vykdomi su Lietuvos energetikos institutu, o trečiasis – su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.

2024-ųjų finansuojami VDU bendri MTEP projektai:

Dyzelinu užteršto grunto valymo metu susidarančių dujinių produktų (H2, CO2) plazminė – katalizinė konversija į sintetinį CH4 (partneris – LEI);
Vermiremediacijos, kaip tvaraus nuotekų dumblo tręšto dirvožemio valymo būdo, efektyvumo pokyčiai šylant klimatui (partneris – LEI);
Jonizuojančios spinduliuotės ir priešvėžinių vaistų elektropernašos kombinavimas siekiant sukurti efektyvesnį priešvėžinį gydymą (RECT) (partneris – LSMU).

Projektai bus vykdomi nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

Tarp visų trijų universitetų ir LEI iš viso buvo pateikta 21 paraiška, iš kurių finansavimą pritraukė 7 projektai.

Kvietimas buvo skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai.

Projektą koordinuoja VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

VDU su dirbtiniu intelektu sprendžia miškininkystės iššūkius

Žaliasis kursas bene daugiausiai sumaišties atnešė į miškų tvarkymą. Viena vertus, siekiama kuo labiau sumažinti CO₂ kiekį atmosferoje, o būtent miškai ir absorbuoja anglies dvideginį, kita vertus, energetikoje, įvairiose pramonės šakose vis labiau auga ekologiškų žaliavų, tame tarpe ir medienos, poreikis.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje bei partneriais iš verslo – šiuo metu vykdo projektą „Forest 4.0“. Juo siekiama sukurti kompetencijų centrą, kuriame, pasitelkus naujausias technologijas, bus ieškoma optimalių sprendimų, kaip turi keistis ir vystytis miškininkystė.

Prof. dr. Tomas Krilavičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas ir projekto „Forest 4.0“ vadovas, įsitikinęs, jog kalbant tokia jautria tema, kaip miškų priežiūra ir ūkinis naudojimas, turi būti atliepti bei užtikrinti ne išskirtinių, bet visų visuomenės grupių poreikiai.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia, kad tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Miškuose gali derėti ir ūkinė veikla, ir rekreacija

Prof. dr. G. Mozgeris sako, kad jau šiandien miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su daugybe pačių įvairiausių iššūkių:

„Didėja medienos ir biomasės sunaudojimas energijos gamybai, daugėja neapibrėžtumų, kylančių dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti. O kur dar sudėtinga pasaulinių rinkų dinamika bei didėjantis dėmesys miško socialinei funkcijai.“

Todėl, pasak pašnekovo, tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose ir šalia jų vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Prof. dr. T. Krilavičius įsitikinęs, jog šiuo metu yra labai svarbu tam tikro balanso, kaip tvarkyti miškus, sukūrimas, kad būtų užtikrintos miškų teikiamos naudos visoms interesų grupėms: ir medienos perdirbėjams bei žaliavos ruošėjams, ir tiems, kurie nori matyti kuo daugiau žalumos.

Pasak „Forest 4.0“ projekto vadovo, naujausios technologijos šiandien leidžia atlikti miškų stebėseną daug tiksliau ir efektyviau nei anksčiau.

Mokslininko teigimu, miškų planavimas šiandien lemia jų situaciją dešimtims ar net šimtams metų į ateitį.

Prof. dr. Tomas Krilavičius

„Todėl reikia kurti tokias projekcijas bei prognozes, kurios padėtų apsispręsti, kaip mums reikia elgtis su mūsų miškais jau šiandien, kad jis sėkmingai augtų, vystytųsi ir būtų panaudojami artimiausius penkiasdešimt ar šimtą metų“, – sako jis.

Kalbėdamas apie VDU projektą „Forest 4.0“, jo vadovas prof. dr. T. Krilavičius pasakoja, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti kompetencijų centrą, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitus naujų technologijų sprendimus miškininkystėje ir žiedinėje ekonomikoje.

„Jei šiandien planuojame metalo ar gelžbetonio gaminius keisti mediena, akivaizdu, kad mums reikės kažkiek miško kirsti, jį naudoti. Žinoma, jo turės būti skirta ir rekreaciniams poreikiams. Miškas svarbus dar ir dėl to, kad sugeria CO₂ bei gamina deguonį. Taip pat jis yra ir ekosistema, įvairių gyvių buveinė“, – vardija pašnekovas.

Ir sako, kad visus šiuos aspektus reikia subalansuoti taip, kad nei viena interesų grupė negalėtų piktnaudžiauti mišku.

Nyksta ar didėja miškų plotai?

Prof. dr. G. Mozgeris pastebi, kad nors šiuo metu yra didžiulė požiūrių, tikslų ir santykio su vienu svarbiausių nacionalinių išteklių – mišku įvairovė, tačiau realybė gana optimistinė:

„Manyčiau, kad Lietuvos miškuose esančių medžių tūris dabar yra didžiausias per pastarąjį pusę tūkstantmečio. Pagal miško žemės plotą esame gal 16-oje vietoje Europoje, o pagal Nacionalinius ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – red.) absorbavimo tikslus miško žemėje 1 ha teritorijos – net 11-ti.“

Pašnekovas pateikia skaičius: „Lietuvoje kasmet sunyksta iki 3 milijonų m³ miško, o miško išteklių padidėjimas sudaro beveik 6 milijonus m³ kasmet.“

Prof. dr. G. Mozgeris dalijasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktos studijos duomenimis, kurie rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek per 150 tūkst. ha žemės plotų, kuriuose miško žemės plėtra yra galima, t. y. jos neriboja dabartinis žemės naudojimas ir Lietuvos teisinė bazė.

