VDU su mados inovatoriumi kuria virtualią matavimosi kabiną

Martynas Žiūrys, Vytauto Didžiojo universitetas

Apsipirkinėjimas fizinėse drabužių parduotuvėse vieniems yra malonus laisvalaikis, kitiems – varginanti patirtis. Su keblumais susiduriama ir perkant rūbus internetu, kai į namus atsiųstą netinkamo dydžio drabužį tenka grąžinti pardavėjui. Siekiant palengvinti šiuos nepatogumus, inovatorius Andrius Marcinkevičius kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkais vysto novatorišką idėją: kuria virtualaus matavimosi kabiną „FitSpace“, kuri yra paremta trimačiais (3D) erdviniais avatarais.

„Kai apsipirkinėjame internete, parsisiunčiame kelis rūbo dydžius, nes nežinome, kuris iš jų mums tiks labiausiai. Šie skaičiai – be galo dideli. Tam tikruose segmentuose 30–50 proc. prekių grįžta atgal į parduotuves. Tokiu atveju ne tik didėja automobilių sukeliama oro tarša, bet ir itin suprastėja kliento patirtis gavus netinkamą drabužį, kurį reikia grąžinti“, – pasakoja A. Marcinkevičius, pažymėjęs, jog „FitSpace“ yra naujas būdas spręsti šią problemą ir padėti skubantiems vartotojams.

„Jei naudodamas „FitSpace“ susikursi tikslų savo skaitmeninį dvynį, tada galėsi virtualiai pasimatuoti siūlomą drabužių asortimentą bei įsigyti patikusį variantą neišeidamas iš namų“, – paaiškina A. Marcinkevičius.

Andrius Marcinkevičius

Pritraukė ES finansavimą – daugiau nei 196 tūkst. eurų

VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijoje vystoma technologija praėjusių metų rudenį iš Europos Sąjungos pritraukė daugiau nei 196 tūkst. eurų finansavimą.

„Kol kas dauguma nuomonių yra pozityvios. Mobiliajame telefone, braukdamas pirštu į šoną, patogiai renkiesi rūbus ir iškart matai, kaip jie atrodo ant tavo avataro. Vartotojams yra svarbu ne tik realistiškas atvaizdavimas, tačiau ir patogus funkcionalumas – paprastumas naudotis technologija“, – atsiliepimais džiaugėsi idėjos iniciatorius.

Nors 3D technologiją vystančiai komandai dar liko išspręsti įvairių teisinių, etinių ir kitų klausimų, tačiau jie jau dabar žiūri į priekį, kaip patobulinti virtualaus matavimosi kabiną pasitelkiant dirbtinį intelektą. „Šiuo metu sprendžiame, kaip iš nuotraukų išgauti reikiamus vartotojo veido ir kūno parametrus bei juos panaudoti generuojant vartotojo avatarą“, – dalinasi inovacijų entuziastas A. Marcinkevičius.

Pašnekovo teigimu, vartotojai turės galimybę iš veido ir kūno nuotraukų lengvai ir greitai susikurti savo 3D avatarą (pseudoportretą), taip pat įvesti savo pečių, klubų, juosmens apimtį, ūgį, svorį ir dar kelis papildomus parametrus. Įrankis leidžia ir greitai pasirinkti iš keleto skirtingų kūno formų, jei vartotojas nenori gilintis į detales.

Užteks pasimatuoti virtualiai net ir fizinėse parduotuvėse

Be viso to, kuriamą technologiją „FitSpace“ kūrėjai planuoja pritaikyti ir fizinėse drabužių parduotuvėse. Jose planuojama įdiegti išmaniuosius veidrodžius. „Atėjęs į parduotuvę rasi ekraną – išmanųjį veidrodį, kuriame pasirinkęs savo avatarą brauksi į šoną – virtualiai pasimatuosi ir išsirinksi tinkamus rūbus, susikelsi į virtualų krepšelį, susimokėsi ir atsiimsi drabužius“, – ateities viziją apibūdino A. Marcinkevičius.

