Paslaugos verslui

    Kvietimai į projektus

    Sausį – skaitmeninės transformacijos mokymai verslui

    VDU

    Sausio mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

    Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia mokytis šiose modulių programose:

    I MODULIS – Dirbtinis intelektas

    II MODULIS – Kibernetinis saugumas

    III MODULIS – Procesų skaitmeninimas

    IV MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai marketinge

    V MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai žemės ūkyje

    Kviečiame registruotis.

    VDU

    Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

    Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.

    Kviečiame prisijungti į VDU verslo inkubatorių

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius, kurie vykdo ar artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

    Mūsų prioritetinės kryptys: agrobiotechnologijos, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas,  aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

    Jauniems verslams siūlome:

    • biuro patalpas;
    • laboratorijas;
    • diskusijų erdves verslo susitikimams;
    • patogią automobilių stovėjimo aikštelę;
    • bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais;
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę;
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

    VDU verslo inkubatoriuje įsikūrusias įmones galite rasti paspaudę čia.

    Konkurso dalyvių registracija

    Už turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264). Turto apžiūra vyks 2024 m. sausio 9 d., nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 15 val. Konkurso dalyviui su atsakingu asmenimi iš anksto susitarus dėl apžiūros.

    Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Konkurso dalyvius registruoja KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė 2024 m. sausio 16 d. (tel. + 370 650 54264), registracija vykdoma 10 val. – 12 val. ir nuo 13 val. iki 15 val.

    Vokai pateikiami juos pristatant KTPC inkubatoriaus koordinatorei Ingai Adamonytei adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 221 kab., pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

    Komisijos posėdžio metu bus susipažįstama su pateiktomis konkursui paraiškomis, o jis vyks 2024 m. sausio 17 d., 13 val. adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.

    Plačiau apie konkursą

    Konkurso Nr. 1 sąlygos Konkurso Nr. 2 sąlygos Konkurso Nr. 3 sąlygos Konkurso Nr. 4 sąlygos Konkurso Nr. 5 sąlygos

    VDU diskusijoje dalyvavęs investuotojas M. Kandzeras: verslui svarbu, kad technologija būtų patentuota

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) aukštojo mokslo bendruomenė gruodžio 7-ąją dieną rinkosi į  VDU demonstracinę prototipų erdvę „InnoSpace“, kur įvyko mokslininkų ir verslininkų diskusija apie žinių panaudojimą ir pardavimą: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“. Į VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuotą diskusiją aktyviai įsitraukė antreprenerystės įgūdžius tobulinantys VDU mokslininkai bei Lietuvos verslo angelų tinklo ir fondo steigėjas, investuotojas ir startuolių vystytojas Martynas Kandzeras.

    Jis atskleidė, kodėl investuoja į mokslininkų projektus ir kokie kriterijai lemia jo pasirinkimą.

    „Aš visada investuoju į labai ankstyvos stadijos startuolius. Jie dažniausiai neturi jokio produkto ir pajamų, – dėstė M. Kandzeras. – Kaip tuomet gali įvertinti, ar tai geras, ar blogas startuolis? Visada investuoju į talentus – žmones. Tie, kurie turi idėją ar nori sukurti produktą. Investicijos betarpiškai yra tik į žmones.“

    VDU „InnoSpace“ erdvėje buvo aptarinėjama ir tai, kiek mokslininkai turėtų dalintis savo idėjomis su aplinkiniais ir ką turėtų pasilaikyti paslaptyje.

    „Visų pirma, manau, kad bet kokios idėjos pavertimas realybe yra komandinis sportas. Vienas tu nieko negali padaryti, ypatingai startuolių ekosistemoje, – sakė daugiau nei 20 metų įmones kuriantis ir vystantis M. Kandzeras. – Mes startuolių ekosistemoje esame visi labai atviri, dalinamės viskuo, kuo tik galime. Jei tu nori augti labai greitai ir užimti globalias rinkas, tai to nepadarysi vienas. Tu turi į tai sudėti savo gebėjimus ir visą socialinį kapitalą.

    Kalbant apie mokslininkus, pats pagrindinis dalykas yra patentas. Jei dirbame prie kažkokios technologijos ir ją galima paversti patentu, tuomet verslui – investuotojams labai svarbu, kad technologija būtų patentuota. Duomenų dalijimasis, dėl kurio negausi patento, yra blogai, todėl pagrindinis klausimas, ką aš galiu dalintis, kad vėliau galėčiau patentuoti?“

    Diskusijoje taip pat dalyvavo VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, turintis šešis patentus bei gausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros patirtį.

