Skaitmeninių pietų klubas – apie automatizavimo galimybes ir e. prekybos sėkmę

Kviečiame dalyvauti „E-DIH.LT“ organizuojamuose Skaitmeninių pietų klubo „EDIH take out“ susitikimuose! Tai – nuotolinių susitikimų platforma tiems, kurie ieško efektyviausio būdo skaitmenizuoti savo verslo procesus, su tais, kurie siūlo pažangiausius sprendimus skaitmenizacijai.

Susitikimo metu „OpIT“ pardavimų vadovas Domas Žemaitis nagrinės automatizavimo galimybės naudojant „Power Automate“, taip pat patars kaip optimizuoti verslo procesus ir sumažinti rankinį darbą.

Tuo metu Tomas Janušauskas, UAB „A5A“ bendrasavininkas, JAV Austin Peay State universiteto absolventas, įmonių IT vystymo konsultantas, pristatys kaip įvairios platformos ir priemonės veikia e. prekybos sėkmę, aptars kaip analizės priemonės padeda suprasti vartotojų elgseną ir optimizuoja pardavimus bei apžvelgs naujųjų technologijų integravimą į elektroninės prekybos platformas ir jų poveikį.

Susitikimai vyksta kas antrą mėnesio antradienį nuotoliniu būdu, todėl skaitmeninių pietų klube „EDIH take out“ galite sutikti potencialius klientus iš visos Lietuvos. Susitikimų trukmė – valanda.

Registracija (būtina): https://lnkd.in/eCM-EPXH (prisijungimo į susitikimus nuorodą gausite registracijoje nurodytu el. pašto adresu).

„InnoSpace“: neuroninių kalbos technologijų sistema „ASTRA-UX_v.2“

Nei vienos paslaugos neįmanoma automatizuoti, nepanaudojant neuroninių kalbos technologijų. Tai ypač svarbu, vystant visavertę sąsają žmogus-mašina, leidžiančią žmogui bendrauti su mašina žmogui priimtinu būdu – balsu. Kompiuterio klaviatūra yra žmogui anatomiškai netinkamas bendravimo būdas. Be to, visavertis bendravimas balsu sudaro sąlygas mažinti žmonių su negalia skaitmeninę atskirtį.

„ASTRA-UX_v.2“ – sprendimas integruojantis tris prototipus į bendrą sistemą ir apjungiantis:

„Ausys“. Šią posistemę sudaro lietuvių šnekos atpažinimo sprendimas, kuris lietuvių šnekos paverčia tekstu
„Smegenys“. Ši eksperimentinė posistemė iš „ausų“ gautą tekstą analizuoja ir generuoja atsakymą tekstu.
„Liežuvis“. Ši eksperimentinė posistemė iš „smegenų“ gautą atsakymą generuoja žmogaus balsu ir balsu perskaito.

Kompleksinio prototipo realizacijai panaudotos pažangiausios neuroninės kalbos technologijos: gilusis mokymas, neuroninių balsų sintezė, vektoriniai kalbos modeliai, neuroninis vaizdo generavimas, kt. Kompleksinis prototipas pasižymi aukšto tikslumo lietuvių kalbos šnekos atpažinimu, žmogaus balso natūralumą atitinkančiu lietuvišku neuroniniu balsu, išmania lietuviška klausimų-atsakymų posisteme.

VDU Informatikos fakultetas
Dr. Darius Amilevičius, prof. dr. Gailius Raškinis, dr. Airenas Vaičiūnas

Pristatymas:

„LabTuras: atrask laboratorijas verslui“

VDU verslo inkubatoriuje – Alzheimeriui neabejinga „Innovative Care of Dementia“

Asmeninio archyvo nuotr.

„Innovative Care of Dementia“ šių metų pradžioje įsikūrė VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) verslo inkubatoriuje, kuriame ieškos naujų gyvenimą palengvinančių sprendimų Alzheimerio ir demencijos ligomis sergantiems bei juos slaugantiems žmonėms.

Idėjos autorius ir sveikatingumo entuziastas Tadas Gudėnas su VDU Informatikos fakulteto dekanu, dirbtinio intelekto ir kalbos taikymo specialistu prof. Tomu Krilavičiumi vysto interaktyvią namų slaugymo sistemą su išmaniuoju pagalbininku.

„Turime holistinį požiūrį į žmogaus sveikatą, ypatingai į Alzheimerį. Holistinis požiūris remiasi tuo, kad iš kuo daugiau skirtingų kampų žvelgiame į ligą“, – „Innovative Care of Dementia“ filosofiją pristatė T. Gudėnas.

