VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniąją drenažo valdymo sistemą
KAUNO STARTUOLIŲ APDOVANOJIMAI 2021 // IŠRINK METŲ INOVACIJĄ!
Šiais metais turime net du nominantus atstovaujančius VDU. UAB „Intelektika“ įmonės įkūrėjas doc. dr. Darius Amilevičius ir UAB „Išmanusis drenažas“, kurio viena iš įkūrėjų doc. dr. Inga Adamonyte. Kviečiame aktyviai balsuoti ir palaikyti VDU startuolius. Jau keturis metus daugiau nei šimto startuolių bendruomenę vienijantis Kauno mokslo ir technologijų parkas inicijuoja Kauno startuolių apdovanojimus ir DELFI transliacijos metu skelbia vienus didžiausią pažangą mokslo ir verslo srityse sukūrusius Kauno startuolius.
Šiemet prie iniciatyvos jungiasi startuolių bendruomenes Kaune auginantys partneriai:
KAUNAS IN – Kauno startuolių ekosistemos lyderis
VDU – mokslo ir verslo sinergiją kurianti akademinė bendruomenė
LSMU / SVEIKATOS INOVACIJŲ VYSTYMO CENTRAS – sveikatos industrijos technologijas kurianti mokslininkų bendruomenė
KTU / KTU STARTUP SPACE – studentų ir mokslo darbuotojų, kurie tampa inovatoriais, inkubatorius
Šiais metais kiekvienas iš jų nominavo aktyviausius startuolius savo bendruomenėje: https://www.delfi.lt/apps/startuoliaikaune/
Kviečiame atiduoti savo balsą už savo favoritą!
Apie UAB „Išmanusis drenažas“
Klimato kaita lemia vis dažnėjančius sausringus laikotarpius. Šiuo metu Lietuvoje beveik visos esančios sausinimo sistemos gali tik pašalinti perteklinį vandenį. Toks drenažo veikimas neleidžia sukaupti ir išsaugoti bei panaudoti sausuoju laikotarpiu dirvožemio drėgmės atsargų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniojo reguliuojamojo drenažo sistemą, kuri ūkininkams padės gauti ne tik didesnį derlių, bet ir sumažins užteršto vandens patekimą į paviršinius vandenis bei palengvins sprendimus valdant reguliuojamo drenažo sistemą.
Išmaniąją drenažo sistemą vysto VDU Inžinerinio fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė ir jos kolegos. Inovacija paremta išmaniosiomis vandens išteklių dirvožemyje valdymo sistemomis, nuotolinių stebėjimų technologijomis ir dirbtiniu intelektu, mašinine duomenų analize.
„Išmaniojo reguliuojamojo drenažo valdymo sprendimai priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų. Integravus automatines ar pusiau automatines, nuotoliniu būdu valdomas vandens lygio reguliavimo sistemas, vandens reguliavimo mechanizmai veiktų be papildomų nustatymų automatiškai, pagal specialistų nustatytus parametrus. Esant išskirtinėms sąlygoms, priežiūrą vykdantis asmuo galėtų nurodyti papildomus ar mažesnius charakteristikų apribojimus, tokiu būdu priderinamas sistemos valdymo įrenginius prie individualių poreikių. Mašininiai algoritmai atlieka duomenų analizę ir suformuoja rekomendaciją esamu laiku“, – sako VDU doc. dr. I. Adamonytė.
Pasiūlymus lemia dirvožemio granuliometrinė sudėtis, geologinės sąlygos, vandensparos gylis, kitos dirvožemio drėgmę veikiančios ypatybės. Reguliuojamojo drenažo sistemų įrengimas leidžia gauti didesnį derlių ir pelną, optimizuojant išteklius, pvz. „neprarandant“ vandens ir maisto medžiagų dirvožemyje. Norint įrengti išmaniąsias dirvožemio drėgmės reguliavimo sistemas, reikia vienkartinių investicijų, o vėliau sistemas reikia tik stebėti ir, esant poreikiui, kontroliuoti.
„Kuriamas sprendimas padeda tausoti aplinkos išteklius. Aplinkosauginiu požiūriu pats didžiausias reguliuojamojo drenažo privalumas yra maistingųjų medžiagų išplovimo iš dirvožemių sumažinimas. Maistingųjų medžiagų išplovimas iš reguliuojamų drenažo sistemų nuo 20 iki 90 proc. Mažesnis, biologinio derlingumo skirtumas – nuo 15 iki 40 proc. 2017-2019 m. atlikti tyrimai parodė, kad drėgmės režimo reguliavimas pasiteisino auginant žieminius kviečius, miežius, žirnius ir pupas“, – pastebi viena iš inovacijos kūrėjų doc. dr. I. Adamonytė.
Reguliuojamo drenažo tyrimai sulaukė didelio ūkininkų, valdžios institucijų ir mokslininkų susidomėjimo. Šiuo metu įrengtos kelios dešimtys tokio valdymo sistemų, kol kas automatinis nuotolinis stebėjimas ir mašininis duomenų analizavimas yra įdiegtas bandomojoje partijoje. Mokslininkai tikisi, kad šiuos technologinius sprendimus pavyks taikyti gerokai plačiau, nes vykdant tyrimus sulaukta ne vienkartinių pageidavimų „palengvinti” reguliuojamojo drenažo sistemos valdymą.