PASLAUGOS VERSLUI

    KVIETIMAI Į PROJEKTUS

    VDU su dirbtiniu intelektu sprendžia miškininkystės iššūkius

    Žaliasis kursas bene daugiausiai sumaišties atnešė į miškų tvarkymą. Viena vertus, siekiama kuo labiau sumažinti CO2 kiekį atmosferoje, o būtent miškai ir absorbuoja anglies dvideginį, kita vertus, energetikoje, įvairiose pramonės šakose vis labiau auga ekologiškų žaliavų, tame tarpe ir medienos, poreikis.

    Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje bei partneriais iš verslo – šiuo metu vykdo projektą „Forest 4.0“. Juo siekiama sukurti kompetencijų centrą, kuriame, pasitelkus naujausias technologijas, bus ieškoma optimalių sprendimų, kaip turi keistis ir vystytis miškininkystė.

    Prof. dr. Tomas Krilavičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas ir projekto „Forest 4.0“  vadovas, įsitikinęs, jog kalbant tokia jautria tema, kaip miškų priežiūra ir ūkinis naudojimas, turi būti atliepti bei užtikrinti ne išskirtinių, bet visų visuomenės grupių poreikiai.

    VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia, kad tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

    Miškuose gali derėti ir ūkinė veikla, ir rekreacija

    Prof. dr. G. Mozgeris sako, kad jau šiandien miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su daugybe pačių įvairiausių iššūkių:

    „Didėja medienos ir biomasės sunaudojimas energijos gamybai, daugėja neapibrėžtumų, kylančių dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti. O kur dar sudėtinga pasaulinių rinkų dinamika bei didėjantis dėmesys miško socialinei funkcijai.“

    Todėl, pasak pašnekovo, tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose ir šalia jų vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

    Prof. dr. T. Krilavičius įsitikinęs, jog šiuo metu yra labai svarbu tam tikro balanso, kaip tvarkyti miškus, sukūrimas, kad būtų užtikrintos miškų teikiamos naudos visoms interesų grupėms: ir medienos perdirbėjams bei žaliavos ruošėjams, ir tiems, kurie nori matyti kuo daugiau žalumos.

    Pasak „Forest 4.0“ projekto vadovo, naujausios technologijos šiandien leidžia atlikti miškų stebėseną daug tiksliau ir efektyviau nei anksčiau.

    Mokslininko teigimu, miškų planavimas šiandien lemia jų situaciją dešimtims ar net šimtams metų į ateitį.

    Prof. dr. Tomas Krilavičius

    „Todėl reikia kurti tokias projekcijas bei prognozes, kurios padėtų apsispręsti, kaip mums reikia elgtis su mūsų miškais jau šiandien, kad jis sėkmingai augtų, vystytųsi ir būtų panaudojami artimiausius penkiasdešimt ar šimtą metų“, –  sako jis.

    Kalbėdamas apie VDU projektą „Forest 4.0“, jo vadovas prof. dr. T. Krilavičius pasakoja, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti kompetencijų centrą, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitus naujų technologijų sprendimus miškininkystėje ir žiedinėje ekonomikoje.

    „Jei šiandien planuojame metalo ar gelžbetonio gaminius keisti mediena, akivaizdu, kad mums reikės kažkiek miško kirsti, jį naudoti. Žinoma, jo turės būti skirta ir rekreaciniams poreikiams. Miškas svarbus dar ir dėl to, kad sugeria CO2 bei gamina deguonį. Taip pat jis yra ir ekosistema, įvairių gyvių buveinė“, –  vardija pašnekovas.

    Ir sako, kad visus šiuos aspektus reikia subalansuoti taip, kad nei viena interesų grupė negalėtų piktnaudžiauti mišku.  

    Nyksta ar didėja miškų plotai?

    Prof. dr. G. Mozgeris pastebi, kad nors šiuo metu yra didžiulė požiūrių, tikslų ir santykio su vienu svarbiausių nacionalinių išteklių – mišku įvairovė, tačiau realybė gana optimistinė:

    „Manyčiau, kad Lietuvos miškuose esančių medžių tūris dabar yra didžiausias per pastarąjį pusę tūkstantmečio. Pagal miško žemės plotą esame gal 16-oje vietoje Europoje, o pagal Nacionalinius ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – red.) absorbavimo tikslus miško žemėje 1 ha teritorijos – net 11-ti.“

    Pašnekovas pateikia skaičius: „Lietuvoje kasmet sunyksta iki 3 milijonų m3 miško, o miško išteklių padidėjimas sudaro beveik 6 milijonus m3 kasmet.“

    Prof. dr. G. Mozgeris dalijasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktos studijos duomenimis, kurie rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek per 150 tūkst. ha žemės plotų, kuriuose miško žemės plėtra yra galima, t. y. jos neriboja dabartinis žemės naudojimas ir Lietuvos teisinė bazė.