Kuriama technologija „DEMinno Care“ atsižvelgia į penkis pagrindinius žmogaus sveikatingumo parametrus – kokybišką miegą, emocinę sveikatą, fizinį ir protinį aktyvumą bei pilnavertę mitybą. Ši inovacija dirbtinio intelekto pagalba apdoroja surinktą informaciją ir į ją atsižvelgus išsiunčia profesionalius patarimus ligonio artimiesiems.

VDU verslo inkubatorius

T. Gudėnas, kuris pats rūpinasi Alzheimerio liga sergančia mama, sugalvojo šį technologinį sprendimą, nes nerado profesionalios pagalbos ir patarimų sau.

„Ieškojau sprendimų pasaulyje, bet neradau tokių, kurie bet kuriai šeimai ar asmeniui, sergančiam Alzheimeriu, neštų pridėtinę naudą ir gerintų gyvenimo kokybę, – prisiminė T. Gudėnas. – Lietuvoje niekas nesupranta. Trūksta žinių, kas tai per liga, ar tai skauda. Ji painiojama su Parkinsono liga. Tai – baisi liga, bet apie ją vengiama kalbėti. Truputėlį yra stigma, bet nemanau, kad esu susidūręs ir su neigiamu požiūriu.“

Tačiau tai nėra vienintelė VDU KTPC verslo inkubatoriaus naujoko kuriama inovacija. T. Gudėnas praėjusiais metais subūrė dar vieną komandą. Joje dirba maisto biotechnologijos mokslų daktarė Rūta Jukonytė, maisto gamybos technologė Asta Gudėnė, informacinių technologijų ir skaitmeninės rinkodaros specialistas Tadas Gintauskas bei maisto sveikatingumo specialistė Vitalija Gudėnaitė. Jie drauge vysto „NeuroBite“ projektą.

Tadas nuolatos dalyvauja įvairiuose renginiuose, tokiuose kaip „Sveikatos dienos“, „FIBO“, „Latitude 59′, „Slush“. Vienoje iš parodų „Technorama 2022“ jis susipažino su tuo metu dar tik doktorante R. Jukonyte, o ši pažintis tapo svarbiu impulsu pradėti vystyti maisto inovaciją.

„NeuroBite“ yra sukurtas bendrųjų kognityvinių funkcijų gerinimui, – pridūrė jis. – Produkto unikali formulė ne tik skatina neurogenezę ir gerina atmintį, bet ir stiprina imuninę sistemą, taip pat rūpinasi žarnyno sveikata dėka probiotikų bei prebiotikų. Ypatingas „NeuroBite“ gamybos aspektas – pažangios fermentavimo technologijos, išsaugančios ir sustiprinančios produktų naudingąsias savybes.“

„NeuroBite“

„Innovative Care of Dementia“, siekdama finanasavimo, aktyviai dalyvauja gyvybės mokslų ir giliųjų technologijų (angl. „deeptech“) sryčių verslo akceleratoriuje „Baltic Sandbox Ventures“.

Be viso to, T. Gudėnas su savo kolegomis inicijuoja įvairias veiklas. Viena iš jų – „Skaitymo popietė“, kurioje žinomi aktoriai skaito knygas demencija sergantiems asmenims. Alzheimerio ligos mėnesį jie surengė sąmoningo kvėpavimo kursus, skirtus Alzheimeriu ir kitomis demencijomis sergančiųjų artimiesiems.

„Šie renginiai yra mūsų startuolio socialinės atsakomybės ir noro duoti visuomenei naudingą indėlį išraiška ir tai mums labai svarbu“, – pabrėžė T. Gudėnas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Spalio mėnesį T. Gudėnas ne tik organizavo renginius, bet ir pats sudalyvavo Europos Alzhaimerio konferencijoje, iš kurios parsivežė dvejopus jausmus.

„Gera ir unikali galimybė įgyti pažinčių, suprasti, kuo žmonės kvėpuoja, tačiau tai daugiau į mokslininkus orientuota konferencija. Ir nors ten buvo daug gerų dalykų – nuo tinklaveikos iki pasisemtų idėjų, bet vis dėlto, manau, kad trūksta konkretesnių sprendimų – inovacijų, – įspūdžiais dalinosi T. Gudėnas. – Buvimas ten sustiprino mano įsitikinimą, kad einame teisinga linkme ir mūsų produktai gali būti išties naudingi.