    „Dirbdamas šioje srityje aš supratau vieną paradoksalią tiesą, kad iš tikrųjų šiandien turime tiek kūrėjų, inovacijų, produktų, jog yra labai svarbus atsakymas į kitą klausimą, o ką mes su tuo veikiame? Kokia technologija ir jos sprendinys yra priimtinas visuomenėje? Kiek visuomenė yra pajėgi priimti inovacijas ir jas įdiegti savo kasdienybėje?“ – klausimus kėlė prof. dr. D. Milčius.

    Tuo metu VDU Kalbos technologijų mokslininkė dr. Danguolė Kalinauskaitė pristatė savo patirtį – ko dažnu atveju verslas nesupranta apie duomenų rinkimą.

    „Iniciatyva – būtina ir faktas, kad tam tikra dalis to, ką darome, turi būti atverta kitiems tyrėjams ir visuomenei, – aiškino dr. D. Kalinauskaitė. – Bendradarbiaudami su įmonėmis dažnai susiduriame su įmonių įsitikinimu, kad duomenis sukurs dirbtinis intelektas. Deja, dirbtinis intelektas nesukurs duomenų, kadangi jis pats mokosi iš žmogaus, todėl patys žmonės ir turi tai paruošti, atitinkamai apdoroti.

    Neišvengiamai turime laikytis „Frascati“ vadovo, kuriame yra aiškiai apibrėžti kriterijai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.“

    Savo ruožtu VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė, teikianti aplinkosaugos monitoringo paslaugas, išskyrė darbo su viešuoju sektoriumi ypatumus.

    „Viešojo sektoriaus iššūkiai kitokie nei dirbant su startuoliais, aišku, gal yra panašumų. Turime labai daug darbo ir kartais net nežinau, ar tas darbas atsiperka, – atviravo prof. dr. L. Česonienė. – Iškyla problemos lygioje vietoje, todėl reikia ieškoti labai daug sprendimų. Neturime visų laboratorijų… Vienas patentas atitinka vienokį standartą, antras – kitą… Prie to prisideda dar ir darbų derinimas su savivaldybių tarybomis, kurios viską savaip supranta apie aplinkos apsaugą. Kartais tenka įrodinėti, kad jų požiūris ne visada yra realus, o tai atima daug jėgų.

    Tyrimai – labai brangūs, todėl tenka pasukti galvą, kaip išgyventi. Bet man labai įdomu, aš visą vasarą būnu gamtoje ir stebiu, kaip laikosi mūsų įvairios ekosistemos. Aš tuo sergu, man tai patinka.“

    Be to, renginyje patarimais dalinosi Biofarmacijos tyrimų laboratorijos vadovė ir VDU Gamtos mokslų fakulteto alumni dr. Neringa Kuliešienė.

    „Nereikia įsivaizduoti, kad viskas yra labai lengva. Ir nereikia žiūrėti į  savo tolimiausią tikslą, – teigė dr. N. Kuliešienė. – Tiesiog reiktų kiekvieną dieną padaryti po mažą darbelį, kuris tau padėtų judėti į priekį. Tai užtrunka, aš užtrukau ketverius metus, o esu dar tik pradžioje, bet didelis tikslas – pasiekiamas. Ir nepamirškite pasidžiaugti atliktais mažais darbais.“

    VDU KTPC įgyvendina „HEI innitiatives“ projektą „Entrepreneur“, kuriuo siekiama padėti Europos universitetams tapti verslesniais ir novatoriškesniais. Skatindamas ateities kompetencijas, jis siekia užtikrinti naują studentų verslininkų ir inovatorių kartą. Tikimasi, kad projektas atneš radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, neliteratūrinius, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.

    Tvarių sprendimų kategorijoje nugalėjo VDU startuolis

    Remiantis „Startup Blink“ tendencijų apžvalga, Kaunas tarp 200 palankiausių pasaulio miestų startuoliams kurti. Kokių sveikatos, inžinerinių inovacijų ir tvarumo technologijų kūrėjai šiemet padarė didžiausią proveržį, žengiant į naujas rinkas ar pritraukiant investicijas, inovatoriai ir verslininkai apžvelgė trečiadienį vakare Kauno startuolių apdovanojimų 2023 ir „Kaunastic Startups Meetup #10“ šventiniame renginyje.

    „Būti startuoliu ir išgyventi, turint minimalius finansinius resursus verslo kūrimo pradžioje, yra sunku. Todėl labai svarbu, kad prie startuolių augimo prisidėtų visa ekosistema. Šiemet pavyko suvienyti inovacijų kūrėjus ir facilitatorius Kaune – universitetų komandas, miesto savivaldybės atstovus, investuotojus, tyrėjus, didžiųjų įmonių vadovus, pačius startuolius.  Prie iniciatyvos stiprinti Kauno startuolių ekosistemos vystymąsi prisijungė LR Prezidento patarėjas, Ekonomikos ir Inovacijų Ministrė bei Kauno vicemeras, o tai padeda susitelkti ir kartu ieškoti būdų skatinti startuolių ekosistemą“, – apibendrina vienas iš renginio organizatorių, „Tech-Park Kaunas” direktorius Paulius Nezabitauskas.

