VDU naudos verslui – „Nando“ inovacijų vadovo akimis: „Reikia plėsti požiūrį į universitetus“
8-nerius metus trunkantis agro-biotechnologijų įmonės „Nando“ ir VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) bendradarbiavimas nuo kelių mažų tyrimų išaugo iki milijoninių ES finansuojamų projektų. Universiteto inkubatoriuje startavusi įmonė dabar jau gali save vadinti patyrusiu inovacijų lyderiu, kuriam pavyko peržengti 5 mln. Eur pajamų ribą ir išplėsti veiklą įvairiuose žemynuose – Europoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir JAV.
Visgi kelių chemikų įkurto startuolio pradžia nebuvo tokia lengva, nes įmonė tuo metu buvo priversta ieškoti būdų, kaip universiteto laboratorijose įdiegti moderniausias technologijas. Tačiau pastangos davė vaisių – laboratorijos palaipsniui virto į inovatyvų tyrimų centrą, kuriame buvo galima atlikti mikrobiologinius, chemijos ir dirvožemio tyrimus.
2022-ųjų metų pabaigoje sėkmingai plėtrą vykdžiusi „Nando“ galiausiai išsikėlė iš universiteto patalpų, nes išaugo į didesnę organizaciją, bet verslo ir mokslo įdirbis išliko iki šiol.
Virš 20 skirtingų projektų su VDU
„Kartu su universitetu įvykdėme virš 20 skirtingų projektų, iš kurių 7 tapo finansuojami. Bet be finansavimo, komercine iniciatyva vykusių projektų ar užsakomųjų tyrimų buvo begalė“, – bendraudamas su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru kalbėjo „Nando“ inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius.
Vienas iš septynių finansuojamų projektų vykdomas iki šiol, o jo pabaiga numatoma 2026-aisiais. Kauno biotechnologijų įmonė kartu su VDU ŽŪA įgyvendina 1,2 mln. Eur vertės projektą, kurio tikslas – novatoriškais būdais auginti mikroskopinius grybus.
„Dar iki projekto pradžios pasirengėme prototipą ir dabar kartu su universitetu jį vystome į aukštesnį TRL (techninį parengties lygį – aut. past.), – apie inovatyvių gaminių kūrimą pasakojo J. Ignatavičius. – VDU prisijungė į projektą, nes atradome mokslininką, turintį mikroskopinių grybų fermentacijos žinių. Vystydami prototipą su juo konsultavomės ir tada parašėme bendrą projektą. Tai tikrai bus globali inovacija.“
„Nando“ vadovo teigimu, per visus bendradarbiavimo metus prie įmonės sėkmės prisidėjo ne vienas VDU ŽŪA mokslininkas.
„Mūsų MTEP veiklos vadovu anksčiau buvo prof. dr. Dainius Steponavičius. Jis pats kuruodavo universiteto MTEP darbo dalį, – VDU ŽŪA mokslininką pabrėžė J. Ignatavičius. – Tačiau už jo būdavo daug žmonių, kurie darydavo tyrimus ir įdėjo savo indėlį.
Iki šios dienos iš VDU turime dirbantį prof. Ernestą Zalecką. Jis – vienas pirmųjų tyrėjų įmonėje. Pas mus mokslo potencialo visada būdavo daug. Palaikydavome tokius mainus idėjomis, personalu, projektais ir iniciatyvomis. Nuo pat pradžių turėjome bendradarbiavimą su įvairiomis mokslo įstaigomis, kadangi veikiame žemės ūkio sektoriuje ir esame įsikūrę Kaune, tad natūralu, jog intensyviausias bendradarbiavimas visada vykdomas su VDU.“
Verslo-mokslo abipusė nauda
„Nando“ taip pat ženkliai prisideda prie VDU ŽŪA tobulėjimo. Įmonė skiria skatinamąsias stipendijas talentingiems studentams ir teikia ekspertines konsultacijas naujoms studijų programoms, magistrų bei doktorantų temoms. Pvz., dronų purškimai, mikrobiologija, dirvožemio gerinimas, preparatai ankštarų užklijavimui, pesticidų efektyvinimas.
„Iš to gimsta krūva kitų dalykų: doktorantūros studijos, Europos ar komercinis projektas, produkto vystymas ir t.t. Taip atsiveria įvairiausių kelių, kaip tą likusį potencialą galima geriausiai išnaudoti, – bendradarbiavimo su universitetu naudas vardijo „Nando“ inovacijų vadovas. – Bet tam reikia turėti tinkamą mąstymą. Tai mūsų direktoriaus nuopelnas, nes jis tą žinutę įdiegė įmonės viduje.“
Paklaustas, kokią didžiausią vertę ilgalaikėje perspektyvoje sukuria toks artimas įmonės ir universiteto bendradarbiavimas, J. Ignatavičius išskyrė kelis privalumus.
„Kai kurios įmonės į universitetą žiūrį kaip į darbo biržą. Taip nereikėtų daryti, universitetas turi daryti mokslą, – sakė „Nando“ atstovas. – Daug įmonių, kurios formaliai bendradarbiauja su universitetais, turi labai aiškią motyvaciją – pasiruošti sau darbo jėgą. Tai – labai siauras požiūris ir jį reikia plėsti. Tos naudos atsiranda iš idėjų generavimo ir naujų projektų.
Be to, atsiranda galimybė pasitikrinti tyrimų metodus ir tik po to pirkti laboratorinę įrangą. Taip įmonė gali susimažinti investicinius kaštus ir klaidos riziką.
Galiausiai, egzistuoja paprasčiausias socialinis ir filantropinis aspektas. Gyvename Kaune ir norime, kad čia būtų gyvasties – verslas ir mokslas judėtų į priekį. Labai svarbu yra inicijuoti mažus projektus, iš kurių vėliau gimsta dideli projektai. Mes praktiškai su visomis katedromis pradėjome bendradarbiavimą nuo mažų bendrų projektų, kurie leido pasitvirtinti, kad čia galima kažką nuveikti.“