Pristatydamas skaitmeninio dvynio (avataro) sąvoką, jis sako, jog tai yra realaus objekto tiksli kopija, arba replika. Matavimosi kabinoje ji sąveikauja su kitais skaitmeniniais dvyniais – 3D rūbų modeliais. Tai leidžia itin realistiškai pasimatuoti ir įvertinti, kaip rūbas ant žmogaus kūno atrodytų realybėje, kaip drabužio audinys atrodo, atsižvelgiant į jo tikras fizines savybes: medžiagiškumą, plastiškumą, apimtį ir pan.

Inovatorius pažymi, kad virtualus matavimosi kambarys yra jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti idėja, tačiau technologiniai apribojimai iki šiol neleido sukurti geros 3D ir dirbtinio intelekto sąveikos.

„Šiais laikais jau turime vaizdo plokštes, kurios gali simuliuoti trimačių modelių sąveiką realiu laiku kompiuterio ekrane. Taip, norint įgalinti 3D modelių ir dirbtinio intelekto sąveiką, vis dar reikia didžiulių skaičiavimo ir galios resursų, tačiau mes su komanda jau dirbame siekdami efektyviai pritaikyti naujausias technologijas mados industrijoje“, – teigia A. Marcinkevičius.

Išskirtinumas – 3D technologija ir personalizacija

Iš kitų startuolių, siūlančių panašius sprendimus, „FitSpace“ išsiskiria tuo, kad taiko trimatę, o ne dvimatę technologiją, taip pat – dideliu dėmesiu skaitmeninio dvynio personalizacijai: vartotojo veido ir kūno formų parinkimui. Technologiją kurianti komanda ateityje yra numačiusi suteikti pasirinkimus irodos spalvai, šukuosenai, aksesuarams, tokiems kaip akiniai ar auskarai. 3D ir dirbtinio intelekto dėka, ekrane išgaunamas realistiškas vaizdas. Jei rūbas žmogui per mažas, bus galima akivaizdžiai tai pamatyti prieš užsisakant drabužį.

Pasak A. Marcinkevičiaus, šią technologiją numatoma diegti į drabužių parduotuves. Įvairiems „FitSpace“ sprendimams planuojama taikyti skirtingas kainodaras, tačiau konkrečios kainos priklausytų nuo kliento poreikių.

„Mados mažmenininkams siūlome du sprendimus – integraciją į kliento internetinę svetainę ir išmaniojo veidrodžio sprendimą klientų fizinėms parduotuvėms. Integruojant pastarosiose, prie kuriamos programinės įrangos reikia ir techninės, kurią sudaro lietimui jautrus ekranas bei galingas kompiuteris, kuriuo galime realiu laiku simuliuoti skaitmeninių drabužių sąveiką su avataru“, – paaiškina pašnekovas.

3D rūbą gali sukurti ir per valandą

Inovatorių komanda 3D rūbą gali sukurti per valandą, tačiau gali užtrukti ir ilgiau, iki kelių savaičių, priklausomai nuo rūbo sudėtingumo. Nors trimačius modelius šiandien gali kurti ir vien dirbtinio intelekto sprendimai, tačiau jie dar nėra pakankamai tikslūs. „FitSpace“ planuoja taip pat naudoti DI ir automatizuoti procesus, tačiau iš pradžių reikia surinkti didelę duomenų bazę, kurios reikės treniruojant reikiamus DI modelius.

Tobulinant technologiją, inovacijos autoriai lygiagrečiai dirba ir su verslo vystymu: šiemet ketinama užmegzti ryšį su 3–5 drabužių parduotuvėmis. Mados mažmenininkams „FitSpace“ žada įvairius privalumus – mažiau prekių grąžinimų, didesnę vidutinę užsakymų vertę, vartotojai praleis daugiau laiko interneto puslapyje ir kt.

„Susidomėjimas tikrai yra, tačiau jaučiame ir šiokį tokį nedrąsumą, nes vis tik tai dar nėra populiaru ir kasdieniška. Tiek mados mažmeninės prekybos atstovams, tiek vartotojams reikia truputį laiko apsiprasti, tad tokių inovacijų diegimas nėra itin greitas procesas“, – pastebi A. Marcinkevičius.