    Renginyje apdovanoti vykusių inovatyviausių sprendimų rinkimų nugalėtojai. Iš nominantų dvyliktuko komisijas išrinko laureatus 4 kategorijose: Metų naujokas, Metų inovacija, Už tvaresnį pasaulį ir Metų startuolis. Metų startuolio titulą pelniusi „Fitodenta“ komanda sukūrė priemonę, spartinančią burnos ertmės gijimą po odontologinių operacijų. „Inovacija rinkoje yra didžiausias mūsų pasiekimas, tai pastebėjo ir startuolių ekosistemos ekspertai. Metai buvo intensyvūs, vertiname tai, kad pavyko sukurtą ir kliniškai ištestuotą produktą sėkmingai paleisti į Lietuvos ir užsienio rinkas, o pateiktas patentas atveria kelius augti sparčiau“,– akcentuoja „Fitodenta“ direktorius Tomas Andrejauskas.

    Tvarių sprendimų kategorijoje nugalėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenėje susibūrę technologijomis papildyto stalo žaidimo „Kondigno“ kūrėjai. Kaip pastebi vienas iš kūrėjų Justinas Blažukas, žaidimas padeda mažinti socialinę atskirtį regėjimo negalią turintiems asmenims: „Tai pirmas tokių stalo žaidimų pavyzdys, kurio taisyklės, siužetas ir užduotys yra pateikiamos mobiliojoje aplikacijoje. Paįvairindami laisvalaikį tiems, kurie susiduria su regėjimo iššūkiais, vykdome ir socialinę misiją“.

    Metų inovacija startuolių ekosistemos lyderiai išrinko Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkų komandos „Zinotech“ sukurtą daugiafunkcinę savaiminio valymo nano dangą „Rain n’ Roll“. Šia inovacija jau susidomėjo saulės elektrinių vystytojai, išradimu siekiantys supaprasti elektrinių panelių priežiūrą. Automobilių diagnostikos ir valdymo įrenginys bei išmanioji aplikacija „Mbito“ pelnė Metų naujoko titlulą – kauniečiai per metus ne tik išvystė įrenginį, bet ir užkariavo automobilių mėgėjų simpatijas keturiadešimtyje užsienio valstybių.

    „Ekosistemoms stiprinti reikia gerų pavyzdžių, antreprenerystės praktikų ir investicijų. Tai padeda startuolių bendruomenėms augti ir plėstis. Ten nukreipiame ir valstybės pagalbą, į tris pagrindines sumanios specializacijos kryptis – pažangią gamybą, gyvybės mokslus ir informacines bei komunikacines technologijas“,– sako vienas iš startuolių inovacijas vertinusios komisijos narių, renginio metu investicijų tendencijas apžvelgęs Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Paulius Petrauskas.

    Renginio metu apdovanotos ir Kauno startuolių ekosistemą stiprinančios asmenybės – „Telesofto“ įmonės įkūrėjas Algirdas Stonys, bei KTU profesorius Arminas Ragauskas. „Svarbu pastebėti tuos, kurie kasdien kuria startuoliams palankesnę aplinką. Šis renginys atnešė daug įkvėpimo ir dėl gyvybingos atmosferos, bet dar labiau džiugino, kad ne vienas startuolių kūrėjas teiravosi kaip kitais metais galėtų nominuoti savo kuriamą naujovę apdovanojimams pelnyti. Galime tikėtis, kad sulauksime dar didesnio aplikantų skaičiaus, o tai rodo ir Kauno potencialą ir jau augančius realius technologijų kūrėjų skaičius“,– teigia „Kaunas IN” agentūros Verslo skyriaus startuolių ekosistemos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas.

    Viena didžiausių startuolių bendruomenių Lietuvoje, Tech-Park Kaunas, kartu su partneriais Kauno ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, Asociacija „Santakos slėnis“, „SAMSUNG parduotuve“, Inovacijų agentūra, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), Kauno technologijos universitetu (KTU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Lietuvos energetikos institutu kasmet kviečia visuomenę nominuoti startuolius ir pristatyti kuriamas inovacijas.

    Kaišiadoryse – „VDU Inovatorių akademijos“ vizitas

    Mokslo-verslo bendradarbiavimo veiklas vykdantis VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) paskutinę rudens dieną – lapkričio 30-ąją apsilankė Kaišiadoryse, kur surengė dar vienus mokymus regionams „Inovatorių akademija“.

    Renginyje dalyvavo virš 30 skirtingų vietos verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų atstovų, kurie komandose pasitelkdami įvairius metodus (probleminio lauko žemėlapį, prioritetų techniką ir inovacijų generavimo procesus) išsigrynino regiono iššūkius, ieškojo Kaišiadorių išteklių ir galimybių bei generavo sprendimo būdus – idėjas.