„Tai reiškia, kad kituose mišku nepadengtuose plotuose Lietuvos visuomenė turi kitų, svarbesnių už miško auginimą interesų“, – apie ribotą galimybę didinti miškų plotus kalba jis.

Siūlo nepiešti niūrios ateities

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Lietuvos miškuose, prof. dr. G. Mozgeris sako nenorintis nueiti lengviausiu keliu ir pradėti piešti šabloniškai niūrų klimato kaitos poveikio miškams paveikslą.

„Jis priklausytų nuo pasirinkto mastelio – globalūs vertinimai nebūtinai galioja Lietuvai. Nors pasaulyje bendras miško plotas šiame amžiuje mažėjo, Europoje jis padidėjo 13,5 milijono ha. Metiniai bendro miško ploto praradimai pasaulyje 2010–2018 metais buvo gerokai mažesni nei 2000–2010-aisiais. Klimato kaita ir pastangos ją sušvelninti gali sietis ne tik su grėsmėmis, bet ir galimybėmis, tokiomis, kaip didesnis medžių prieaugis, didesnė medienos paklausa bei kainos ir t. t.“, – įsitikinęs jis.

Prof. dr. Gintautas Mozgeris

Kaip pagrindinę grėsmę Lietuvos miškams pašnekovas įvardija faktą, kad praktinė miškininkystė, o neretai ir aplinkosauga, vis dar yra stipriai veikiama planinės ekonomikos laikotarpiu dominavusių miškų valdymo principų, kur svarbiausia buvo visa ko griežtas reglamentavimas.

„Tiesa, jau pastebimi žingsniai miškininkavimo adaptyvumo, efektyvumo, skaidrumo, suinteresuotų šalių dalyvavimo didinimo linkme“, – pastebi prof. dr. G. Mozgeris.

Nei emocijos, nei „popierinis“ planavimas problemų nesprendžia

Prof. dr. T. Krilavičius tikina, kad projektu „Forest 4.0“ nesiekiama sprendimų priėmėjams siūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.

VDU mokslininkas kalba apie atsirandančią galimybę priimti sprendimus nesivadovaujant tik viena logika – greitu verslo interesu ar niekuo nepagrįsta emocija:

„Mes kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus. Kad sprendimų priėmėjai turėtų galimybę prognozuoti rezultatus, kokie jie būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kaip jie paveiktų visą ekosistemą.“

Mokslininko įsitikinimu, būtent nauji įrankiai, paremti naujausių technologijų pritaikymu, leis apskaičiuoti ar sumodeliuoti tokius scenarijus, kurių apskaičiuoti nebuvo įmanoma prieš penkerius ar dešimt metų.

„Šiuo metu dirbame su kai kuriais duomenimis, kurie apima visą Lietuvą. Projekto partneriai Lietuvoje analizuoja duomenis iš Lietuvos, partneriai Švedijoje – iš Švedijos. Tačiau mūsų tikslas nėra apsiriboti tik šiomis dviem šalimis, bet žiūrėti plačiau, kaip vienokie ar kitokie sprendimai gali paveikti visos ES ekosistemą. Miškas Latvijoje ar Lenkijoje nėra taip toli, kad mūsų neveiktų. Todėl, kas vyksta ten, mums irgi svarbu“, – sako prof. dr. T. Krilavičius.

„Forest 4.0“ vadovas džiaugiasi, kad nors projektas dar tik įsivažiuoja, tačiau kai kurie skaičiavimai jau yra atlikti ir perduoti Miškų tarnybai, kad Aplinkos ministerija galėtų priimti tikslesniais duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip reikėtų tvarkyti miškus.

Žaliasis smegenų plovimas: neapsigaukime

„Išmanusis miškų tvarkymas labai svarbus ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai gbus suprantami ir siekiami panašiai taip, kaip, tarkime, ES išmokos žemės ūkyje. O juk būtent miškai ir pašalina iš atmosferos didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius“, – teigia prof. dr. G. Mozgeris.

Kartu mokslininkas perspėja, kad ypač svarbu yra išvengti praktikų, kurias galima įžvelgti besikuriančioje anglies kreditų rinkoje, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kūrėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas.

„Šiuo metu kai kurių procesų, susijusių su ŠESD emisijų valdymu, pažinimas Lietuvoje yra labai ribotas. Nors ŠESD apskaitos atliekamos griežtai vadovaujantis tarptautiniais standartais, mes, mokslininkai, nesame tikri dėl emisijų, tarkime, nusausintuose pelkiniuose dirvožemiuose, ypač jei čia bus atkuriamas hidrologinis režimas“, – apie projekto laukiančius uždavinius kalba prof. dr. G. Mozgeris.

Jo teigimu, „Forest 4.0“ dėka planuojama įsirengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kur leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu.

„Taip pat planuojame naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t.

Išplėtotas mokslinis pažinimas leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu sumažinant, pavadinkime, „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį“, – žada prof. dr. G. Mozgeris ir viliasi, jog projektas „Forest 4.0“ padės užtikrinti, kad taip neįvyktų.

Vytauto Didžiojo universitetas projektą „Forest 4.0“ vykdo kartu su Kauno technologijos universitetu ir Linėjaus universitetu (Švedija) bei verslo partneriais.

„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).

Naujienų portalo delfi.lt straipsnis

PASLAUGOS VERSLUI

KVIETIMAI Į PROJEKTUS