Po tokių renginių atsiranda daug pamąstymų, naujų sprendimų, savo idėjos patikrinimas bendraujant su mokslininkais ir verslininkais. Tokiu būdu gali bent jau teoriškai patvirtinti savo produktus. Be abejo, žmonės, kurie dirba toje aplinkoje ir iš tikrųjų žino, ką reiškia Alzheimerio liga, palaiko mūsų idėjas. Profesionalai tikrai mato didelį potencialą, bet ne žmonės, kurie nejaučia to skausmo. Žinote, kai neskauda danties, tai nežinai, ką tai reiškia.“

Vasarį – dirbtinio intelekto mokymai verslui ir viešajam sektoriui

Vasario mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

Mokymų temų pasirinkimas platus – nuo „Darnaus vystymosi ir aplinkos iššūkių“, „Darbuotojų mokymosi modelių ir sistemų skaitmeninimo“ iki „Skaitmeninių sprendimų energetikoje“ ar mokymų „Dirbtinis intelektas – draugas ar priešas?“.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia mokytis šiose modulių programose:

I MODULIS – Dirbtinis intelektas

II MODULIS – Kibernetinis saugumas

III MODULIS – Procesų skaitmeninimas

IV MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai marketinge

V MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai žemės ūkyje

Kviečiame registruotis.

Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.

„VDU LabTuras: atrask laboratorijas verslui“

Kviečiame verslo atstovus į atvirą renginį „VDU LabTuras“, kuriame turėsite išskirtinę progą ne tik praverti aštuonių skirtingų Vytauto Didžiojo universiteto laboratorijų duris, bet ir iš savo srities profesionalų – mokslininkų sužinoti apie verslui atliekamus tyrimus, kuriamas inovacijas bei teikiamas kitas paslaugas.

Laboratorijų sąrašas:

Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros laboratorijos;
Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorija;
Augalinių žaliavų kokybės laboratorija;
Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms laboratorija;
Biospausdinimo laboratorija;
Aplinkos katedros aplinkos chemijos laboratorija;
Informatikos Multimedijos laboratorija;
Akvakultūros centras.

Data ir laikas: 2024 m. sausio 30 d. 10-13 val.

Vieta: Studentų g. 15, Akademija, Kauno raj.

Programa:
10.00-12.00 val.: Turas po VDU laboratorijas (kiekvienai po 10-15 min.).
12.00-13.00 val.: Aptarimas ir jūsų klausimai prie kavos ir pietų.

Registracija (būtina, vietų kiekis ribotas): https://forms.office.com/e/mGE4XdcU6P

Produktyvūs VDU metai: ženkliai išaugo MTEP poreikis

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) turi džiūgių žinių – 2023-ieji universitetui įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas bei suteikiant kitas paslaugas buvo produktyviausi per pastaruosius penkerius metus. Palyginus su praėjusiais metais, MTEP projektų ir kitų paslaugų sutarčių bendra vertė ūgtelėjo daugiau nei dvigubai – nuo 2,1 mln. Eur iki 4,7 mln. Eur.

Tai nulėmė aktyvus ir sėkmingas VDU dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose. MTEP tiesioginių užsakymų vertė iš ūkio subjektų ir valstybės institucijų išaugo 136 proc. Jei 2022 m. MTEP tiesioginių užsakymų suma universitete siekė 1,1 mln. Eur, tai 2023 m. ji ūgtelėjo iki 2,6 mln. Eur, iš kurių laimėti viešieji pirkimai sudaro 1,8 mln. Eur.

„Privačiam ir viešajam sektoriui suteiktų paslaugų spektras buvo labai įvairus – nuo mokslininkų ekspertinio vertinimo, mokymų, laboratorinių tyrimų iki aplinkos, miškininkystės ir vilkų monitoringo“, – praėjusius metus apžvelgė VDU KTPC mokslo paslaugų vadybininkė Dr. Aušra Rudinskienė.

2023 m. universitetas teikiant kitas paslaugas ūkio subjektams laimėjo viešuosius pirkimus už 970 tūkst. Eur, tuo metu MTEP užsakymams pasinaudojus struktūrinių fondų priemonėmis – 1,1 mln. Eur. Pastarasis rezultatas yra taip pat geriausias per pastaruosius trejus metus.

„Didžioji dalis viešųjų pirkimų ir komercinių pasiūlymų buvo sėkmingi – pasirašytos 88 sutartys, – teigė KTPC vadovas Edvinas Samys. – Įmonėms organizavome susitikimus ir mokymus, „Inovacijų agentūrai“ teikėme paraiškas, daug dėmesio skyrėme antreprenerystės, komandos formavimo, projektų rengimo įgūdžių lavinimui ir universitete sukurtų inovacijų pristatymui.“

„Džiaugiamės ir dėl to, kad praėjusiais metais buvo patvirtintos keturios patentų paraiškos, iš kurių trys VDU Žemės ūkio akademijos. Jos suteiks galimybę mokslininkams apsaugoti inovacijas ir sukurtus produktus, technologijas komercializuoti ateityje“, – sakė E. Samys.