    „Kai kalbame apie Lietuvos inovatorius, dauguma pagalvoja apie tokius didžiausius miestus kaip Vilnių ar Kauną, bet taip mąstyti yra klaidinga, – teigė KTPC vadovas Edvinas Samys, seminare pristatęs inovatyvių sprendimų generavimo procesus ir finansavimo šaltinius. – Regionuose taip pat yra daugybė inovatyvių žmonių, kurie gali pakeisti, jei ne visos Lietuvos ar pasaulio, tai bent savo bendruomenės narių gyvenimus.“

    Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centre buvo galima išgirsti ir VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovės Aistės Ragauskaitės pranešimą apie tai, kaip sužibėti savo inovatyvias paslaugas ir produktus pristatant visuomenei.

    „Komunikacijos pamatas – tai tikėjimas, tuo ką darai. Gerais komunikatoriais ne gimstama, o tampama, todėl turėtume daugiau girdėti, mažiau kalbėti ir atliepti tuos žmones, kurie klauso“, – mokymuose kalbėjo Dr. A. Ragauskaitė.

    Tuo metu KTPC teisininkas ir PATLIB (angl. „Patent Library“) centro atstovas Edvinas Buinauskas pristatė intelektinės nuosavybės galimybes praktikoje.

    „Intelektinėje nuosavybėje veikia paprastas principas: „Kas pirmesnis, tas gudresnis“, tačiau prieš imdamiesi patentavimo, turėtumėte gerai apgalvoti ir šio proceso trūkumus, – aiškino E. Buinauskas. – Patentavimo trukmė gali trukti ne vieną mėnesį. Be to, vykstant paraiškos nagrinėjimo procesui turi būti skelbiamos techninės produkto detalės – išradimo paslaptis. Turint omenyje ir tai, kad išradimai dažnai būna saugomi keliais patentais, išlaidos gali sparčiai išaugti.“

    Akademijos tikslas – atskleisti regionuose esantį inovacijų potencialą ir paskatinti vystyti inovatyvias idėjas grįstas tarpsektoriniu bendradarbiavimu. Norintiems tapti „Inovatorių akademijos“ dalimi, kviečiame susisiekti su VDU KTPC komanda. Ši programa gali būti įgyvendinama bet kuriame regione. Klausimus ir pageidavimus kviečiame teikti el. paštu: mokslo.paslaugos@vdu.lt.

    Programa yra nemokama. „Inovatorių akademija“ įgyvendinama pagal projektą „Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimas“, projekto kodas Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-04-0004.

     

    Mokslininkų, investuotojų ir verslo angelų diskusija: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) kviečia aukštojo mokslo bendruomenę į mokslininkų, investuotojų ir verslo angelų diskusiją apie žinių panaudojimą ir pardavimą: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“

    Diskusijoje dalyvaus VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius Darius Milčius, turintis šešis patentus bei gausų mokslinių tyrimų ir eksperimentine plėtros patirtį, bei Lietuvos verslo angelų asociacijos steigėjas Martynas Kanzeras, kuris kuria ir vysto verslus jau virš 20 metų.

    Taip pat savo žiniomis ir įžvalgomis pasidalins VDU kalbos technologijų mokslininkė ir „Lingo data“ įmonės įkūrėja dr. Danguolė Kalinauskaitė, Biofarmacijos tyrimų laboratorijos vadovė Neringa Kuliešienė ir VDU Žemės ūkio akademijos prof. Laima Česonienė.

    Renginyje sužinosite, kaip mokslas gali pritaikyti tyrimų rezultatus verslo aplinkoje, pritraukti investicijas, bendradarbiauti su verslininkais ir galiausiai sukurti plačiai naudojamas inovacijas.

    Data ir laikas: 2023 m. gruodžio 7 d. 12 val.

    Vieta: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) IV rūmai, bendradarbiavimo erdvė “InnoSpace” (I aukštas), Universiteto g. 8a, Kauno raj., Akademija

    Programa:

    12.00-13.00 val. Plenarinė diskusija „Kaip uždirbti iš savo žinių?“

    13.00-13.30 val. Auditorijos klausimai

    13.30-14.00 val. Diskusijos pratęsimas prie kavos

    Registracija (būtina): https://bit.ly/49TBhpp

    Organizatoriai: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras įgyvendina „HEI innitiatives“ projektą „Entrepreneur“.

