PASLAUGOS VERSLUI

    KVIETIMAI Į PROJEKTUS

    Mokslininkai Policijos departamentui kuria dirbtinio intelekto bendravimo robotą

    Per praėjusius metus Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius gavo daugiau nei 40 tūkst. elektroninių laiškų ir beveik 200 tūkst. skambučių, kuriuose buvo prašoma atsakyti į įvairius, su policijos veikla susijusius klausimus. Esant tokiam užklausų skaičiui nemaža dalis elektroninių laiškų liko neatsakyti, nespėta atsiliepti į visus skambučius, tad ieškant galimybių padidinti informacijos teikimo apimtis, į pagalbą buvo pasikviesti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.

    Atsakymai į klausimus – bet kuriuo metu

    Siekiant vystyti kalbos technologijų sprendimus juos pritaikant policijos veikloje ir diegiant policijos valdomose informacinėse sistemose, Policijos departamentas dar 2021 m. pasirašė sutartį su VDU dėl bendradarbiavimo kalbos technologijų vystymo ir panaudojimo srityje. Pirmiausia, Policijos departamento informacinėje sistemoje buvo įdiegtas ir raštvedybos tvarkymo poreikiams pritaikytas automatinis šnekos atpažintuvas, kurį VDU mokslininkai sukūrė projekte Semantika-2.

    Svarstant apie didesnes skaitmenizavimo bei automatizavimo galimybes, Policijos departamentui buvo pristatytas bendravimo roboto prototipas, eksponuojamas VDU mokslininkų sukurtų prototipų demonstracinėje erdvėje. Policijos departamento specialistai nusprendė, kad toks išvystytas sprendimas galėtų padėti Informacijos teikimo skyriui efektyviau teikti informaciją policijos veiklos klausimais.

    Bendravimo roboto prototipas, eksponuojamas VDU Prototipų demonstracinėje erdvėje

    Taigi įgyvendinus projektą tiesioginį pokalbį pakeis dirbtinio intelekto technologijas naudojantis virtualus asistentas (pokalbių robotas), kuris leis automatizuoti dalies informacijos teikimą ir teikti informaciją didesniam klientų skaičiui, didinti informacijos apie policijos veiklą teikimo galimybes išplečiant informacijos teikimo laiką nuo 24 val. per parą kiekvieną dieną per savaitę. Šiuo metu informacija teikiama elektroniniu paštu ir telefonu tik darbo dienomis nuo 7 iki 20 valandos, o portale ePolicija.lt įdiegta tiesioginio pokalbio (angl. Chat) funkciją aptarnauja žmogus operatorius.

    Projekte kuriamas sprendimas automatiškai atsakinės į bendro pobūdžio klausimus, o asmeniniai ir sudėtingi klausimai bus perduodami specialistams. Projekto metu bus išbandyti ir mašininio vertimo, šnekos atpažinimo bei šnekos sintezės sprendimai, kurie ateityje galėtų leisti užklausą diktuoti balsu ir atsakymą išklausyti mašinos generuojamu žmogaus balsu.

    Dirba didelė mokslininkų komanda

    Prie projekto dirba tarpdisciplininė VDU mokslininkų komanda. Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto (SITTI) kalbininkų komanda rengia bendravimo roboto apmokymui reikalingą medžiagą ir vykdo bendravimo roboto apmokymą, o Teisės fakulteto mokslininkai padės parengti bendravimo roboto išorinę teisinių žinių bazę.

    Pasak instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Dariaus Amilevičiaus, tai labai svarbi ir sudėtinga užduotis, nes kiekvieno giliojo mokymosi technologijomis grįsto sprendimo kokybė didele dalimi priklauso nuo kokybiškos apmokymo medžiagos.