    „Tai reiškia, kad kituose mišku nepadengtuose plotuose Lietuvos visuomenė turi kitų, svarbesnių už miško auginimą interesų“, –  apie ribotą galimybę didinti miškų plotus kalba jis.

    Siūlo nepiešti niūrios ateities

    Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Lietuvos miškuose, prof. dr. G. Mozgeris sako nenorintis nueiti lengviausiu keliu ir pradėti piešti šabloniškai niūrų klimato kaitos poveikio miškams paveikslą.

    „Jis priklausytų nuo pasirinkto mastelio – globalūs vertinimai nebūtinai galioja Lietuvai. Nors pasaulyje bendras miško plotas šiame amžiuje mažėjo, Europoje jis padidėjo 13,5 milijono ha. Metiniai bendro miško ploto praradimai pasaulyje 2010–2018 metais buvo gerokai mažesni nei 2000–2010-aisiais. Klimato kaita ir pastangos ją sušvelninti gali sietis ne tik su grėsmėmis, bet ir galimybėmis, tokiomis, kaip didesnis medžių prieaugis, didesnė medienos paklausa bei kainos ir t. t.“, –  įsitikinęs jis.

    Prof. dr. Gintautas Mozgeris

    Kaip pagrindinę grėsmę Lietuvos miškams pašnekovas įvardija faktą, kad praktinė miškininkystė, o neretai ir aplinkosauga, vis dar yra stipriai veikiama planinės ekonomikos laikotarpiu dominavusių miškų valdymo principų, kur svarbiausia buvo visa ko griežtas reglamentavimas.

    „Tiesa, jau pastebimi žingsniai miškininkavimo adaptyvumo, efektyvumo, skaidrumo, suinteresuotų šalių dalyvavimo didinimo linkme“, –  pastebi prof. dr. G. Mozgeris.

    Nei emocijos, nei „popierinis“ planavimas problemų nesprendžia

    Prof. dr. T. Krilavičius tikina, kad projektu „Forest 4.0“ nesiekiama sprendimų priėmėjams siūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.

    VDU mokslininkas kalba apie atsirandančią galimybę priimti sprendimus nesivadovaujant tik viena logika – greitu verslo interesu ar niekuo nepagrįsta emocija:

    „Mes kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus. Kad sprendimų priėmėjai turėtų galimybę prognozuoti rezultatus, kokie jie būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kaip jie paveiktų visą ekosistemą.“

    Mokslininko įsitikinimu, būtent nauji įrankiai, paremti naujausių technologijų pritaikymu, leis apskaičiuoti ar sumodeliuoti tokius scenarijus, kurių apskaičiuoti nebuvo įmanoma prieš penkerius ar dešimt metų.

    „Šiuo metu dirbame su kai kuriais duomenimis, kurie apima visą Lietuvą. Projekto partneriai Lietuvoje analizuoja duomenis iš Lietuvos, partneriai Švedijoje – iš Švedijos. Tačiau mūsų tikslas nėra apsiriboti tik šiomis dviem šalimis, bet žiūrėti plačiau, kaip vienokie ar kitokie sprendimai gali paveikti visos ES ekosistemą. Miškas Latvijoje ar Lenkijoje nėra taip toli, kad mūsų neveiktų. Todėl, kas vyksta ten, mums irgi svarbu“, – sako prof. dr. T. Krilavičius.

    „Forest 4.0“ vadovas džiaugiasi, kad nors projektas dar tik įsivažiuoja, tačiau kai kurie skaičiavimai jau yra atlikti ir perduoti Miškų tarnybai, kad Aplinkos ministerija galėtų priimti tikslesniais duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip reikėtų tvarkyti miškus.

    Žaliasis smegenų plovimas: neapsigaukime

    „Išmanusis miškų tvarkymas labai svarbus ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai gbus suprantami ir siekiami panašiai taip, kaip, tarkime, ES išmokos žemės ūkyje. O juk būtent miškai ir pašalina iš atmosferos didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius“, –  teigia prof. dr. G. Mozgeris.

    Kartu mokslininkas perspėja, kad ypač svarbu yra išvengti praktikų, kurias galima įžvelgti besikuriančioje anglies kreditų rinkoje, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kūrėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas.

    „Šiuo metu kai kurių procesų, susijusių su ŠESD emisijų valdymu, pažinimas Lietuvoje yra labai ribotas. Nors ŠESD apskaitos atliekamos griežtai vadovaujantis tarptautiniais standartais, mes, mokslininkai, nesame tikri dėl emisijų, tarkime, nusausintuose pelkiniuose dirvožemiuose, ypač jei čia bus atkuriamas hidrologinis režimas“, –  apie projekto laukiančius uždavinius kalba prof. dr. G. Mozgeris.