    Stalo žaidimas „Kondigno“ nominuotas Kauno startuolių apdovanojimuose

    Socialinę atskirtį mažinantis stalo žaidimas „Kondigno“ Kauno startuolių apdovanojimuose atstovaudamas VDU sužavėjo konkurso komisiją – pateko tarp trijų geriausių „Už tvaresnį, geresnį pasaulį“ kategorijoje. Dabar VDU absolventų sukurtas startuolis žengė į kitą etapą – viešą balsavimą, kuris sudarys net 50 proc. bendro balo.

    Iki gruodžio 3 d. galite apsilankyti https://kaunostartuoliai.lt/nominantai ir atiduoti savo balsą už VDU absolventų sukurtą „Kondigno“. Tai – stalo žaidimas, įgalinantis bei įtraukiantis regėjimo negalią turinčius asmenis.

    „Pagal Amerikos Aklųjų Fondo atlikto tyrimo duomenis, tik 1 iš 10 neregių žmonių geba skaityti Brailio raštą. Atlikdami rinkos analizę pastebėjome, jog laisvalaikio užsiėmimų, leidžiančių lygiavertiškai įtraukti ir regėjimo negalią turinčius asmenis už prieinamą kainą išties trūksta, – sakė vienas iš „Kondigno“ kūrėjų Justinas Blažukas. – Mūsų produktas atsižvelgia į šių dienų aktualijas ir siūlo inovatyvų sprendimo būdą. Tai – pirmas tokių stalo žaidimų pavyzdys, kurio taisyklės, siužetas ir užduotys yra pateikiamos mobiliojoje aplikacijoje.“

    Kurdama žaidimą komanda aktyviai bendradarbiavo su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, Lietuvos Aklųjų ir Silpnaregių sąjunga, Vytauto Didžiojo Universiteto mokslininkais bei stalo žaidimų entuziastais.

    Stalo žaidimą galite išvysti ir patys išbandyti VDU „InnoSpace“ erdvėje, o daugiau informacijos apie „Kondigno“ rasite čia.

    „E-DIH.LT“ skaitmeninės transformacijos mokymai verslo ir viešajam sektoriui

    Kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus atstovus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

    Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais nuo lapkričio 29 d. kviečia visus norinčius mokytis 5 modulių programose:

    I MODULIS – Dirbtinis intelektas

    II MODULIS – Kibernetinis saugumas

    III MODULIS – Procesų skaitmeninimas

    IV MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai marketinge

    V MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai žemės ūkyje

    Kviečiame REGISTRUOTIS.

     

    Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

    Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, VšĮ Skaitmeninių inovacijų institutas.

    VDU su dirbtiniu intelektu sprendžia miškininkystės iššūkius

    Žaliasis kursas bene daugiausiai sumaišties atnešė į miškų tvarkymą. Viena vertus, siekiama kuo labiau sumažinti CO2 kiekį atmosferoje, o būtent miškai ir absorbuoja anglies dvideginį, kita vertus, energetikoje, įvairiose pramonės šakose vis labiau auga ekologiškų žaliavų, tame tarpe ir medienos, poreikis.

    Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje bei partneriais iš verslo – šiuo metu vykdo projektą „Forest 4.0“. Juo siekiama sukurti kompetencijų centrą, kuriame, pasitelkus naujausias technologijas, bus ieškoma optimalių sprendimų, kaip turi keistis ir vystytis miškininkystė.

    Prof. dr. Tomas Krilavičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas ir projekto „Forest 4.0“  vadovas, įsitikinęs, jog kalbant tokia jautria tema, kaip miškų priežiūra ir ūkinis naudojimas, turi būti atliepti bei užtikrinti ne išskirtinių, bet visų visuomenės grupių poreikiai.

    VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia, kad tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

    Miškuose gali derėti ir ūkinė veikla, ir rekreacija

    Prof. dr. G. Mozgeris sako, kad jau šiandien miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su daugybe pačių įvairiausių iššūkių:

    „Didėja medienos ir biomasės sunaudojimas energijos gamybai, daugėja neapibrėžtumų, kylančių dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti. O kur dar sudėtinga pasaulinių rinkų dinamika bei didėjantis dėmesys miško socialinei funkcijai.“

    Todėl, pasak pašnekovo, tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose ir šalia jų vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

    Prof. dr. T. Krilavičius įsitikinęs, jog šiuo metu yra labai svarbu tam tikro balanso, kaip tvarkyti miškus, sukūrimas, kad būtų užtikrintos miškų teikiamos naudos visoms interesų grupėms: ir medienos perdirbėjams bei žaliavos ruošėjams, ir tiems, kurie nori matyti kuo daugiau žalumos.

    Pasak „Forest 4.0“ projekto vadovo, naujausios technologijos šiandien leidžia atlikti miškų stebėseną daug tiksliau ir efektyviau nei anksčiau.

    Mokslininko teigimu, miškų planavimas šiandien lemia jų situaciją dešimtims ar net šimtams metų į ateitį.