    „Bendravimo roboto atveju kokybė pasiekiama apmokymui naudojant medžiagą, kuri parengta realių pokalbių pagrindu. Šio instituto išmanių technologijų tyrėjų komanda parengs bendravimo roboto sprendimą ir jį apmokys. Vykdant šias užduotis, mūsų laukia dideli iššūkiai. Kuriamas bendravimo robotas turi laikytis kokybiško pokalbio standarto, jis turi veikti kokybiškai, bet veikti policijos departamento valdomoje riboto galingumo techninėje infrastruktūroje, turi turėti galimybę būti nesunkiai permokomas. Be to, dėl griežto teisinio reguliavimo negalime panaudoti už Policijos departamento informacinės sistemos ribų veikiančių trečiųjų šalių sprendimų, tokių kaip ChatGPT“, – teigia mokslininkas.

    SITTI komanda taip pat išbandys minėtus mašininio vertimo, šnekos atpažinimo ir šnekos sintezės sprendimus, kad įgyvendinus projektą tolesniuose projekto rezultatų vystymo etapuose Policijos departamentas pagal poreikį ir galimybes galėtų panaudoti papildomus funkcionalumus.

    Teisės fakulteto mokslininkai padės parengti bendravimo roboto teisinių žinių bazę (angl. legal knowledge base), kurią bendravimo robotas turės naudoti kaip atraminį teisinių žinių šaltinį. Ji turės būti patogiai pildoma ir keičiama, jei keičiasi teisės aktai. Taip pat, teisininkų komanda konsultuos kalbininkų ir išmanių technologijų komandas apmokymų medžiagos korektiško parengimo teisiniais klausimais ir atliks bendravimo roboto vidinius testavimus, įvertindami kuriamo bendravimo roboto atsakymų korektiškumą iš teisinio taško.

    Prilygsta bendravimui su žmogumi

    „Džiugu, kad dirbtinio intelekto technologijos ir jų sprendimai sparčiai skinasi kelią ir į viešąjį sektorių. Nė vienos su žmogaus kalba susijusios paslaugos neįmanoma kokybiškai automatizuoti ir skaitmenizuoti, nepanaudojant kokybiškų kalbos technologijų sprendimų“, – teigia VDU mokslininkas dr. Darius Amilevičius.

    Anot jo, nors mašininio mokymosi technologijų panaudojimas leido ženkliai pagerinti kalbos technologijų sprendimų kokybę, bet tikras proveržis įvyko apie 2013 m. kartu su vadinamąja „neuronine revoliucija“, ir ypač 2018 m., kai kompanija Google sukūrė inovatyvią, žmogaus kalbos supratimui skirtą neuroninio tinklo architektūrą – transformerius.

    „Jos dėka mašina pradėjo sąlyginai „suprasti“ žmogaus kalbą, kontekstą ir gana sklandžia kalba generuoti tekstus. Tai lėmė, kad kalbos technologijų rinka pradėjo sparčiai augti, nes naujųjų technologijų kokybė ir panaudojimo galimybės sudomino tokias sritis, kaip teisė ir medicina, kurios įsileidžia tik aukšto tikslumo sprendimus, nes nuo jų priklauso žmogaus teisių užtikrinimas, žmogaus gyvybė ir sveikata, žmogaus pinigai ir laisvė“, – sako docentas.

    Dr. Darius Amilevičius

    Pasak jo, galimybė kalbos technologijų pagalba kokybiškai automatizuoti ir skaitmenizuoti kai kuriuos veiklos procesus sudomino ir policijos departamentus visame pasaulyje: „Pavyzdžiui, apklausos metu tyrėjas labai daug laiko praleidžia klaviatūra suvesdamas apklausos turinį į sistemą. Tai užima daug laiko, vargina, atitraukia pareigūno dėmesį nuo paties apklausos proceso. Automatinis šnekos atpažinimo technologinis sprendimas, kuris šneką automatiškai verčia tekstu, leidžia skaitmenizuoti procesą, taupyti darbo laiką, didinti pareigūno pasitenkinimą darbu.“

    Anot dr. D. Amilevičiaus, bendravimo robotas yra aukštesnio lygio sprendimas nei automatizuota DUK sistema. Jo bendravimas artimas su informacijos centro specialistu. „Išmanus bendravimo robotas privalo per patikslinančius klausimus padėti klientui suformuluoti klausimą, atsakymo į kurį jis ir ieško. Dar vienas svarbus momentas – klientas turi jaustis gerai, kai bendrauja su mašina. Ypač kai kalbame apie viešojo sektoriaus paslaugas. Kai žmogus kreipiasi į Policijos departamentą atsakymo į jam rūpimą klausimą, jis nori greito, aiškaus ir kokybiško. Tik tada jis naudosis technologijomis grįstu sprendimu“, – sako dr. D. Amilevičius.

