Kauno mokslininkai tęsia bendradarbiavimą aktualiuose projektuose
Susivieniję Kauno mokslininkai tęsia partnerystę mokslo labui – jau antrus metus iš eilės bendrus projektus pagal Jungtinę veiklos sutartį ėmėsi vykdyti Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai bei Lietuvos energetikos institutas (LEI). Šiemet konkurse buvo išrinkti nauji projektai, kuriems bus skirtas finansavimas – šįkart jie skirti vėžio gydymui ir diagnostikai, atsparumui vaistams, naujiems bioenergijos šaltiniams ir kitiems aktualiems klausimams.
VDU, KTU, LSMU ir LEI jėgas suvienijo siekdami kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tarp partnerystės tikslų – sudaryti palankias sąlygas verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui, skatinti inovatyvius technologinius sprendimus, jų diegimą šalyje ir užsienyje.
Tarp jungtinių projektų, kuriems šiemet nutarta skirti finansavimą – tyrimas, skirtas itin opiai problemai: reiškiniui, kai daugelis vaistų, kurie slopina bakterijų augimą ir dauginimąsi, ima nebeveikti dėl įgyto atsparumo. VDU ir KTU tyrėjų komanda sieks bendro tikslo – atrasti naujas biologiškai aktyvias daugiavaisčio atsparumo siurblius veikiančias medžiagas, kurios padėtų išvengti daugiavaisčio atsparumo problemos. Projektas, kuriam vadovaus VDU Biochemijos katedros docentė dr. Simona Sutkuvienė, vadinasi „Daugiavaisčio atsparumo siurblių slopiklių sintezė ir tyrimai (SLOPSINT)“.
Kitas bendras projektas kovoja su vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių didelį mirštamumą nuo vėžio – pavėluota jo diagnostika ir atsparumu chemoterapijai. Vėžio ląstelių atsparumą vaistams gali lemti didelis kolageno skaidulų kiekis naviko tarpląstelinėje matricoje. Tyrėjų tikslas – įvertinti impulsinio ultragarso poveikį skirtingų medžiagų (priešvėžinių vaistų ir kalcio jonų) skvarbai ir toksiškumui vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūrose. Šiam projektui, „Impulsinio ultragarso poveikio įtaka medžiagų pernašai į vėžio ląstelių 2D ir 3D kultūras“, vadovaus VDU Biologijos katedros profesorius Saulius Šatkauskas.
Kovai su onkologiniais susirgimais skirta ir dar viena bendra Kauno universitetų iniciatyva. Trečiasis finansavimą laimėjęs projektas imasi storosios žarnos vėžio – vieno dažniausiai diagnozuojamų ir tuo pačiu didžiausią mirtingumą nešančių piktybinių navikų pasaulyje ir Lietuvoje. Šiandien svarbia tyrimų kryptimi tapo molekulinių žymenų naudojimas ankstyvai šio kolorektalinio vėžio diagnostikai – tikimasi, kad ji pagerins pacientų išgyvenamumą ir palengvins vėžio prevenciją. Pastarojo projekto, „MiR-1246 ir jos izoformų, turinčių 5‘ galo modifikacijas, vaidmuo kolorektalinio vėžio patogenezėje (COLONMIR-1246)“, vadovas –VDU Biologijos katedros lektorius dr. Paulius Ruzgys.
Konkurse sėkmės susilaukė ir projektas, skirtas medvilnės atliekoms – vienam perspektyvių bioenergijos šaltinių, kuris gali ženkliai prisidėti prie didžiuosiuose miestuose suvartojamos energijos. Pasitelkdami mikroorganizmus, mokslininkai ėmėsi kurti technologijas, kurios padės gaminti biokuro produktą bioetanolį iš medvilnės pluošto arba popieriaus – kurie, savo ruožtu, gaunami iš tekstilės ir banknotų atliekų. Projekto pavadinimas – „Medvilnės atliekų perdirbimas vykdant mikrobiologinę hidrolizę ir etanolinę fermentaciją (CotEtha)“. Jam vadovaus VDU Aplinkos tyrimų centro vadovas, prof. habil. dr. Rimantas Daugelavičius.
Jungtinę veiklos sutartį VDU, KTU, LSMU ir LEI pratęsė vasario pradžioje. 2018 m. šios mokslo įstaigos įkūrė pirmąjį ir vienintelį Lietuvoje tarpinstitucinį mokslo fondą. Projektų konkurso koordinatorius – VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, užtikrinantis aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, universiteto partnerystes su verslo, valstybiniu ir viešuoju sektoriumi, padedantis mokslininkams komercializuoti savo paslaugas.