Startuolio komandą sudaro 3D ir dirbtinio intelekto ekspertai bei pardavimų vadybininkai. Už technologinę įmonės plėtrą atsakingas VDU Informatikos fakulteto multimedijų laboratorijos vadovas Dr. Edgaras Ščiglinskas. Dirbtinio intelekto klausimais „FitSpace“ darbuotojus konsultuoja keletas ekspertų, tarp jų – VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Planuojama, kad antroje metų pusėje įrankis bus pasiekiamas „FitSpace“ internetiniame puslapyje naudojant mobilųjį telefoną ir kompiuterį. Anot A. Marcinkevičiaus, vartotojai turės galimybę pasižiūrėti, išbandyti paslaugas ir sulaukti grįžtamojo ryšio.

Verslo inkubatoriuje – desertų kūrėjas „Mama noriu dar“

VDU verslo inkubatoriuje – saldus naujakurys. Nuo šiol mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą universitete vykdys desertų kūrėjas MB „Mama noriu dar“.

Naujas VDU partneris gamina cukraus vatos produktus ir suteikia prieinamą alternatyvą desertų mėgėjams, kurie turi alergijų, netoleruoja gliuteno. Šie produktai taip pat yra tinkami veganams.

„Verslo inkubatoriuje testuosime natūralių medžiagų panaudojimą maisto technologijų srityje, – bendraudama su Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru (KTPC) planais dalinosi MB „Mama noriu dar“ įkūrėja Agnė Valinevičienė. – Ketiname atlikti maistinių savybių ir ilgaamžiškumo tyrimus cukraus vatos tortams bei užsiimti naujų produktų paieška.

Šiuo metu aktyviai vykdome tyrimus dėl produktų reakcijos į temperatūros pokyčius, smulkaus ir stambesnio cukraus granulių poveikio gamybos greičiui.“

Pusmetį gyvuojanti maisto technologijų įmonė jau dabar tapo pelninga – per mėnesį vidutiniškai parduoda po 200 cukraus vatos tortų. Įmonės pagrindinis klientų segmentas – suaugusieji, auginantys įvairaus amžiaus vaikus ir paauglius.

„Mūsų kuriamo produkto pranašumas prieš kitus desertus yra tas, jog jis gali įvairiais būdais būti siunčiamas, atkeliauti visiems patogiausiu būdu – tiesiai į namus“, – išskyrė verslo idėjos autorė A. Valinevičienė.

VDU verslo inkubatoriuje iš viso dabar yra įsikūrę dešimt įmonių: MB „Mama noriu dar“; UAB „Nanologistics“; MB „Innovative Care of Dementia“; MB „Biovala labs“; UAB Biofarmacijos tyrimų laboratorija; Advokatų kontora „Šimonis ir partneriai“; KAPVIA – Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija; UAB „Simneka“; MB „Deko Labs“; Giedrės Slesariūnienės individuali veikla „Žalia banga“.

„Verslo idėja gimė labai natūraliai, iš asmeninio poreikio pakeisti įprastus tortus, už kuriuos sumokėdavau gana daug pinigų, o jie atlikdavo tik dekoratyvinį vaidmenį, – sakė A. Valinevičienė. – Nei dukra, nei jos draugai per gimtadienius jų nevalgydavo. Antrosios dukros krikštynų proga, kaip pramogą vaikams, įsigijau cukraus vatos gaminimo aparatą ir po kurio laiko sesės dukros gimtadieniui pabandžiau pagaminti pirmąjį tortą, kuris vaikams paliko didžiulį įspūdį.“

Daugiau informacijos apie VDU verslo inkubatoriaus narius rasite paspaudę čia.