    ChatGPT nesumažina bendravimo robotų poreikio

    Europos Komisija tik neseniai patvirtino Duomenų aktą, kuriame yra apibrėžtas bendravimo roboto, arba, kitaip tariant, virtualaus asistento terminas. Vis dėlto, kyla klausimas, kam reikia kurti naujus virtualius asistentus, kai jau yra sukurtas ChatGPT?

    „2022 m. lapkričio pabaigoje kompanijos OpenAI pateiktas produktas ChatGPT išties įvykdė lūžį bendravimo robotų srityje ir nustatė naujus kokybės parametrus. ChatGPT yra milžiniškas sprendimas, kuris veikia kompanijos OpenAI milžiniškoje techninėje infrastruktūroje, ir priskiriamas bendro pobūdžio bendravimo robotams. Bet jo egzistavimas nesumažina specializuotų bendravimo robotų poreikio“, – sako dr. D. Amilevičius.

    Pasak jo, pagrindinės priežastys kurti atskirus virtualius asistentus, yra informacinių sistemų saugumas ir jautrių bei asmens duomenų apsauga. Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos dėl saugumo yra griežtai reglamentuojamos, todėl visi technologiniai sprendimai turi veikti jų viduje.

    „Kadangi Policijos departamento Informacijos teikimo skyriuje vyksta komunikacija, kurioje gausu asmens duomenų ir jautrios informacijos, jos tvarkymas yra griežtai reglamentuotas ir negali patekti į užsienio kompanijos debesijos paslaugą. Taip pat, teikiama informacija glaudžiai susijusi su aktualiais teisės aktais, kurie laikas nuo laiko kinta. Todėl mūsų kuriamas sprendimas turės išorinę teisinių žinių bazę, kurioje sistemos administratoriai galės nesunkiai ir pagal poreikį keisti bei atnaujinti sistemos teisines žinias“, – teigia mokslininkas.

    Pasak jo, dėl ribotų techninių pajėgumų neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu diegti milžinišką technologinį sprendimą, kuris gali bendrauti visomis temomis, kai poreikis yra – teikti specializuotą informaciją labai ribotoje srityje. Siekdami optimalaus rezultato VDU mokslininkai planuoja maksimaliai panaudoti dirbtinio intelekto technologijas, t.y. didžiuosius kalbos modelius (angl. large language models – LLM). Tai leis bendravimo robotui geriau suprasti, ko nori žmogus ir jis galės atsakymus generuoti sklandžia kalba, o ne vien parinkti atsakymą iš nustatytos fiksuotos atsakymų aibės.

    Technologinis sprendimas kuriamas vykdant bendrą Policijos departamento prie VRM ir Vytauto Didžiojo universiteto projektą DiPOLIS, kurį finansuoja Europos Sąjunga – NextGenerationEU.

    „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“

    Kviečiame studentus, mokslininkus ir visus norinčius išbandyti savo jėgas VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) organizuojamame agroverslo hakatone „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“.

    Renginyje turėsite progą patobulinti verslumo, kūrybiškumo, problemų sprendimo ir darbo komandoje įgūdžius, o trys geriausiai komisijos įvertintos komandos išsidalins partnerio UAB „Agrochemos“ įsteigtą prizą, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 3 tūkst. Eur.

    1-osios vietos nugalėtojai taip pat turės galimybę išvykti į tarptautinį konkursą Ispanijoje, o visi prizininkai nemokamai galės pasinaudoti VDU verslo inkubatoriaus teikiamomis paslaugomis.

    Be viso to, VDU hakatone išgirsite naudingus pranešimus apie antreprenerystę, o jūsų komandą viso proceso metu lydės patyrę mentoriai ir ekspertai.