    Prof. dr. Tomas Krilavičius

    „Todėl reikia kurti tokias projekcijas bei prognozes, kurios padėtų apsispręsti, kaip mums reikia elgtis su mūsų miškais jau šiandien, kad jis sėkmingai augtų, vystytųsi ir būtų panaudojami artimiausius penkiasdešimt ar šimtą metų“, –  sako jis.

    Kalbėdamas apie VDU projektą „Forest 4.0“, jo vadovas prof. dr. T. Krilavičius pasakoja, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti kompetencijų centrą, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitus naujų technologijų sprendimus miškininkystėje ir žiedinėje ekonomikoje.

    „Jei šiandien planuojame metalo ar gelžbetonio gaminius keisti mediena, akivaizdu, kad mums reikės kažkiek miško kirsti, jį naudoti. Žinoma, jo turės būti skirta ir rekreaciniams poreikiams. Miškas svarbus dar ir dėl to, kad sugeria CO2 bei gamina deguonį. Taip pat jis yra ir ekosistema, įvairių gyvių buveinė“, –  vardija pašnekovas.

    Ir sako, kad visus šiuos aspektus reikia subalansuoti taip, kad nei viena interesų grupė negalėtų piktnaudžiauti mišku.  

    Nyksta ar didėja miškų plotai?

    Prof. dr. G. Mozgeris pastebi, kad nors šiuo metu yra didžiulė požiūrių, tikslų ir santykio su vienu svarbiausių nacionalinių išteklių – mišku įvairovė, tačiau realybė gana optimistinė:

    „Manyčiau, kad Lietuvos miškuose esančių medžių tūris dabar yra didžiausias per pastarąjį pusę tūkstantmečio. Pagal miško žemės plotą esame gal 16-oje vietoje Europoje, o pagal Nacionalinius ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – red.) absorbavimo tikslus miško žemėje 1 ha teritorijos – net 11-ti.“

    Pašnekovas pateikia skaičius: „Lietuvoje kasmet sunyksta iki 3 milijonų m3 miško, o miško išteklių padidėjimas sudaro beveik 6 milijonus m3 kasmet.“

    Prof. dr. G. Mozgeris dalijasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktos studijos duomenimis, kurie rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek per 150 tūkst. ha žemės plotų, kuriuose miško žemės plėtra yra galima, t. y. jos neriboja dabartinis žemės naudojimas ir Lietuvos teisinė bazė.

    „Tai reiškia, kad kituose mišku nepadengtuose plotuose Lietuvos visuomenė turi kitų, svarbesnių už miško auginimą interesų“, –  apie ribotą galimybę didinti miškų plotus kalba jis.

    Siūlo nepiešti niūrios ateities

    Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Lietuvos miškuose, prof. dr. G. Mozgeris sako nenorintis nueiti lengviausiu keliu ir pradėti piešti šabloniškai niūrų klimato kaitos poveikio miškams paveikslą.

    „Jis priklausytų nuo pasirinkto mastelio – globalūs vertinimai nebūtinai galioja Lietuvai. Nors pasaulyje bendras miško plotas šiame amžiuje mažėjo, Europoje jis padidėjo 13,5 milijono ha. Metiniai bendro miško ploto praradimai pasaulyje 2010–2018 metais buvo gerokai mažesni nei 2000–2010-aisiais. Klimato kaita ir pastangos ją sušvelninti gali sietis ne tik su grėsmėmis, bet ir galimybėmis, tokiomis, kaip didesnis medžių prieaugis, didesnė medienos paklausa bei kainos ir t. t.“, –  įsitikinęs jis.

    Prof. dr. Gintautas Mozgeris

    Kaip pagrindinę grėsmę Lietuvos miškams pašnekovas įvardija faktą, kad praktinė miškininkystė, o neretai ir aplinkosauga, vis dar yra stipriai veikiama planinės ekonomikos laikotarpiu dominavusių miškų valdymo principų, kur svarbiausia buvo visa ko griežtas reglamentavimas.

    „Tiesa, jau pastebimi žingsniai miškininkavimo adaptyvumo, efektyvumo, skaidrumo, suinteresuotų šalių dalyvavimo didinimo linkme“, –  pastebi prof. dr. G. Mozgeris.

    Nei emocijos, nei „popierinis“ planavimas problemų nesprendžia

    Prof. dr. T. Krilavičius tikina, kad projektu „Forest 4.0“ nesiekiama sprendimų priėmėjams siūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.

    VDU mokslininkas kalba apie atsirandančią galimybę priimti sprendimus nesivadovaujant tik viena logika – greitu verslo interesu ar niekuo nepagrįsta emocija:

    „Mes kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus. Kad sprendimų priėmėjai turėtų galimybę prognozuoti rezultatus, kokie jie būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kaip jie paveiktų visą ekosistemą.“

    Mokslininko įsitikinimu, būtent nauji įrankiai, paremti naujausių technologijų pritaikymu, leis apskaičiuoti ar sumodeliuoti tokius scenarijus, kurių apskaičiuoti nebuvo įmanoma prieš penkerius ar dešimt metų.