Gegužį – mokymai apie komunikacijos principus organizacijoje

„EDIHLT“ skaitmeninės transformacijos mokymai verslo ir viešajam sektoriui

Gegužės mėnesį maloniai kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia registruotis į mokymus:

Gegužės 8–9 d. 9.00–12.00 val. ir gegužės 16 d. 9.00–14.00 val. nuotoliniai mokymai „(Generatyvinio) dirbtinio intelekto ir neuromarketingo įrankiai/platformos verslui“. Lektorė docentė-praktikė Eglė Vaičiukynaitė.
Gegužės 14–15 d. 9.00–16.00 val. nuotoliniai mokymai „Sėkmingo struktūravimo ir komunikacijos principai organizacijoje“. Lektorė, vizualinės komunikacijos specialistė Austėja Pečiurienė.
Gegužės 15–16 d. 8.30–15.00 val. nuotoliniai mokymai „Praktiniai skaitmeniniai įrankiai, skirti kasdieniam darbui“. Lektorė – VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė.
Gegužės 30, 31 d. 9.00–16.00 val. nuotoliniai mokymai „Skaitmeninių technologijų taikymas žemės ūkyje“. Lektoriai – VDU ŽŪA prof. dr. Eglė Jotautienė, doc. dr. Antanas Juostas.

Mokymų programa

Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.

Tarptautiniame hakatone – VDU sprendimas kovai su aliejaus sukeliama tarša

VDU studentų komanda „B-Oil“ balandžio 10-11 dienomis Ispanijos mieste Albasetėje varžėsi tarptautiniame „Entreprenerystės“ hakatone.

Bilietą į tarptautinio konkurso finalą VDU Menų fakulteto studentai Simona Griniūtė, Eva Griškutė, Nojus Narvilas ir Ramojus Kriugiškis iškovojo po to, kai vietiniame konkurse, kurį organizavo VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) su Ekonomikos ir vadybos fakultetu, pateko tarp prizininkų.

Lietuvos studentams konkurse teko varžytis su taip pat aukščiausias vietas savo šalyse užėmusiais startuoliais. Tai – geriausios komandos iš Ukrainos, Graikijos, Kipro, Ispanijos, Lenkijos ir Švedijos.

„B-Oil“ komanda „Entreprenerystės“ hakatone pristatė sprendimą kovai su panaudoto kepimo aliejaus tarša. VDU studentų teigimu, netinkamai išmestas panaudotas kepimo aliejus prisideda prie tokių neigiamų pasekmių kaip šiltnamio efekto, pažeistų vamzdžių ir kanalizacijų sistemų, vandens taršos, žalos laukinei gamtai bei pavojaus žmonių sveikatai.

Žiedinės ekonomikos entuziastai „B-Oil“ mažą kiekį aliejaus suvartojantiems klientams sukūrė specialų indą. Jame galima kaupti panaudotą kepimo aliejų, o vėliau jį perduoti organizacijoms, užsiimančiomis aliejaus perdirbimu ir biokuro gamyba.

Į studentų sukurtą indą galima pilti po gaminimo likusį aliejų, taip pat aliejų iš paruoštų naudoti maisto produktų, pavyzdžiui, tuno, silkės šprotų ir t.t. Be to, inde galima talpinti ir kokoso, migdolų, sėmenų bei kitos rūšies augalinės kilmės aliejų.

Į tarptautinį renginį VDU studentus lydėjo KTPC mentoriai Edvinas Samys ir Vesta Jonikė, dalyvavę ir tradiciniame „Entreprenerystės“ projekto partnerių susitikime.

„Dvejus metus trunkantis projektas baigsis už kelių mėnesių, bet malonu, kad jau dabar galėjome aptarti projekto rezultatus, nes pasiekėme viską, ką buvome susiplanavę, – sakė E. Samys. – Kadangi viskas ėjosi sklandžiai, tad su projekto partneriais aptarėme ir būsimus „deeptech“ projektus, į kuriuos svarstome aplikuoti drauge.“

Hakatone pirmoji vieta ir 1 tūkst. Eur prizas atiteko „Insavior“ startuoliui iš Kipro. Konkurso nugalėtojai sukūrė mobiliąją aplikaciją, kurioje moterys pavojaus atveju gali SOS mygtuko dėka greitai išsikviesti pagalbą.

Taip pat mobiliojoje aplikacijoje galima rasti savigynos mokymų, naudingų straipsnių ir įkvepiančių istorijų.