    Jo teigimu, „Forest 4.0“ dėka planuojama įsirengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kur leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu.

    „Taip pat planuojame naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t.

    Išplėtotas mokslinis pažinimas leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu sumažinant, pavadinkime, „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį“, ­–  žada prof. dr. G. Mozgeris ir viliasi, jog projektas „Forest 4.0“ padės užtikrinti, kad taip neįvyktų.

    Vytauto Didžiojo universitetas projektą „Forest 4.0“ vykdo kartu su Kauno technologijos universitetu ir Linėjaus universitetu (Švedija) bei verslo partneriais.

    „VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).

    Naujienų portalo delfi.lt straipsnis

    Į VDU verslo inkubatorių atvyksta aplinkosaugos ekspertas „Biovala labs“

    Nuotr. „AHOY“ komanda/KTPC maketas

    VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius ir švariųjų technologijų ir agroverslo vystytojas Žygimantas Kidikas beveik prieš dešimtmetį studijuodami pradėjo vystyti verslo idėją, kuri materializavosi į MB „Biovala“.

    Tačiau net ir pabaigę mokslus ir sukūrę sėkmingą verslą, aplinkosaugos sprendimų ieškantys mokslininkai nesėdi rankų sudėję – praėjusiais metais įkūrė dukterinę įmonę MB „Biovala labs“. VDU verslo inkubatoriuje apsistojusios naujos įmonės tikslas – laboratorinių tyrimų pagalba toliau plėsti žinias apie tvarią aplinką.

    „Glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo bendruomene, kadangi mūsų verslo pamatas – moksliniai tyrimai, todėl tai mums buvo puiki galimybė prisijungti“, – apie VDU verslo inkubatorių kalbėjo bendrakūrėjas M. Rubežius.

    Lietuvoje tarp išradingiausių ir labiausiai įkvepiančių startuolių tituluota bei tarptautiniuose konkursuose prizines vietas pelniusi motininė įmonė „Biovala“ pritaikydama fitovalymo ir biodegradacijos technologijas įdarbina augalus, atliekančius užterštų teritorijų valymą. Be to, verslą įkūrę mokslininkai savo klientus konsultuoja agroverslo, atsinaujinančios energetikos, aplinkos inžinerijos ir aplinkosaugos klausimais.

    „Pradėjome nuo užterštų teritorijų valymo, o dabar užsiimame ir biologinių produktų platinimu, o kartais – net kūrimu, – verslo augimą apibendrino direktorius M. Rubežius. – Taip pat kitiems suteikiame konsultacines ir laboratorinių tyrimų paslaugas. Paslaugų ir produktų spektras nuolatos plečiasi, ieškome vis naujų galimybių.“

    Nuotr. Pexels

    Aplinkos inžinerijos mokslininkas M. Rubežius ir jo kolega VDU ŽŪA doktorantas Ž. Kidikas nuolatos plečia ne tik paslaugų ir produktų spektrą, bet ir dirvožemiui valyti tinkančių augalų duomenų bazę.

    „Mūsų duomenų bazė nuolatos auga, bet didžiąją dalį jos sudaro teorinės prielaidos arba kitų mokslininkų atlikti laboratoriniai darbai, – aiškino M. Rubežius. –  Laboratorijos tyrimai nuo praktinio panaudojimo labai skiriasi ypač mūsų srityje. Duomenų bazė yra nuolatos atnaujinama realiais lauko tyrimais.“

    Nuo „Biovala“ įsikūrimo pradžios joje dirbo tik Ž. Kidikas ir M. Rubežius, tačiau laikui bėgant prie komandos prisijungė ir VDU ŽŪA absolventė dr. Alfreda Kasiulienė.

    „Alfreda prie mūsų prisijungė startavus moksliniam projektui „Phy2Climate“– sakė direktorius M. Rubežius. – Kai projektas buvo patvirtintas ir laimėtas, ji prisijungė prie mūsų kaip darbuotoja. Ji turi labai gerą kompetencijų bagažą biotechnologijų ir pavojingų atliekų tvarkyme, chemijoje.“

    „Biovala“ šiuo metu dalyvauja „Horizontas 2020“ Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte „Phy2Climate“. Jame kartu su „Biovala“ dalyvauja dar šešiolika partnerių iš devynių skirtingų valstybių.

    „Tai – mūsų didžiausias projektas, kuris tebevyksta, – „Phy2Climate“ pristatė M. Rubežius. – Esame šio tarptautinio projekto dalis ir dalyvaujame įvairiuose jo įgyvendinimo etapuose. Šiuo metu didžiausia mūsų darbo dalį sudaro lauko tyrimai buvusios naftos bazės teritorijoje. Atliekame praktinius tyrimus – valome užterštą dirvožemį.“

    Anot M. Rubežiaus, Lietuvoje didžiausią dalį dirvožemio taršos sudaro būtent nafta.