    „Šiuo metu dirbame su kai kuriais duomenimis, kurie apima visą Lietuvą. Projekto partneriai Lietuvoje analizuoja duomenis iš Lietuvos, partneriai Švedijoje – iš Švedijos. Tačiau mūsų tikslas nėra apsiriboti tik šiomis dviem šalimis, bet žiūrėti plačiau, kaip vienokie ar kitokie sprendimai gali paveikti visos ES ekosistemą. Miškas Latvijoje ar Lenkijoje nėra taip toli, kad mūsų neveiktų. Todėl, kas vyksta ten, mums irgi svarbu“, – sako prof. dr. T. Krilavičius.

    „Forest 4.0“ vadovas džiaugiasi, kad nors projektas dar tik įsivažiuoja, tačiau kai kurie skaičiavimai jau yra atlikti ir perduoti Miškų tarnybai, kad Aplinkos ministerija galėtų priimti tikslesniais duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip reikėtų tvarkyti miškus.

    Žaliasis smegenų plovimas: neapsigaukime

    „Išmanusis miškų tvarkymas labai svarbus ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai gbus suprantami ir siekiami panašiai taip, kaip, tarkime, ES išmokos žemės ūkyje. O juk būtent miškai ir pašalina iš atmosferos didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius“, –  teigia prof. dr. G. Mozgeris.

    Kartu mokslininkas perspėja, kad ypač svarbu yra išvengti praktikų, kurias galima įžvelgti besikuriančioje anglies kreditų rinkoje, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kūrėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas.

    „Šiuo metu kai kurių procesų, susijusių su ŠESD emisijų valdymu, pažinimas Lietuvoje yra labai ribotas. Nors ŠESD apskaitos atliekamos griežtai vadovaujantis tarptautiniais standartais, mes, mokslininkai, nesame tikri dėl emisijų, tarkime, nusausintuose pelkiniuose dirvožemiuose, ypač jei čia bus atkuriamas hidrologinis režimas“, –  apie projekto laukiančius uždavinius kalba prof. dr. G. Mozgeris.

    Jo teigimu, „Forest 4.0“ dėka planuojama įsirengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kur leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu.

    „Taip pat planuojame naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t.

    Išplėtotas mokslinis pažinimas leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu sumažinant, pavadinkime, „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį“, ­–  žada prof. dr. G. Mozgeris ir viliasi, jog projektas „Forest 4.0“ padės užtikrinti, kad taip neįvyktų.

    Vytauto Didžiojo universitetas projektą „Forest 4.0“ vykdo kartu su Kauno technologijos universitetu ir Linėjaus universitetu (Švedija) bei verslo partneriais.

    „VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).

    Naujienų portalo delfi.lt straipsnis

    Į VDU verslo inkubatorių atvyksta aplinkosaugos ekspertas „Biovala labs“

    Nuotr. „AHOY“ komanda/KTPC maketas

    VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius ir švariųjų technologijų ir agroverslo vystytojas Žygimantas Kidikas beveik prieš dešimtmetį studijuodami pradėjo vystyti verslo idėją, kuri materializavosi į MB „Biovala“.

    Tačiau net ir pabaigę mokslus ir sukūrę sėkmingą verslą, aplinkosaugos sprendimų ieškantys mokslininkai nesėdi rankų sudėję – praėjusiais metais įkūrė dukterinę įmonę MB „Biovala labs“. VDU verslo inkubatoriuje apsistojusios naujos įmonės tikslas – laboratorinių tyrimų pagalba toliau plėsti žinias apie tvarią aplinką.

    „Glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo bendruomene, kadangi mūsų verslo pamatas – moksliniai tyrimai, todėl tai mums buvo puiki galimybė prisijungti“, – apie VDU verslo inkubatorių kalbėjo bendrakūrėjas M. Rubežius.

    Lietuvoje tarp išradingiausių ir labiausiai įkvepiančių startuolių tituluota bei tarptautiniuose konkursuose prizines vietas pelniusi motininė įmonė „Biovala“ pritaikydama fitovalymo ir biodegradacijos technologijas įdarbina augalus, atliekančius užterštų teritorijų valymą. Be to, verslą įkūrę mokslininkai savo klientus konsultuoja agroverslo, atsinaujinančios energetikos, aplinkos inžinerijos ir aplinkosaugos klausimais.