Be to, VDU mokslininkai metų pabaigoje dalyvavo „Inobrandos“ ir „Inopažangos“ priemonių kvietimuose. Jie kartu su VDU KTPC pateikė šešias paraiškas „Inopažanga” (už 861 tūkst. Eur) ir keturias „Inobranda” (už 1,059 mln. Eur) projektams.

Besiruošdami artėjantiems metams VDU KTPC komanda jau parengė šešias komercinimo strategijas, kurios padės sėkmingiau ir greičiau dalyvauti 2024 m. skelbiamose MTEP komercinimo priemonėse. Tarp jų – „Eurostars“, „Eureka”, „Inobranda”, „Inopažanga”, technologinės plėtros, MTEP komercinimo ir kt.

Turint klausimų apie MTEP ar kitas universiteto paslaugas, prašome kreiptis į VDU KTPC komandą (mokslo.paslaugos@vdu.lt, +370 37 788134).

Sausį – skaitmeninės transformacijos mokymai verslui

VDU

Sausio mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia mokytis šiose modulių programose:

I MODULIS – Dirbtinis intelektas

II MODULIS – Kibernetinis saugumas

III MODULIS – Procesų skaitmeninimas

IV MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai marketinge

V MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai žemės ūkyje

Kviečiame registruotis.

VDU

Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

Kviečiame prisijungti į VDU verslo inkubatorių

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius, kurie vykdo ar artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Mūsų prioritetinės kryptys: agrobiotechnologijos, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas, aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

Jauniems verslams siūlome:

biuro patalpas;
laboratorijas;
diskusijų erdves verslo susitikimams;
patogią automobilių stovėjimo aikštelę;
bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais;
galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę;
KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

VDU verslo inkubatoriuje įsikūrusias įmones galite rasti paspaudę čia.

Konkurso dalyvių registracija

Už turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264). Turto apžiūra vyks 2024 m. sausio 9 d., nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 15 val. Konkurso dalyviui su atsakingu asmenimi iš anksto susitarus dėl apžiūros.

Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Konkurso dalyvius registruoja KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė 2024 m. sausio 16 d. (tel. + 370 650 54264), registracija vykdoma 10 val. – 12 val. ir nuo 13 val. iki 15 val.

Vokai pateikiami juos pristatant KTPC inkubatoriaus koordinatorei Ingai Adamonytei adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 221 kab., pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

Komisijos posėdžio metu bus susipažįstama su pateiktomis konkursui paraiškomis, o jis vyks 2024 m. sausio 17 d., 13 val. adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.

Plačiau apie konkursą

Konkur so Nr. 1 sąlygos

Konkurso Nr. 2 sąlygos

Konkurso Nr. 3 sąlygos

Konkurso Nr. 4 sąlygos

Konkurso Nr. 5 sąlygos

VDU diskusijoje dalyvavęs investuotojas M. Kandzeras: verslui svarbu, kad technologija būtų patentuota

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) aukštojo mokslo bendruomenė gruodžio 7-ąją dieną rinkosi į VDU demonstracinę prototipų erdvę „InnoSpace“, kur įvyko mokslininkų ir verslininkų diskusija apie žinių panaudojimą ir pardavimą: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“. Į VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuotą diskusiją aktyviai įsitraukė antreprenerystės įgūdžius tobulinantys VDU mokslininkai bei Lietuvos verslo angelų tinklo ir fondo steigėjas, investuotojas ir startuolių vystytojas Martynas Kandzeras.

Jis atskleidė, kodėl investuoja į mokslininkų projektus ir kokie kriterijai lemia jo pasirinkimą.

„Aš visada investuoju į labai ankstyvos stadijos startuolius. Jie dažniausiai neturi jokio produkto ir pajamų, – dėstė M. Kandzeras. – Kaip tuomet gali įvertinti, ar tai geras, ar blogas startuolis? Visada investuoju į talentus – žmones. Tie, kurie turi idėją ar nori sukurti produktą. Investicijos betarpiškai yra tik į žmones.“

VDU „InnoSpace“ erdvėje buvo aptarinėjama ir tai, kiek mokslininkai turėtų dalintis savo idėjomis su aplinkiniais ir ką turėtų pasilaikyti paslaptyje.