    „Duomenys labai varijuoja ir jų patikimumas nėra 100 proc. Jei mes kalbame apie užterštą dirvožemį, Geologijos  tarnybos duomenimis, Lietuvoje mes turime daugiau nei 12 tūkst. potencialiai užterštų teritorijų, – situaciją analizavo VDU ŽŪA mokslininkas. – Prie tų teritorijų gali būti priskirtos veikiančios gamyklos, technikos kiemai, degalinės ir panašiai.

    Tai nereiškia, kad jų teritorijoje yra tarša, bet jos potencialiai gali teršti aplinką. Iš tų potencialių taršos židinių yra galbūt  mažiau nei pusę teritorijų, kuriose reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad pašalintume taršą. Pas mus daugiausiai teritorijų yra užteršta naftos produktais. Jas galima suskaičiuoti – iki 5 tūkst. Iš tų 5 tūkst. preliminariai penktadaliui reikia skirti dėmesį – jas reikia prižiūrėti, valyti, tvarkyti, nes jos gali būti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai.“

    Nuotr. Pexels

    Vis tik dirvožemiu besirūpinančiam mokslininkui didesnį rūpestį kelia ne Lietuvos, o Europos kontekstas.

    „Europos kontekste mes tikriausiai užimame mažą dalį, pernelyg neišsiskiriame, nes pas mus nebuvo tokio išteklių išgavimo ar apdirbimo pramonės, – sakė M. Rubežius. – Belgijoje ir kituose pramoniniuose regionuose yra visai kitokie skaičiai – užterštų teritorijų ženkliai daugiau. Visoje Europoje gali būti iki pusės milijono tokių teritorijų, kurioms reikia skirti išskirtinį dėmesį – regeneruoti ir sutvarkyti.“

    VDU mokslininką neramina ne tik esanti dirvožemio taršos situacija, bet ir požiūris į šią aplinkosaugos problemą.

    „Žiūrint į ateitį, didžiausią nerimą man kelia aplinkosaugos politika visame pasaulyje skaitant biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą su visais ekstremaliais reiškiniais. Be to, politikų ir verslo abejingumas – nepaisymas aplinkos, ekologijos ir panašių dalykų“, – užbaigė M. Rubežius.

    Daugiau informacijos apie „Biovala labs“ rasite https://biovala.lt/, o norėdami pamatyti visus VDU verslo inkubatoriaus partnerius spauskite čia.

    Kvietimas prisijungti į VDU verslo inkubatorių

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

    • biuro patalpas;
    • laboratorijas;
    • diskusijų erdves verslo susitikimams;
    • patogią automobilių stovėjimo aikštelę;
    • bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais;
    • galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę;
    • KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

    Turto apžiūros sąlygos:

    Už turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264). Turto apžiūra vyks šių metų lapkričio 23-24 d., 10 val. – 12 val. ir 13 val. – 15 val. konkurso dalyviui su atsakingu asmenimi iš anksto susitarus dėl apžiūros.

    Konkurso dalyvių registracija:

    Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Konkurso dalyvius registruoja KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė 2023 m. lapkričio 27-28 d. (tel. + 370 650 54264), registracija vykdoma 11.30 val. – 12 val. ir 13 val. – 15 val.

    Vokai pateikiami juos pristatant KTPC inkubatoriaus koordinatorei Ingai Adamonytei adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 221 kab., pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

    Komisijos posėdis:

    Komisijos posėdžio metu bus susipažįstama su pateiktomis konkursui paraiškomis, vyks 2023 m. lapkričio 29 d., 10.10 val. adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu.

    Konkurso sąlygos:

    Konkurso Nr. 1 sąlygos Konkurso Nr. 2 sąlygos Konkurso Nr. 3 sąlygos Konkurso Nr. 4 sąlygos

    Entreprenerystės mokymai „HACK4PLANET: From Production to Taxes“

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras kviečia iki lapkričio 8 d. registruotis į entreprenerystės įgūdžiams tobulinti skirtus mokymus „HACK4PLANET: From Production to Taxes“.

    Mokymai, kurie vyks lapkričio 10-11 d., skirti studentams, bet laukiami ir visi norintys išbandyti jėgas bei pasinaudoti galimybe siūlyti ir atrasti inovatyvius sprendimus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darnaus vystymo trečiajam tikslui pasiekti – užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę.

    Renginio metu Jūsų laukia įvairios kūrybišką ir proaktyvų mąstymą skatinančios užduotys bei įkvepiantys pranešėjai. Taip pat turėsite progą pasitikrinti savo idėją su profesionalų pagalba. Jus konsultuos patyrę mentoriai, o idėjas vertins kompetentinga investuotojų, verslo ir mokslo atstovų komisija.