Praėjusių metų spalio mėnesį „Entreprenerystės“ hakatone Lietuvai atstovavo startuolis „Vieniša kojinė“, laimėjęs trečiąją vietą. „Vieniša kojinė“ hakatono komisiją nustebino pristačiusi pamestų kojinių tekstilės taršos sprendimą.

Projekto „Entreprenerystė“ konsorciumą sudaro aštuoni universitetai, tarp kurių rikiuojasi ir VDU. Projekto tikslas – atnešti radikalių pokyčių kuriant į studentus orientuotus, atvirus ir įtraukius universitetus, pagrįstus aukštojo mokslo institucijų, viešojo ir privataus sektorių bei piliečių bendradarbiavimu.

Pasitelkdamas 5G ryšį ir nuotolinį stebėjimą VDU kurs miškų informacinę sistemą

Nuotr. „Pexels“

Projektas: „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)”

UAB „ART21“ kartu su partneriais Vytauto Didžiojo universitetu ir UAB „Benco Baltic Engineering Comany“ įgyvendina projektą „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)“ Nr.08-004-K-0009, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos.

Projekto tikslas – sukurti miškų ir miškų kelių informacinę sistemą (MIKIS). Naujausių technologijų kombinaciją, pagrįstą 5G ryšiu ir nuotolinio stebėjimo technologijomis. Pagrindinė kuriamos sistemos paskirtis – išsamus ir greitas miškų abiotinų veiksnių (gaisrai, sausra, išvartos) padarytos žalos ir miško kelių būklės bei pagrindinių savybių vertinimas.

Projekto vertė: 1 748 271,88 €
ES finansavimas: 1 118 985,43 €
Projekto trukmė: 2024.01 – 2025.12

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

VDU mokslininkai partneriaus su LEI ir LSMU: vykdys bendrus projektus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai 2024-aisiais metais pateikė devynias paraiškas bendriems (VDU, KTU, LSMU, LEI) mokslo projektams finansuoti, o trys iš jų laimėjo konkursą ir pritraukė projekto finansavimą.

Du finansuojami VDU projektai bus vykdomi su Lietuvos energetikos institutu, o trečiasis – su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.

2024-ųjų finansuojami VDU bendri MTEP projektai:

Dyzelinu užteršto grunto valymo metu susidarančių dujinių produktų (H2, CO2) plazminė – katalizinė konversija į sintetinį CH4 (partneris – LEI);
Vermiremediacijos, kaip tvaraus nuotekų dumblo tręšto dirvožemio valymo būdo, efektyvumo pokyčiai šylant klimatui (partneris – LEI);
Jonizuojančios spinduliuotės ir priešvėžinių vaistų elektropernašos kombinavimas siekiant sukurti efektyvesnį priešvėžinį gydymą (RECT) (partneris – LSMU).

Projektai bus vykdomi nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. vasario 28 d.

Tarp visų trijų universitetų ir LEI iš viso buvo pateikta 21 paraiška, iš kurių finansavimą pritraukė 7 projektai.

Kvietimas buvo skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir jaunųjų mokslininkų projektų vykdymo gebėjimų stiprinimui. Jaunasis mokslininkas – mokslininkas, kuriam nuo mokslo daktaro laipsnio suteikimo dienos iki šio konkurso paskelbimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 7 metai.

Projektą koordinuoja VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

Balandį – „ChatGPT“, neuromarketingo ir kibernetinio saugumo mokymai verslui

Balandžio mėnesį kviečiame verslo ir viešojo sektoriaus darbuotojus kelti kompetencijas skaitmeninės transformacijos mokymuose „E-DIH.LT“. Šie mokymai suteiks galimybę Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono agro-maisto, energetikos ir pramonės įmonėms bei valdžios institucijoms integruoti aplinkosaugos, skaitmeninius ir visuomeninius sprendimus į savo pagrindinius verslo modelius.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su projekto partneriais kviečia registruotis į mokymus:

Balandžio 3, 4, 18, 19 d. 10.30–14.30 val. nuotoliniai mokymai („MS Teams“) „Dirbtinio Intelekto įkrautas marketingas: ChatGPT meistriškumo dirbtuvės kūrybos lyderiams“. Lektorius, marketingo specialistas Augustinas Balaišis. Mokymai skirti verslo ir organizacijų darbuotojams, vadovams, marketingo specialistams.
Balandžio 10–11 d. 9.00–16.00 val. mokymai „(Generatyvinio) DI ir neuromarketingo įrankiai/platformos verslui: 2 dalis (praktika)“. Lektorė docentė-praktikė Eglė Vaičiukynaitė. VDU Botanikos sodo konferencijų salė, Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas. Mokymai skirti verslo ir organizacijų atstovams.
Balandžio 15–16 d. 9.00–16.00 val. mokymai „Sukurkime vizualus pagal įtraukaus dizaino principus – pasakykime pagrindinę mintį savo auditorijai vaizdingai“. Lektorė, vizualinės komunikacijos specialistė Austėja Pečiurienė. VDU Botanikos sodo konferencijų salė, Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas. Mokymai skirti verslo ir organizacijų atstovams.
Balandžio 17–18 d. 9.00–16.00 val. mokymai „Kibernetinis saugumas ir asmens duomenų apsauga: esmė ir praktinis pritaikymas organizacijoje“. Lektorė Reda Stankevičienė. VDU Botanikos sodo konferencijų salė, Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas. Mokymai skirti organizacijų vadovams bei specialistams (duomenų apsaugos pareigūnams, saugos įgaliotiniams, saugumo politikos vadovams), dirbantiems su saugumo politikos užtikrinimu ir įgyvendinimu organizacijose.

Mokymų programa

Projekto koordinatorius: VŠĮ Lietuvos inovacijų centras.

Partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos energetikos institutas (LEI), UAB „ART21“ (Art21), VŠĮ Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, VšĮ „Agrifood Lithuania DIH“, „VšĮ SmartEnergyDih“.

Hakatonas „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“

„EkoHack“ hakatoną laimėjo Inžinerijos fakulteto studentai

Kovo 14-ąją dieną VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje įvyko trečiasis Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro organizuotas hakatonas: „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“, kuriame pirmąją vietą laimėjo komanda „Inžinieriai gamtai“.

Inžinerijos fakulteto doktorantai Justinas Anušauskas, Tadas Jomantas ir Ieva Knoknerienė po visos dienos trukusių hakatono darbinių sesijų pasiūlė komisijai labiausiai patikusią idėją: „Technologijos, sukuriančios augalų maistinių medžiagų banką, kuris aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis tiek, kiek reikia ir kada reikia, išsaugant nepanaudotus resursus nuo išplovimo.“

Nugalėtojai buvo apdovanoti 1,5 tūkst. Eur vertės UAB „Agrochemos“ įsteigtu prizu, nemokamomis VDU verslo inkubatoriaus paslaugomis ir galimybe išvykti į Ispanijoje vykstantį tarptautinį hakatoną.

„Inžinierių gamtai“ idėja buvo geriausiai įvertinta visų penkių komisijos narių, todėl ji užėmė pirmąją vietą. Renginio komisiją sudarė doc. Dr. Irena Pranckietienė, UAB „Agrochema“ Augalininkystės skyriaus vadovas Mantas Mačėnas, VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius, tiksliosios žemdirbystės ekspertas Marius Kazlauskas bei KTPC vadovas Edvinas Samys.

Antrąją vietą hakatono komisija skyrė komandai „Sėjovėliai“. VDU bakalauro studentai sugalvojo idėją apie mokamą prenumeratą, iš kurios ūkininkai gautų dirvožemio tyrimus, konsultaciją, monitoringus, trąšų tiekimo planą, o visą tai galėtų lengvai valdyti mobiliojoje aplikacijoje.

Trečioji vieta atiteko VDU ŽŪA bakalauro pirmakursiams studentams „Tvarieji inžinieriai“, kurie pasiūlė ambicingą idėją – tvaraus žaliojo vandenilio gamybos ciklą.

Šios prizinės vietos atitinkamai laimėjo 900 Eur ir 600 Eur vertės prizus.