„Visų pirma, manau, kad bet kokios idėjos pavertimas realybe yra komandinis sportas. Vienas tu nieko negali padaryti, ypatingai startuolių ekosistemoje, – sakė daugiau nei 20 metų įmones kuriantis ir vystantis M. Kandzeras. – Mes startuolių ekosistemoje esame visi labai atviri, dalinamės viskuo, kuo tik galime. Jei tu nori augti labai greitai ir užimti globalias rinkas, tai to nepadarysi vienas. Tu turi į tai sudėti savo gebėjimus ir visą socialinį kapitalą.

Kalbant apie mokslininkus, pats pagrindinis dalykas yra patentas. Jei dirbame prie kažkokios technologijos ir ją galima paversti patentu, tuomet verslui – investuotojams labai svarbu, kad technologija būtų patentuota. Duomenų dalijimasis, dėl kurio negausi patento, yra blogai, todėl pagrindinis klausimas, ką aš galiu dalintis, kad vėliau galėčiau patentuoti?“

Diskusijoje taip pat dalyvavo VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, turintis šešis patentus bei gausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros patirtį.

„Dirbdamas šioje srityje aš supratau vieną paradoksalią tiesą, kad iš tikrųjų šiandien turime tiek kūrėjų, inovacijų, produktų, jog yra labai svarbus atsakymas į kitą klausimą, o ką mes su tuo veikiame? Kokia technologija ir jos sprendinys yra priimtinas visuomenėje? Kiek visuomenė yra pajėgi priimti inovacijas ir jas įdiegti savo kasdienybėje?“ – klausimus kėlė prof. dr. D. Milčius.

Tuo metu VDU Kalbos technologijų mokslininkė dr. Danguolė Kalinauskaitė pristatė savo patirtį – ko dažnu atveju verslas nesupranta apie duomenų rinkimą.

„Iniciatyva – būtina ir faktas, kad tam tikra dalis to, ką darome, turi būti atverta kitiems tyrėjams ir visuomenei, – aiškino dr. D. Kalinauskaitė. – Bendradarbiaudami su įmonėmis dažnai susiduriame su įmonių įsitikinimu, kad duomenis sukurs dirbtinis intelektas. Deja, dirbtinis intelektas nesukurs duomenų, kadangi jis pats mokosi iš žmogaus, todėl patys žmonės ir turi tai paruošti, atitinkamai apdoroti.

Neišvengiamai turime laikytis „Frascati“ vadovo, kuriame yra aiškiai apibrėžti kriterijai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.“

Savo ruožtu VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė, teikianti aplinkosaugos monitoringo paslaugas, išskyrė darbo su viešuoju sektoriumi ypatumus.

„Viešojo sektoriaus iššūkiai kitokie nei dirbant su startuoliais, aišku, gal yra panašumų. Turime labai daug darbo ir kartais net nežinau, ar tas darbas atsiperka, – atviravo prof. dr. L. Česonienė. – Iškyla problemos lygioje vietoje, todėl reikia ieškoti labai daug sprendimų. Neturime visų laboratorijų… Vienas patentas atitinka vienokį standartą, antras – kitą… Prie to prisideda dar ir darbų derinimas su savivaldybių tarybomis, kurios viską savaip supranta apie aplinkos apsaugą. Kartais tenka įrodinėti, kad jų požiūris ne visada yra realus, o tai atima daug jėgų.

Tyrimai – labai brangūs, todėl tenka pasukti galvą, kaip išgyventi. Bet man labai įdomu, aš visą vasarą būnu gamtoje ir stebiu, kaip laikosi mūsų įvairios ekosistemos. Aš tuo sergu, man tai patinka.“

Be to, renginyje patarimais dalinosi Biofarmacijos tyrimų laboratorijos vadovė ir VDU Gamtos mokslų fakulteto alumni dr. Neringa Kuliešienė.

„Nereikia įsivaizduoti, kad viskas yra labai lengva. Ir nereikia žiūrėti į savo tolimiausią tikslą, – teigė dr. N. Kuliešienė. – Tiesiog reiktų kiekvieną dieną padaryti po mažą darbelį, kuris tau padėtų judėti į priekį. Tai užtrunka, aš užtrukau ketverius metus, o esu dar tik pradžioje, bet didelis tikslas – pasiekiamas. Ir nepamirškite pasidžiaugti atliktais mažais darbais.“

VDU KTPC įgyvendina „HEI innitiatives“ projektą „Entrepreneur“, kuriuo siekiama padėti Europos universitetams tapti verslesniais ir novatoriškesniais. Skatindamas ateities kompetencijas, jis siekia užtikrinti naują studentų verslininkų ir inovatorių kartą. Tikimasi, kad projektas atneš radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, neliteratūrinius, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.