    Registracijos formą galite rasti čia: https://bit.ly/3FM9fOD

    Laukiam kiekvieno!

    „Entrepreneurs“ projekto komanda

    Graikijoje vykusiame hakatone – prizinė vieta VDU studentų startuoliui


    KTPC nuotr./„Vieniša kojinė“

    Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų kuriamas startuolis „Vieniša kojinė“ spalio 18-ąją dieną Graikijos uostamiestyje Patruose vykstančiame „Entreprenerystės“ hakatone laimėjo trečiąją vietą.

    Bilietą į tarptautinio konkurso finalą VDU Kūrybinių industrijų programos studentai Ugnė Aleksiejūnaitė, Mažvydas Maziliauskas ir Karolina Savičiūtė iškovojo po to, kai vietiniame hakatone, kurį organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC), pateko tarp geriausių.

    Lietuvos studentams konkurse teko varžytis su taip pat aukščiausias vietas savo šalyse užėmusiais startuoliais. Tai – geriausios komandos iš Ispanijos, Ukrainos, Lenkijos, Švedijos, Kipro ir Graikijos.

    „Vieniša kojinė“ hakatono komisiją nustebino pristačiusi dėl pamestų kojinių augančią tekstilės taršos problemą bei jos sprendimo būdą. VDU studentai be poros likusioms kojinėms suteikė antrą gyvenimą. Tai jie įgyvendino sukūrę „pasidaryk pats“ (angl. „Do it yourself“) priemonių rinkinius, skirtus vienišas kojines paversti antistresiniais žaislais.

    „Vienišos kojinės“ komanda vaikams, neįgaliesiems, senjorams, ekologija besirūpinantiems ir kitiems suinteresuotiems pirkėjams yra numačiusi rengti seminarus, kuriuose bus apmokoma, kaip patiems pasigaminti tokius personalizuotus žaislus.

    Į tarptautinį renginį VDU studentus lydėjo KTPC mentoriai Edvinas Samys ir Vesta Jonikė.

    „Džiugu, kad komanda nuoširdžiai įsiklausė į pastabas ir įdėjo daug pastangų, jog galutinis pristatymo rezultatas būtų toks, kuriuo dabar galime didžiuotis. Noriu jiems padėkoti už tai, – sakė KTPC vadovas E. Samys. – Be to, norėčiau pagirti mūsų universiteto studentus ir už tai, kad jie buvo vieni iš nedaugelio, kurie į Graikiją atsivežė apčiuopiamą prototipą, o tai buvo didžiulis pranašumas prieš konkurentus.“

    KTPC mentoriai ne tik prisidėjo prie sėkmingo studentų pasirodymo, tačiau ir dalyvavo projekto „Entreprenerystės“ partnerių susitikime.

    „Graikijoje turėjome progą įsivertinti, kaip Vytauto Didžiojo universitetui iki šiol sekasi tapti verslesniu ir novatoriškesniu Europos universitetų kontekste, – kalbėjo V. Jonikė. – Rodikliais nekuo neatsiliekame nuo projekto partnerių, todėl toliau dirbsime ta pačia kryptimi.“

    Projekto „Entreprenerystė“ konsorciumą sudaro aštuoni universitetai, tarp kurių rikiuojasi ir VDU. Projekto tikslas – atnešti radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.

    VDU partneriai „FitSpace“ ir „MyDigitalTwin“ laimėjo ES konkursą

    Andriaus Marcinkevičiaus įkurta MB „Techinno“ bendradarbiaudama su partneriu VDU laimėjo Europos Sąjungos organizuojamą konkursą „InoStartą“. Mažoji bendrija ir universitetas kartu vykdo Europos Sąjungos finansuojamą projektą pagal programą „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ (kvietimo Nr.: 02-014-K, Projekto numeris yra 02-014-K-0029).

    „Techinno“ tobulinamas prototipas „MyDigitalTwin“ yra susijęs su virtualiosios realybės ir realistinio 3D avataro technologijomis, plečiančiomis skaitmeninės transformacijos ir įsitraukimo galimybių ribas.

    Parama ir finansavimas šiam ambicingam projektui yra dalis veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“. Tai liudija apie Europos Sąjungos įsipareigojimą skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę pažangą visose valstybėse narėse. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Bendras biudžetas – 265 233 Eur, o ES fondo skirta finansavimo suma – 196 717 Eur. Projektas pradėtas 2023 m. rugsėjo mėnesio ir bus įgyvendintas iki 2025 m. kovo mėnesio. Daugiau informacijos rasite čia.