Renginyje iš viso dalyvavo devynios komandos, kurios turėjo progą išgirsti apie UAB „Agrodrono“ vadovo Mindaugo Dorelio pirmuosius žingsnius savo verslo sėkmės istorijoje ir VDU EVF doc. Dr. Evelinos Bendoraitienės patarimais, ką būtina žinoti, norint parduoti idėją per 3 minutes.

Hakatono dalyviai viso renginio metu patarimų taip pat sėmėsi iš patyrusios ekspertų komandos. Ją sudarė VDU ŽŪA doc. Dr. Juozas Pekarskas, doc. Dr. Jūratė Aleinikovienė, Dr. Edita Mažuolytė-Miškinė ir UAB “Agrochemos” produktų vystymo specialistas Mantas Kačiušis.

„EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“ hakatoną įžangine kalba atidarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, tada UAB „Agrochemos“ atstovai pristatė pagrindinę informaciją apie įmonę, o vėliau VDU ŽŪA ir VDU Gamtos mokslų fakulteto studentai kibo į darbus lukštenti įmonės iššūkio: kaip padidinti ekologiškumą trąšų sektoriuje, pritaikant tvarumo principus?

Renginį organizavo Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis „Entrepreneur“ projektą.

ES projektą vykdantis VDU rengs žiedinės ekonomikos strategiją

Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – Universitetas) 2021-2027 metų strategijoje vienas svarbiausių tikslų yra taikomųjų mokslinių tyrimų skatinimas, bei atviro daugialypio bendravimo su visuomene ir verslo subjektais plėtojimas. Universitetas taip pat siekia didinti mokslinio potencialo panaudojimą, inovacijas ir inovatyvaus verslo kūrimą, mokslinės informacijos viešinimą, bei užtikrinti projektų vykdymo metu sukurtų intelektinės nuosavybės objektų apsaugą siekiant didesnio mokslo ir meno veiklos finansavimo.

Įvykus susijungimui tarp trijų universitetų (Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos Edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto) 2019 metais Universitetas tapo plačiausios aprėpties universitetu pagal mokslo sritis Lietuvoje ir siekia sukurti sinergiją tarp susijungusių institucijų. Suprantama, kad universitetų susijungimas atnešė ir papildomų iššūkių, tokių kaip didesnis tyrimų išsiskaidymas, skirtingos tyrėjų patirtys ir vidiniai organizacijų procesai. Šiuos iššūkius sprendžiant matomas poreikis dar labiau vienyti ir skatinti išaugusią universiteto bendruomenę dirbti kartu.

Universitetas aktyviai dalyvauja ir skatina tyrimus bei inovacijas bioekonomikos, švietimo, skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto, agroinovacijų, žaliųjų biotechnologijų ir kitose svarbiose srityse kur atrandami ryšiai tarp skirtingų mokslinių grupių įgyvendinant tarpdisciplininius projektus. Platus mokslo sričių spektras leidžia Universitetui būti lankstesniu ir prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės ir technologinių pokyčių, įgyvendinti novatoriškus sprendimus, taip prisidedant prie inovacijų vystymo.

Visgi labai reikalingas sisteminis ir aiškus požiūris į tolimesnį prioritetinių krypčių vystymą apjungiant įvairias mokslininkų grupes ir pritraukiant pramonės atstovus. Už MTEP produktų komercializavimą, MTEP paslaugų, mokslo ir verslo sinergijos skatinimą ir Universiteto strategijos (inovacijų vystymo klausimais) įgyvendinimą atsakingas Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (toliau – KTPC). 2022 metais VDU pasirašyta 2,2 mln. Eur vertės MTEP sutarčių, vis tik inovacijų vystymas universitete labai priklauso nuo ekonominės ir politinės situacijos, bendradarbiavimui su verslu skirtų finansavimo priemonių prieinamumo.

Šis projektas reikalingas sukurti Komercinimo ir technologijų (žinių) perdavimo žaliosios (ir skaitmeninės) transformacijos ekosistemos strategiją (toliau strategija), kuri leistų padidinti privataus sektoriaus įsitraukimą į proveržį skatinančių produktų/technologijų kūrimą, bei užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį tokių produktų/technologijų kūrimą universitete, jų paleidimą į rinką, taip prisidedant prie žaliųjų inovacijų sektoriaus augimo.