    Komandų uždavinys – pasiūlyti sprendimus ekologiškai draugiškoms trąšoms. Galima registruotis individualiai arba visą komandą. Kur ir kada?

    Hakatono informacija:

    Data: kovo 14 d.
    Laikas: 9 – 18 val.
    Vieta: VDU Žemės ūkio akademija, Studentų g. 11 („Iškilmių salė“), Kauno raj., Akademija

    Registracija iki kovo 12 d. (būtina): https://forms.gle/2nz8cQoFNcUCxPbu9
    Mecenatas: UAB „Agrochema“
    Organizatoriai: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras vykdantis „Entrepreneur“ projektą

    Iki malonaus!

    *Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt

    Kovo mėnesį – dirbtinio intelekto ir neuromarketingo mokymai verslui

    Kovo mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

    VDU kartu su projekto partneriais kviečia registruotis į mokymus:

     

    Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

    Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.

    „Ką pasėsi…2024” parodoje vyks verslo kontaktų (B2B) mezgimas

    VDU ŽŪA Verslo ir socialinių partnerysčių centras kartu su „Enterprise Europe Network Lietuva“ koordinatoriais „Lietuvos inovacijų centru“ kovo 21-23 dienomis kviečia dalyvauti „Ką pasėsi…2024” tarptautiniame verslo kontaktų (B2B) renginyje.

    Renginys skirtas Lietuvos ir užsienio įmonėms, gamintojams, startuoliams, klasteriams, asociacijoms ir kt., suteikiant galimybę susitikti su potencialiais pirkėjais ir tiekėjais bei įsitraukti į tarptautinį verslo bendradarbiavimą ar projektus.

    Renginio informacija

    Data
    2024 m. kovo 21–23 d.

    B2B laikas

    • Kovo 21 d., 2024 m. – 11:30 val. – 16:30 val.
    • Kovo 22 d., 2024 m. – 09:30 val. – 17:00 val.
    • Kovo 23 d., 2024 m. – 09:30 val. – 16:00 val.

    Tai hibridinis renginys, susitikimai vyks tiek fiziniu, tiek virtualiu būdu. B2B susitikimų renginys yra nemokamas.

    Vieta
    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinių partnerysčių centras, Universiteto g. 8A-209, Akademija LT-53341, Kauno raj., Lietuva.

    Tiksliniai dalyviai, susiję su produktais ir paslaugomis

    • Žemės ūkio technika;
    • Derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įranga;
    • Sėklos, augalų apsaugos priemonės ir trąšos;
    • Produktai ir įranga gyvulininkystei, paukštininkystei ir žuvininkystei;
    • Miškų ir komunalinio ūkio technika;
    • Statyba, vandentvarka, šilumos ūkis ir kenkėjų prevencija;
    • Įranga ir įrankiai sodui bei daržui;
    • Atsarginės dalys, padangos, tepalai, talpos, įrankiai, darbo drabužiai;
    • Skaitmeninės technologijos žemės ūkiui;
    • Žemės ūkio mokslas, konsultavimo paslaugos, specializuoti leidiniai;
    • Draudimo ir kitos finansinės paslaugos žemės ūkiui;
    • Visureigiai ir specialieji automobiliai žemės ūkiui.

    Registracija
    Norėdami patvirtinti savo dalyvavimą, prašome užsiregistruoti internetu:
    https://b2b-ka-pasesi-2024.b2match.io/
    Registracija atvira iki 2024 m. kovo 13 dienos.

    Daugiau apie renginį: https://expoacademia.lt/ka-pasesi

    *Susidomėjus dalyvavimu, turėtumėte registruotis renginio platformoje ir pateikti informaciją apie savo įmonę bei produktus/paslaugas. Be to, būtinai reikia užpildyti skiltį „MARKETPLACE“, kurios pagalba būsite dar daugiau matomi kitų platformos dalyvių. Užsiregistravę turėsite galimybę pasirinkti Jums tinkamas datas susitikimams.

    *Dalyvavimas B2B renginyje yra nemokamas.

    5 patarimai, ką verta žinoti prieš registruojant prekės ženklą?

    VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) dalinasi penkiais patarimais, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam norinčiam registruoti savo prekės ženklą:

    • Prieš pradėdami teikti prekės ženklo paraišką turite galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos siūlomomis lengvatomis ir atgaukite net iki 75% prekių ženklų ir dizaino mokesčių už prekių ženklo ar dizaino apsaugą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu;
    • Prieš pradedant prekės ženklo registraciją, svarbiausia įsitikinti, jog norimas prekės ženklas yra unikalus ir nesutampa su jau registruotais prekių ženklais. Pabrėžtina, jog prekės ženklo registracija kitai veiklos klasei negarantuoja apsaugos nuo teisinių problemų, jei anksčiau registruotas prekės ženklas yra itin gerai žinomas tam tikroje teritorijoje, todėl siūlome vengti bet kokių identiškų sutapimų;
    • Internetinio puslapio domeno vardo užregistravimas ir naudojimas internete nesuteikia jums prekės ženklo teisių ir apsaugos. Siekiant apsisaugoti nuo galimo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo, šie procesai turėtų būti vykdomi lygiagrečiai;
    • Nepamirškite, kad po prekės ženklo registravimo, jums reikės išlikti aktyviems ir stebėti rinką bei patiems užtikrinti, kad jūsų prekės ženklo nenaudotų tretieji asmenys.
    • Atkreiptinas dėmesys, kad prekių ženklas, kuris nėra naudojamas penkerius metus, gali būti panaikintas pagal suinteresuotų trečiųjų asmenų prašymą.

    Jei turite klausimų dėl prekės ženklos registravimo, kviečiame konsultuotis su VDU KTPC komanda.

    Skaitmeninių pietų klubas – apie automatizavimo galimybes ir e. prekybos sėkmę

    Kviečiame dalyvauti „E-DIH.LT“ organizuojamuose Skaitmeninių pietų klubo „EDIH take out“ susitikimuose! Tai – nuotolinių susitikimų platforma tiems, kurie ieško efektyviausio būdo skaitmenizuoti savo verslo procesus, su tais, kurie siūlo pažangiausius sprendimus skaitmenizacijai.

    Susitikimo metu „OpIT“ pardavimų vadovas Domas Žemaitis nagrinės automatizavimo galimybės naudojant „Power Automate“, taip pat patars kaip optimizuoti verslo procesus ir sumažinti rankinį darbą.

    Tuo metu Tomas Janušauskas, UAB „A5A“ bendrasavininkas, JAV Austin Peay State universiteto absolventas, įmonių IT vystymo konsultantas, pristatys kaip įvairios platformos ir priemonės veikia e. prekybos sėkmę, aptars kaip analizės priemonės padeda suprasti vartotojų elgseną ir optimizuoja pardavimus bei apžvelgs naujųjų technologijų integravimą į elektroninės prekybos platformas ir jų poveikį.

    Susitikimai vyksta kas antrą mėnesio antradienį nuotoliniu būdu, todėl skaitmeninių pietų klube „EDIH take out“ galite sutikti potencialius klientus iš visos Lietuvos. Susitikimų trukmė – valanda.

    Registracija (būtina): https://lnkd.in/eCM-EPXH (prisijungimo į susitikimus nuorodą gausite registracijoje nurodytu el. pašto adresu).

    „InnoSpace“: neuroninių kalbos technologijų sistema „ASTRA-UX_v.2“

    Nei vienos paslaugos neįmanoma automatizuoti, nepanaudojant neuroninių kalbos technologijų. Tai ypač svarbu, vystant visavertę sąsają žmogus-mašina, leidžiančią žmogui bendrauti su mašina žmogui priimtinu būdu – balsu. Kompiuterio klaviatūra yra žmogui anatomiškai netinkamas bendravimo būdas. Be to, visavertis bendravimas balsu sudaro sąlygas mažinti žmonių su negalia skaitmeninę atskirtį.