    Kitas A. Marcinkevičiaus kuriamas Inovatyvaus virtualaus matavimosi kambario „Metaverse“ platformos prototipas „FitSpace“ taip pat gavo ES finansavimą. MB „Innovavi“ kartu su partneriu VDU taip pat vykdo projektą pagal programą „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ (kvietimo Nr.: 02-014-K, Projekto numeris yra 02-014-K-0028).

    Projektas yra susijęs su virtualiosios realybės drabužių matavimosi sprendimu, plečiančiais skaitmeninės transformacijos ir įsitraukimo galimybių ribas. Projekto išlaidos siekia 265 233,06 Eur, tuo metu finansavimo suma – 196 716,99 EUR. Šis Europos regioninės plėtros fonto lėšomis finansuojamas projektas irgi bus vykdomas nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2025 m. kovo mėnesio. Daugiau informacijos rasite čia.

    VDU su „Delfi“ kovoja prieš neapykantos kalbą ir dezinformaciją

    Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras DIGIRES, prasidėjęs nuo bendros naujienų portalo „Delfi“ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) iniciatyvos, per dvejus metus gerokai išplėtė partnerių tinklą, suorganizavo eilę svarbių renginių, atkreipė visuomenės dėmesį į su dezinformacija susijusias problemas ir ėmėsi ieškoti būdų joms spręsti.

    Apžvelgus nuveiktus darbus, ruošiamasi pereiti prie kito etapo ir siekti, kad asociacija ne tik įgyvendintų atskirus projektus, bet veiktų nuolat, turėtų stabilią struktūrą ir konkrečių darbų planus.

    DIGIRES (DIGItal RESilience) – tai bendra akademinės bendruomenės, žiniasklaidos organizacijų ir nepriklausomų žurnalistų iniciatyva, skirta aptikti, analizuoti ir užkardyti dezinformacijos veiklą Lietuvoje ir už jos ribų.

    „Medijų raštingumas, dezinformacijos stabdymas šiais laikais – kritiškai svarbios temos. Dirbdami žiniasklaidos lauke matėme daug pavienių pastangų ieškoti efektyvių sprendimo būdų, tačiau buvo akivaizdu, kad pavienes pastangas reikia apjungti, kad galėtume veikti didesne jėga ir labiau sutelktai į bendrą tikslą“, – pasakojo „Delfi“ inovacijų ir partnerysčių komandos vadovė Ieva Ivanauskaitė.

    Pasak I. Ivanauskaitės, 2021 m. „Delfi“ iniciatyva įvyko susitikimas su visuomenės skaitmeninio atsparumo srityje jau ne pirmus metus aktyviai veikiančios VDU Viešosios komunikacijos katedros bei UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros mokslininkais.

    Nutarta veikti drauge, sumanyta DIGIRES iniciatyva, prie kurios palaipsniui prisijungė daugiau NVO sektoriaus atstovų – „Media4Change“, Pilietinio Atsparumo Iniciatyva CRI, Lietuvos apskričių bibliotekų asociacija, nepriklausomi, taip pat regionuose dirbantys žurnalistai ir redakcijos.

    Iki 2022 metų pabaigos iniciatyva iš dalies buvo finansuojama Europos Komisijos lėšomis.

    „Manome, kad atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį ir pereiti prie struktūrizuotos nuolatinės veiklos, tokį poreikį matome ir iš organizacijos veiklą palaikančių partnerių“, – sako Delfi atstovė asociacijoje DIGIRES I. Ivanauskaitė.

    Spalio pradžioje Vilniuje surengtame DIGIRES Sąjūdžio renginyje apie tokios veiklos svarbą kalbėjo ir kiti iniciatyvos dalyviai.

    „Suorganizavome renginį, kuris buvo kaip pirmas žingsnis identifikuojant, kas galėtų prisijungti prie šių veiklų, vėliau, tikimės, galėsime stabilizuoti veiklą, prijungti dar daugiau narių, kad veiktume kartu, galėtume keistis informacija, žiniomis ir daryti tai sistemiškai“, – kalbėjo ji.

    „Dezinformacija – sudėtingas reiškinys, neturintis vieno sprendimo būdo, o skaitmeninis atsparumas neapsiriboja vien medijų ir informacinio raštingumo ugdymu. Veikimo šiame sektoriuje ypatingai daug. Esame iš skirtingų sričių, bet veikiame dėl vieno tikslo. Vis dėlto, vieni negalime aprėpti visko – turime išsigryninti ekspertines žinias, stipriąsias puses ir veikti jų aprėptyje. Judėti nuo geros praktikos prie geresnės ir, svarbiausia, kurti naują dialogą: bendrauti, atsiverti ir tokiu būdu kurti ryšį. Kito kelio nėra“, – sveikindama DIGIRES Sąjūdžio renginio dalyvius sakė DIGIRES asociacijos vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros bei UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros bendravadovė profesorė Auksė Balčytienė.

    Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė pritarė, kad mažai valstybei, norinčiai realaus pokyčio, būtinas partnerysčių kūrimas.

    M. Mašanauskienė pasveikino DIGIRES iniciatyvą organizuoti DIGIRES Sąjūdžio renginį, kuris vyko UNESCO komisijos sekretoriato patalpose, į kurį rinkosi įvairias veiklas šioje srityje vystantys dalyviai – mokslininkai, žurnalistai, Lietuvos bibliotekų tinklo atstovai, NVO darbuotojai, o taip pat sprendimų priėmėjai – politikai.

    Šį kartą valstybės politikai renginyje atstovavo LR Kultūros ministerija, buvo Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ministerijų atstovų.

    Renginyje vykusių bendrų diskusijų metu pastebėta, kad Lietuvoje trūksta žurnalistikos ir visuomenės elgsenos tyrimų. Taip pat nuspręsta, kad tokie sektoriaus susitikimai galėtų vykti reguliariai, konstatuota, kad dezinformacijos lauke veikiančioms organizacijoms reikalingas toks pasidalinimas informacija, platesnis žvilgsnis į veiklos sritis bei patirtis.

    Naujienų portalo delfi.lt straipsnis

    Verslą vystantys absolventai bendradarbiaudami su VDU pritraukė ES finansavimą

     

    Komunikacijos ir  technologijų perdavimo centras (KTPC) turi džiugių naujienų – į VDU verslo inkubatorių atvyksta Europos Sąjungos (ES) finansavimą pritraukusi UAB „Nanologistics“.

    Šią įmonę drauge įkūrė trijų VDU gamtos mokslų absolventų komanda, kartu turinti daugiau nei dvidešimt metų mokslo produktų kūrimo, vystymo bei komercializavimo pasaulyje patirtį. Įkūrėjus Eventą Šaučiūną, Edviną Grauželį bei Andrių Kočevą vienija bendros Biochemijos ir Molekulinės biologijos studijų kompetencijos bei artimas požiūris į verslo procesus.

    Naujai prisijungęs KTPC partneris „Nanologistics“ vysto liposominių nešiklių technologiją, skirtą sveikatos bei sveikatinimo industrijų panaudojimui.

    „Dauguma peroraliai vartojamų vaistinių preparatų, papildų, vitaminų ir maistinių medžiagų yra sunkiai pasisavinami. Vystydami šį projektą siūlome inovatyvų veikliųjų medžiagų pakavimą naudojant liposominius nešiklius, – „Nanologistics“ siūlomą naujovę pristatė generalinis direktorius E. Šaučiūnas. – Jie pagerina ne tik įsisavinimą, bet ir skonines savybes bei sumažina virškinamojo trakto dirginimą.“

    Neseniai pusmetį paminėjusi įmonė rugsėjo viduryje bendradarbiaudama su VDU laimėjo „InoStartas“ projektą, kurį įmonė vykdys iki 2025 m. kovo mėnesio.

    Projektas „DAUGIAKOMPONENČIŲ LIPOSOMINIŲ NEŠIKLIŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJOS VYSTYMAS IR PRITAIKYMAS“ ĮGYVENDINIMUI“ (NR. 02-014-K-0042) yra finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Bendras biudžetas – 280 100 eur, o ES fondo skirta finansavimo suma – 199 953 eur.

    „Mūsų  vystoma technologija liposominės žaliavos gamintojams suteiks galimybę įkrauti platesnį spektrą veikliųjų medžiagų ir kurti daugiakomponentes liposomų kombinacijas, – aiškino E. Šaučiūnas. – Tai įgalins lengviau išplėsti produktų portfelį ir pasiūlyti skirtingoms rinkoms naujus, inovatyvius ir į vartotoją orientuotus produktus.“

    „Nanologistics“ mokslo klausimais konsultuojasi su VDU Prof. Sauliumi Šatkausku, o dabar VDU inkubatoriuje technologijos komercializavimo iššūkius jai padės spręsti ir KTPC komanda.

    „Tikimės padidinti galimybes augti, plėstis ir geriau orientuoti savo produktą į rinką, – sakė „Nanologistics“ bendraįkūrėjas. – Ši technologija žymiai prisidės prie visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos ir kokybiškesnio gyvenimo.“

    Daugiau informacijos apie „Nanologistics“ galite rasti paspaudę čia: https://nanologistics.lt/

    Sekite KTPC veiklą socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“.

    Projekto partneriai:

    Baltijos šalių gyvybės mokslų forume – išskirtinis dėmėsys VDU mokslininkų prototipams


    Nuotr. „Life Sciences Baltics“

    Rugsėjo 20-21 dienomis VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) komanda dalyvavo didžiausioje Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“. KTPC mezgė naujus kontaktus su mokslo ir verslo atstovais, kurie gyvai galėjo pamatyti ir išgirsti apie VDU mokslininkų sukurtus prototipus.