VDU Strategijos pagrindinis tikslas yra aktyvesnis žaliąją transformaciją skatinančių produktų vystymas, ugdant akademinę bendruomenę verslumo įgūdžių ir skatinant intensyviau įsitraukti į privataus sektoriaus veiklas. Strategija, kuria bus siekiama žinių ir inovacijų ekosistemos pertvarkos (lokalios), leis naujai įvertinti intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo procesus Universitete, didinti Universiteto kuriamų produktų poveikį pramonės šakoms. Perduodant žinias siekiama suintensyvinti tiesioginius mainus su atitinkamomis EMTE srities suinteresuotųjų subjektų organizacijomis.

Kuriama strategija bus orientuota į aktyvesnį įsitraukimą kuriant produktus/technologijas žiedinės ekonomikos tematikose atitinkančius Žaliojo kurso tikslus. Strategijoje taip pat bus išgryninti būdai leisiantys efektyviau pritraukti investicijas į Universitetą siekiant spartesnio ir intensyvesnio žaliąją ir skaitmeninę transformaciją skatinančių produktų ir technologijų kūrimą.

Strategijoje bus skatinamas tyrėjų judumas, verslumo įgūdžių ir karjeros galimybių augimas, bei atvirojo mokslo praktikavimas, neišskiriant nei vienos grupės žmonių, kitaip tariant projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Sukurta strategija bus prieinama ne tik kiekvienam Universiteto darbuotojui, bet ir visuomenei, ir verslo subjektams.

Projekto veiklos tiesiogiai bus naudingos tiek akademinei universiteto bendruomenei, tiek ir privačiam sektoriui, nes skatins privataus sektoriaus konkurencinį pranašumą, atlieps privataus sektoriaus poreikius aukštos kvalifikacijos darbuotojams, tyrimams ir produktams. Projektas Universiteto akademinėje bendruomenėje skatins saviugdą ir persikvalifikavimą, bei leis efektyviau identifikuoti privataus sektoriaus esamą darbuotojų žinių bei gebėjimų poreikį. Parengus strategiją akademinė bendruomenė galės lengviau suprasti rinkos poreikius ir kreipti vykdomus mokslinius tyrimus į sprendimų paiešką, visuomenėje kylančioms problemoms spręsti.

Įgyvendinant projektą bus įvertinama su Universitetu susijusių pramonės šakų poreikių, įskaitant įgūdžių įgijimo / įgūdžių tobulinimo poreikius, skaitmeninimą, Universiteto skatinamą standartizavimą, bendras technologijų veiksmų gaires ir mokslinių tyrimų bei technologijų infrastruktūras. Strategijoje bus peržiūrėtas intelektinės nuosavybės valdymo ir žinių perdavimo mechanizmas, kad būtų galima geriau remti fundamentinius žaliuosius mokslinius tyrimus nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Proveržio žinių ir inovacijų kūrimo paspartinimui, Universiteto sukurtų rezultatų įsisavinimui pramonėje, bus parengtas koordinavimo mechanizmas siekiant pramonei suteikti technologijų infrastruktūras, kurių reikia inovacijoms išbandyti, patvirtinti ir plėsti sprendžiant žaliosios (ir skaitmeninės) pertvarkos klausimus,

Įgyvendinamas projektas prisidės prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimą. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus.

Tikslas: parengti efektyvią proveržio technologijų ir produktų kūrimo skatinimo strategiją ir atliepiant privataus sektoriaus bei Universiteto akademinės bendruomenės poreikius ir galimybes. Projekto veiklos tiesiogiai bus naudingos tiek akademinei universiteto bendruomenei, tiek ir privačiam sektoriui.

Projekto vertė: 59 347,76 Eur

ES finansavimas: 59 347,76 Eur

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras šiuo metu vykdo tris projektus.

Mokslo-verslo projektai

Intelektinė nuosavybė

VDU Verslo inkubatorius