VDU diskusijoje dalyvavęs investuotojas M. Kandzeras: verslui svarbu, kad technologija būtų patentuota
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) aukštojo mokslo bendruomenė gruodžio 7-ąją dieną rinkosi į VDU demonstracinę prototipų erdvę „InnoSpace“, kur įvyko mokslininkų ir verslininkų diskusija apie žinių panaudojimą ir pardavimą: „Kaip uždirbti iš savo žinių?“. Į VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuotą diskusiją aktyviai įsitraukė antreprenerystės įgūdžius tobulinantys VDU mokslininkai bei Lietuvos verslo angelų tinklo ir fondo steigėjas, investuotojas ir startuolių vystytojas Martynas Kandzeras.
Jis atskleidė, kodėl investuoja į mokslininkų projektus ir kokie kriterijai lemia jo pasirinkimą.
„Aš visada investuoju į labai ankstyvos stadijos startuolius. Jie dažniausiai neturi jokio produkto ir pajamų, – dėstė M. Kandzeras. – Kaip tuomet gali įvertinti, ar tai geras, ar blogas startuolis? Visada investuoju į talentus – žmones. Tie, kurie turi idėją ar nori sukurti produktą. Investicijos betarpiškai yra tik į žmones.“
VDU „InnoSpace“ erdvėje buvo aptarinėjama ir tai, kiek mokslininkai turėtų dalintis savo idėjomis su aplinkiniais ir ką turėtų pasilaikyti paslaptyje.
„Visų pirma, manau, kad bet kokios idėjos pavertimas realybe yra komandinis sportas. Vienas tu nieko negali padaryti, ypatingai startuolių ekosistemoje, – sakė daugiau nei 20 metų įmones kuriantis ir vystantis M. Kandzeras. – Mes startuolių ekosistemoje esame visi labai atviri, dalinamės viskuo, kuo tik galime. Jei tu nori augti labai greitai ir užimti globalias rinkas, tai to nepadarysi vienas. Tu turi į tai sudėti savo gebėjimus ir visą socialinį kapitalą.
Kalbant apie mokslininkus, pats pagrindinis dalykas yra patentas. Jei dirbame prie kažkokios technologijos ir ją galima paversti patentu, tuomet verslui – investuotojams labai svarbu, kad technologija būtų patentuota. Duomenų dalijimasis, dėl kurio negausi patento, yra blogai, todėl pagrindinis klausimas, ką aš galiu dalintis, kad vėliau galėčiau patentuoti?“
Diskusijoje taip pat dalyvavo VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, turintis šešis patentus bei gausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros patirtį.
„Dirbdamas šioje srityje aš supratau vieną paradoksalią tiesą, kad iš tikrųjų šiandien turime tiek kūrėjų, inovacijų, produktų, jog yra labai svarbus atsakymas į kitą klausimą, o ką mes su tuo veikiame? Kokia technologija ir jos sprendinys yra priimtinas visuomenėje? Kiek visuomenė yra pajėgi priimti inovacijas ir jas įdiegti savo kasdienybėje?“ – klausimus kėlė prof. dr. D. Milčius.
Tuo metu VDU Kalbos technologijų mokslininkė dr. Danguolė Kalinauskaitė pristatė savo patirtį – ko dažnu atveju verslas nesupranta apie duomenų rinkimą.
„Iniciatyva – būtina ir faktas, kad tam tikra dalis to, ką darome, turi būti atverta kitiems tyrėjams ir visuomenei, – aiškino dr. D. Kalinauskaitė. – Bendradarbiaudami su įmonėmis dažnai susiduriame su įmonių įsitikinimu, kad duomenis sukurs dirbtinis intelektas. Deja, dirbtinis intelektas nesukurs duomenų, kadangi jis pats mokosi iš žmogaus, todėl patys žmonės ir turi tai paruošti, atitinkamai apdoroti.
Neišvengiamai turime laikytis „Frascati“ vadovo, kuriame yra aiškiai apibrėžti kriterijai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.“
Savo ruožtu VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė, teikianti aplinkosaugos monitoringo paslaugas, išskyrė darbo su viešuoju sektoriumi ypatumus.
„Viešojo sektoriaus iššūkiai kitokie nei dirbant su startuoliais, aišku, gal yra panašumų. Turime labai daug darbo ir kartais net nežinau, ar tas darbas atsiperka, – atviravo prof. dr. L. Česonienė. – Iškyla problemos lygioje vietoje, todėl reikia ieškoti labai daug sprendimų. Neturime visų laboratorijų… Vienas patentas atitinka vienokį standartą, antras – kitą… Prie to prisideda dar ir darbų derinimas su savivaldybių tarybomis, kurios viską savaip supranta apie aplinkos apsaugą. Kartais tenka įrodinėti, kad jų požiūris ne visada yra realus, o tai atima daug jėgų.
Tyrimai – labai brangūs, todėl tenka pasukti galvą, kaip išgyventi. Bet man labai įdomu, aš visą vasarą būnu gamtoje ir stebiu, kaip laikosi mūsų įvairios ekosistemos. Aš tuo sergu, man tai patinka.“
Be to, renginyje patarimais dalinosi Biofarmacijos tyrimų laboratorijos vadovė ir VDU Gamtos mokslų fakulteto alumni dr. Neringa Kuliešienė.
„Nereikia įsivaizduoti, kad viskas yra labai lengva. Ir nereikia žiūrėti į savo tolimiausią tikslą, – teigė dr. N. Kuliešienė. – Tiesiog reiktų kiekvieną dieną padaryti po mažą darbelį, kuris tau padėtų judėti į priekį. Tai užtrunka, aš užtrukau ketverius metus, o esu dar tik pradžioje, bet didelis tikslas – pasiekiamas. Ir nepamirškite pasidžiaugti atliktais mažais darbais.“
VDU KTPC įgyvendina „HEI innitiatives“ projektą „Entrepreneur“, kuriuo siekiama padėti Europos universitetams tapti verslesniais ir novatoriškesniais. Skatindamas ateities kompetencijas, jis siekia užtikrinti naują studentų verslininkų ir inovatorių kartą. Tikimasi, kad projektas atneš radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, neliteratūrinius, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.