    Į Vilnių sugrįžusiame renginyje susirinko daugiau nei 800 dalyvių. Forume buvo galima išvysti daugiau nei 50 pranešėjų iš viso pasaulio, konferenciją, parodą, sudalyvauti verslo, mokslo atstovų susitikimuose bei startuolių konkurse.

    Tarptautiniame renginyje gausaus svečių dėmesio sulaukė prof. dr. Sauliaus Šatkausko, dr. Mindaugo Visockio ir Justino Baranausko sukurtas elektroporatorius „Amber Pulse“. Šis prietaisas gali būti plačiai pritaikomas gyvybės moksluose. Pavyzdžiui, patyrusiam dermatologui jis suteikia galimybę nuotoliniu būdu (naudojant programėlę kompiuteryje ar aplikaciją išmaniajame telefone) nustatyti atitinkamus impulsų parametrus.

    Nuotr. „Life Sciences Baltics“

    „Tarptautinis renginys Lietuvos mokslininkams buvo puikus šansas pasirodyti ne tik prieš Baltijos šalių investuotojus, bet ir inovacijų lyderius iš viso pasaulio, – įspūdžiais dalinosi KTPC vadovas Edvinas Samys. – Vilniuje šįkart pasirodė gausi delegacija iš Taivano, buvo atvykusių atstovų ir iš Pietų Korėjos, o prof. dr. S. Šatkausko komandos prietaisas sulaukė išskirtinio susidomėjimo iš JAV investuotojos. Tikras pavyzdys, kad laiku ir vietoje atrastos atsitiktinės pažintys gali mūsų mokslininkams praverti netikėtų galimybių.“

    VDU prof. dr. S. Šatkauskas taip pat buvo pakviestas pasidalinti savo žiniomis apie vėžio gydymo naujoves Lietuvoje. Jis skaitė pranešimą „Priešnavikinės terapijos kūrimas naudojant grįžtamąją ir negrįžtamąją elektroporaciją.“

    KTPC parodos stende lankytojų akį traukė ir VDU dr. Dariaus Amilevičiaus, prof. dr. Gailiaus Raškinio ir dr. Aireno Vaičiūno sukurta „ASTRA-UX_v.2“ sistema. Tai – neurologinė kalbos technologija, galinti lietuvių kalbą paversti tekstu, išanalizuoti gautą tekstą bei sugeneruoti atsakymą tekstu ir garsu. Pavyzdžiui, tokia sistema gali būti ypač naudinga gydytojų kasdienybėje, kai jiems tenka susisteminti pacientui pasakytą informaciją ir išrašyti ją tekstu.

    Nuotr. KTPC

    Be to, „Life Sciences Baltics“ svečiai iš arti galėjo pamatyti VDU ŽUA prof. dr. Dainiaus Steponavičiaus ir įmonės „Agrodronas“ vadovo Mindaugo Dorelio žemės ūkio sektoriui pritaikytą išmanųjį droną. Bepilotis sėjos dronas ženkliai sumažina augalų apsaugos priemonių, vandens, pesticidų ir trąšų sąnaudas, tačiau padidina derlių.

    Šiuos ir kitus mokslininkų sukurtus prototipus galite gyvai pamatyti VDU įkurtoje „Inno Space“ erdvėje (Universiteto g. 8a, Akademija), o norėdami nepraleisti svarbių renginių sekite KTPC socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“.

    Nuotr. KTPC

    Kviečiame aptarti bendradarbiavimo galimybes su VDU

    VDU komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija kviečia rugsėjo 15-ąją dieną (penktadienį) skirti pusantros valandos aptarti galimybes skirtas inovatyvių technologijų ir produktų vystymui bendradarbiaujant universitetui ir verslui.

    Pristatymas ir diskusija prasidės 13.30 val. nuotoliniu būdu „Microsoft Teams“ platformoje.

    Renginyje išgirsite inovacijų agentūros kvietimų „Inopažanga“ ir „Inobranda“ pristatymus ir patarimus, kaip rengti paraiškas bendradarbiaujant verslui ir mokslui.

    Taip pat kviesime pasidalinti savo idėjomis, ieškosime bendrų verslo ir mokslo idėjų bei aptarsime kitus aktualius klausimus inovatyvių produktų ir technologijų vystymo veiklose.

    Norint dalyvauti prašome užpildyti registracijos formą (registruotis). Nuorodą atsiųsime registracijos formoje nurodytais el. pašto adresais prieš renginį.

    VDU KTPC visomis galimybėmis ir naujienomis su mokslininkais, verslo atstovais bei kitais suinteresuotaisiais taip pat dalinasi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „LinkedIn“.