    „Pradėjome nuo užterštų teritorijų valymo, o dabar užsiimame ir biologinių produktų platinimu, o kartais – net kūrimu, – verslo augimą apibendrino direktorius M. Rubežius. – Taip pat kitiems suteikiame konsultacines ir laboratorinių tyrimų paslaugas. Paslaugų ir produktų spektras nuolatos plečiasi, ieškome vis naujų galimybių.“

    Nuotr. Pexels

    Aplinkos inžinerijos mokslininkas M. Rubežius ir jo kolega VDU ŽŪA doktorantas Ž. Kidikas nuolatos plečia ne tik paslaugų ir produktų spektrą, bet ir dirvožemiui valyti tinkančių augalų duomenų bazę.

    „Mūsų duomenų bazė nuolatos auga, bet didžiąją dalį jos sudaro teorinės prielaidos arba kitų mokslininkų atlikti laboratoriniai darbai, – aiškino M. Rubežius. –  Laboratorijos tyrimai nuo praktinio panaudojimo labai skiriasi ypač mūsų srityje. Duomenų bazė yra nuolatos atnaujinama realiais lauko tyrimais.“

    Nuo „Biovala“ įsikūrimo pradžios joje dirbo tik Ž. Kidikas ir M. Rubežius, tačiau laikui bėgant prie komandos prisijungė ir VDU ŽŪA absolventė dr. Alfreda Kasiulienė.

    „Alfreda prie mūsų prisijungė startavus moksliniam projektui „Phy2Climate“– sakė direktorius M. Rubežius. – Kai projektas buvo patvirtintas ir laimėtas, ji prisijungė prie mūsų kaip darbuotoja. Ji turi labai gerą kompetencijų bagažą biotechnologijų ir pavojingų atliekų tvarkyme, chemijoje.“

    „Biovala“ šiuo metu dalyvauja „Horizontas 2020“ Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte „Phy2Climate“. Jame kartu su „Biovala“ dalyvauja dar šešiolika partnerių iš devynių skirtingų valstybių.

    „Tai – mūsų didžiausias projektas, kuris tebevyksta, – „Phy2Climate“ pristatė M. Rubežius. – Esame šio tarptautinio projekto dalis ir dalyvaujame įvairiuose jo įgyvendinimo etapuose. Šiuo metu didžiausia mūsų darbo dalį sudaro lauko tyrimai buvusios naftos bazės teritorijoje. Atliekame praktinius tyrimus – valome užterštą dirvožemį.“

    Anot M. Rubežiaus, Lietuvoje didžiausią dalį dirvožemio taršos sudaro būtent nafta.

    „Duomenys labai varijuoja ir jų patikimumas nėra 100 proc. Jei mes kalbame apie užterštą dirvožemį, Geologijos  tarnybos duomenimis, Lietuvoje mes turime daugiau nei 12 tūkst. potencialiai užterštų teritorijų, – situaciją analizavo VDU ŽŪA mokslininkas. – Prie tų teritorijų gali būti priskirtos veikiančios gamyklos, technikos kiemai, degalinės ir panašiai.

    Tai nereiškia, kad jų teritorijoje yra tarša, bet jos potencialiai gali teršti aplinką. Iš tų potencialių taršos židinių yra galbūt  mažiau nei pusę teritorijų, kuriose reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad pašalintume taršą. Pas mus daugiausiai teritorijų yra užteršta naftos produktais. Jas galima suskaičiuoti – iki 5 tūkst. Iš tų 5 tūkst. preliminariai penktadaliui reikia skirti dėmesį – jas reikia prižiūrėti, valyti, tvarkyti, nes jos gali būti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai.“

    Nuotr. Pexels

    Vis tik dirvožemiu besirūpinančiam mokslininkui didesnį rūpestį kelia ne Lietuvos, o Europos kontekstas.

    „Europos kontekste mes tikriausiai užimame mažą dalį, pernelyg neišsiskiriame, nes pas mus nebuvo tokio išteklių išgavimo ar apdirbimo pramonės, – sakė M. Rubežius. – Belgijoje ir kituose pramoniniuose regionuose yra visai kitokie skaičiai – užterštų teritorijų ženkliai daugiau. Visoje Europoje gali būti iki pusės milijono tokių teritorijų, kurioms reikia skirti išskirtinį dėmesį – regeneruoti ir sutvarkyti.“

    VDU mokslininką neramina ne tik esanti dirvožemio taršos situacija, bet ir požiūris į šią aplinkosaugos problemą.

    „Žiūrint į ateitį, didžiausią nerimą man kelia aplinkosaugos politika visame pasaulyje skaitant biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą su visais ekstremaliais reiškiniais. Be to, politikų ir verslo abejingumas – nepaisymas aplinkos, ekologijos ir panašių dalykų“, – užbaigė M. Rubežius.

    Daugiau informacijos apie „Biovala labs“ rasite https://biovala.lt/, o norėdami pamatyti visus VDU verslo inkubatoriaus partnerius spauskite čia.