    „ASTRA-UX_v.2“ – sprendimas integruojantis tris prototipus į bendrą sistemą ir apjungiantis:

    • „Ausys“. Šią posistemę sudaro lietuvių šnekos atpažinimo sprendimas, kuris lietuvių šnekos paverčia tekstu
    • „Smegenys“. Ši eksperimentinė posistemė iš „ausų“ gautą tekstą analizuoja ir generuoja atsakymą tekstu.
    • „Liežuvis“. Ši eksperimentinė posistemė iš „smegenų“ gautą atsakymą generuoja žmogaus balsu ir balsu perskaito.

    Kompleksinio prototipo realizacijai panaudotos pažangiausios neuroninės kalbos technologijos: gilusis mokymas, neuroninių balsų sintezė, vektoriniai kalbos modeliai, neuroninis vaizdo generavimas, kt. Kompleksinis prototipas pasižymi aukšto tikslumo lietuvių kalbos šnekos atpažinimu, žmogaus balso natūralumą atitinkančiu lietuvišku neuroniniu balsu, išmania lietuviška klausimų-atsakymų posisteme.

    VDU Informatikos fakultetas
    Dr. Darius Amilevičius, prof. dr. Gailius Raškinis, dr. Airenas Vaičiūnas

    Pristatymas:

    „LabTuras: atrask laboratorijas verslui“

    VDU verslo inkubatoriuje – Alzheimeriui neabejinga „Innovative Care of Dementia“

    Innovative care of dementia

    Asmeninio archyvo nuotr.

    „Innovative Care of Dementia“ šių metų pradžioje įsikūrė VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (KTPC) verslo inkubatoriuje, kuriame ieškos naujų gyvenimą palengvinančių sprendimų Alzheimerio ir demencijos ligomis sergantiems bei juos slaugantiems žmonėms.

    Idėjos autorius ir sveikatingumo entuziastas Tadas Gudėnas su VDU Informatikos fakulteto dekanu, dirbtinio intelekto ir kalbos taikymo specialistu prof. Tomu Krilavičiumi vysto interaktyvią namų slaugymo sistemą su išmaniuoju pagalbininku.

    „Turime holistinį požiūrį į žmogaus sveikatą, ypatingai į Alzheimerį. Holistinis požiūris remiasi tuo, kad iš kuo daugiau skirtingų kampų žvelgiame į ligą“, – „Innovative Care of Dementia“ filosofiją pristatė T. Gudėnas.

    Kuriama technologija „DEMinno Care“ atsižvelgia į penkis pagrindinius žmogaus sveikatingumo parametrus – kokybišką miegą, emocinę sveikatą, fizinį ir protinį aktyvumą bei pilnavertę mitybą. Ši inovacija dirbtinio intelekto pagalba apdoroja surinktą informaciją ir į ją atsižvelgus išsiunčia profesionalius patarimus ligonio artimiesiems.

    VDU verslo inkubatorius

    VDU verslo inkubatorius

    T. Gudėnas, kuris pats rūpinasi Alzheimerio liga sergančia mama, sugalvojo šį technologinį sprendimą, nes nerado profesionalios pagalbos ir patarimų sau.

    „Ieškojau sprendimų pasaulyje, bet neradau tokių, kurie bet kuriai šeimai ar asmeniui, sergančiam Alzheimeriu, neštų pridėtinę naudą ir gerintų gyvenimo kokybę, – prisiminė T. Gudėnas. – Lietuvoje niekas nesupranta. Trūksta žinių, kas tai per liga, ar tai skauda. Ji painiojama su Parkinsono liga. Tai – baisi liga, bet apie ją vengiama kalbėti. Truputėlį yra stigma, bet nemanau, kad esu susidūręs ir su neigiamu požiūriu.“

    Tačiau tai nėra vienintelė VDU KTPC verslo inkubatoriaus naujoko kuriama inovacija. T. Gudėnas praėjusiais metais subūrė dar vieną komandą. Joje dirba maisto biotechnologijos mokslų daktarė Rūta Jukonytė, maisto gamybos technologė Asta Gudėnė, informacinių technologijų ir skaitmeninės rinkodaros specialistas Tadas Gintauskas bei maisto sveikatingumo specialistė Vitalija Gudėnaitė. Jie drauge vysto „NeuroBite“ projektą.

