Verslumo ugdymo praktika kaip vyšnia ant torto prieš bakalauro gynimą

Verslumo ugdymas daug metų ir daugelio mokslininkų analizuojama tema. Dažnai kyla klausimas, ar įmanoma dar kartą išrasti dviratį verslumo ugdyme? Tai kiekvienais studijų metais bando padaryti ASU Ekonomimos ir vadybos fakulteto ketvirto kurso studentai ir dėstytojos lekt. dr. Jurgita Zaleckienė, asist. Aistė Ragauskaitė, lekt. Erika Besusparienė.

Verslumo ugdymo praktikos studijų dalyko tikslas – įtvirtinti per trejus studijų metus studentų surinktas kompetencijas. Kiekvienais metais ieškoma vis kito, vis geresnio verslumo ugdymo praktikos organizavimo modelio. Pastarąjį semestrą pagrindinė verslumo ugdymo praktikos organizavimo ašis – simuliacinės įmonės veikla. Iki 15 studentų grupė sukuria įmonę su vadovu ir keturiais veikiančiais skyriais: finansų, personalo, rinkodaros ir pardavimų. Kiekvienam skyriui taip pat išrenkami vadovai. Prieš įmonės veiklą kiekvienas vadovas gauna realiai praktikoje versle turimas atlikti užduotis, o įmonės veikla prasideda nuo verslo idėjos sukūrimo. Visu praktikos laikotarpiu dėstytojai atlieka mentorių funkcijas, kuomet pataria, tačiau visą veiklos atsakomybę perleidžia studentas. Šį semestrą studentai įsteigė 4 verslo įmones, kurių produktai buvo pakankamai inovatyvūs: pagal specialią technologiją gaminami ekologiški moliūgų saldainiai, individualiai užsakomos pakeliamos lysvės, taip pat neeilinio skonio produktas – rūkyti vaisiai ir apynių arbatos. Studentai nestokojo kūrybiškumo ir entuziazmo perprantant įmonės kūrimo, veiklos organizavimo ir rezultato siekimo užduotis.

Erikas Pacaitis, Logistikos ir prekybos studijų programos IV kurso studentas sako, kad: „Praktikos metu ne tik išmokau kaip derėtų valdyti kolektyvą, tačiau ir susipažinau su vadovo ir kitų skyrių funkcijomis. Taip pat, būdamas vadovu, išmokau rengti viešą kalbėjimą, organizuoti darbus, juos vertinti bei stebėti visą „įmonės“ bendrą veiklą bei aptarti rezultatus. Praktikoje patiko tai, jog buvo pateiktas realus verslo modelis, t.y visi darbai, kurie buvo atliekami, yra atliekami realiose įmonėse, tai buvo ne tik savęs išbandymas, tačiau ir susipažinimas su bendromis taisyklėmis ir funkcijomis.“

Dėstytoja ir Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro rinkodaros specialistė Aistė Ragauskaitė itin džiaugiasi atsinaujinusiu verslumo ugdymo praktikos modeliu: „Svarbiausia, kad šią praktiką kuriame kartu su studentais. Labai svarbus jų įsitraukimas ir tikėjimas tuo ką daro. O taip pat visos dėstytojos turi skirtingos verslo ir dėstymo patirties, o tai leidžia formuoti realias užduotis, kurias vėliau studentai atlikinės jau būdami darbo rinkos dalyviais“. Taip pat praktikoje siekiama įtraukti ir veikiančias įmones. Vienas iš pagrindinių verslumo ugdymo praktikos tikslų – kuo sėkmingiau parduoti įmonę investuotojams. Tai kaip finalinis  viso šio proceso akordas, kuris vyko paskutinėmis praktikos dienomis. Studentai savo sukurtus verslus pristatė rinkoje sėkmingai veiklą vystančių verslo įmonių atstovams. Šiais metais sutiko dalyvauti UAB „Sotu sotu“ vadovė Edita Danilčenko, UAB „Nando“ inovacijų vadovas dr. E. Zaleckas, MB „Toka food“ vadovas T. Karlonas. Kad studentus vertina jau esančių verslų atstovai juos labai motyvuoja stengtis ir prisistatyti kuo geriau.

Gretos Grigaitytės, Logistikos ir prekybos studijų programos IV kurso studentės, nuomone: „Šis mėnesis buvo ne tik ėjimas į paskaitas, ar dalyko nagrinėjimas. Nežinau, kaip kiti, bet per jį aš išmokau gilesnių dalykų, pažinti save, savo stiprybes, išskirtinumą, išmokau išklausyti kitu nuomonių. Mūsų suburta skirtingų žmonių komanda, skleidėsi akyse, apie simuliacinę įmonę, mes net pamiršome visi siekėme bendro tikslo, visi vienas už kitą kovojome ir palaikėme. Apsišlifavę grupelėse nariai veikė darniai ir tikslingai. Didelė motyvacija buvo prisidėti prie komandos sėkmės ir būti už tai įvertintai. Aš manau, kad po šios praktikos mėnesio mes dar ilgai semsime gausias žinių palūkanas.“ Kultūros ir turizmo studijų programos 4 kurso studento Domanto Kaupo teigimu, „ši praktika sukėlė daug įvairių emocijų, kurios iš esmės buvo naudingos. Didžiausi iššūkiai buvo konkurencija ir nepasitikėjimas savimi, iš pradžių manėme, jog esame iš esmės atsitiktinai surinkta grupelė, kuriai viskas skirta sudėtingiausia. Tačiau tapome viena geriausių įmonių, ypatingai dėka vadovų pagalbos ir pasiaukojimo“.

Dėstytoja dr. Jurgita Zaleckienė mano, kad praktika – nemenkas iššūkis, tačiau jį įveikus atsiskleidžia kiekvieno studento individualumas: „Didelis šios praktikos privalumas tas, kad studentai būna iš skirtingų EVF studijų programų – Logistikos ir prekybos, Kultūros ir turizmo vadybos, Kaimo plėtros administravimo, Taikomosios ekonomikos ir verslo analizės. Kiekvienas studentas ateina į šią praktiką su skirtingu žinių bagažu, patirtimi. Todėl sinergija jų veikloje – akivaizdi. Tą jaučia tiek patys studentais, tiek su jais dirbantys dėstytojai. Tai ypatingai džiugina“.

Lektorė Erika Besusparienė džiaugiasi, kad studentai turėdami tik buhalterinės apskaitos pagrindus, puikiai tvarkėsi finansų skyriuje: „Praktikos metu tikras iššūkis per trumpą laiką perprasti apskaitos programos veikimo principą, o ką jau kalbėti apie visos įmonės finansinės ir mokestinės apskaitos tvarkymą. Tačiau studentai puikiai įveikė visus iššūkius, klydo, taisėsi, tačiau galiausiai įmonės įmonės apskaita buvo tiksli ir skaidri“.