    Tadas  nuolatos dalyvauja įvairiuose renginiuose, tokiuose kaip „Sveikatos dienos“, „FIBO“, „Latitude 59′, „Slush“.  Vienoje iš parodų „Technorama 2022“ jis susipažino su tuo metu dar tik doktorante R. Jukonyte, o ši pažintis tapo svarbiu impulsu pradėti vystyti maisto inovaciją.

    „NeuroBite“ yra sukurtas bendrųjų kognityvinių funkcijų gerinimui, – pridūrė jis. – Produkto unikali formulė ne tik skatina neurogenezę ir gerina atmintį, bet ir stiprina imuninę sistemą, taip pat rūpinasi žarnyno sveikata dėka probiotikų bei prebiotikų. Ypatingas „NeuroBite“ gamybos aspektas – pažangios fermentavimo technologijos, išsaugančios ir sustiprinančios produktų naudingąsias savybes.“

    „NeuroBite“

    „NeuroBite“

    „Innovative Care of Dementia“, siekdama finanasavimo, aktyviai dalyvauja gyvybės mokslų ir giliųjų technologijų (angl. „deeptech“) sryčių verslo akceleratoriuje „Baltic Sandbox Ventures“.

    Be viso to, T. Gudėnas su savo kolegomis inicijuoja įvairias veiklas. Viena iš jų – „Skaitymo popietė“, kurioje žinomi aktoriai skaito knygas demencija sergantiems asmenims. Alzheimerio ligos mėnesį jie surengė sąmoningo kvėpavimo kursus, skirtus Alzheimeriu ir kitomis demencijomis sergančiųjų artimiesiems.

    „Šie renginiai yra mūsų startuolio socialinės atsakomybės ir noro duoti visuomenei naudingą indėlį išraiška ir tai mums labai svarbu“, – pabrėžė T. Gudėnas.

    Asmeninio archyvo nuotr.

    Spalio mėnesį T. Gudėnas ne tik organizavo renginius, bet ir pats sudalyvavo Europos Alzhaimerio konferencijoje, iš kurios parsivežė dvejopus jausmus.

    „Gera ir unikali galimybė įgyti pažinčių, suprasti, kuo žmonės kvėpuoja, tačiau tai daugiau į mokslininkus orientuota konferencija. Ir nors ten buvo daug gerų dalykų – nuo tinklaveikos iki pasisemtų idėjų, bet vis dėlto, manau, kad trūksta konkretesnių sprendimų – inovacijų, – įspūdžiais dalinosi T. Gudėnas. – Buvimas ten sustiprino mano įsitikinimą, kad einame teisinga linkme ir mūsų produktai gali būti išties naudingi.

    Po tokių renginių atsiranda daug pamąstymų, naujų sprendimų, savo idėjos patikrinimas bendraujant su mokslininkais ir verslininkais. Tokiu būdu gali bent jau teoriškai patvirtinti savo produktus. Be abejo, žmonės, kurie dirba toje aplinkoje ir iš tikrųjų žino, ką reiškia Alzheimerio liga, palaiko mūsų idėjas. Profesionalai tikrai mato didelį potencialą, bet ne žmonės, kurie nejaučia to skausmo. Žinote, kai neskauda danties, tai nežinai, ką tai reiškia.“

    Vasarį – dirbtinio intelekto mokymai verslui ir viešajam sektoriui

    Vasario mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

    Mokymų temų pasirinkimas platus – nuo „Darnaus vystymosi ir aplinkos iššūkių“, „Darbuotojų mokymosi modelių ir sistemų skaitmeninimo“ iki „Skaitmeninių sprendimų energetikoje“ ar mokymų „Dirbtinis intelektas – draugas ar priešas?“.

    Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia mokytis šiose modulių programose:

    I MODULIS – Dirbtinis intelektas

    II MODULIS – Kibernetinis saugumas

    III MODULIS – Procesų skaitmeninimas

    IV MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai marketinge

    V MODULIS – Skaitmeniniai sprendimai žemės ūkyje

    Kviečiame registruotis.

    Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

    Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.